Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ atstovui advokatui Mariui Devyžiui, atsakovui M. P., jo atstovei advokatei Neringai Milašienei, į bylos nagrinėjimą išvadoms duoti įtrauktų institucijų - Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Aušrai Šenavičienei ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atstovui Romualdui Urnikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo ir 2012 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2933-568/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Teledema“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 75,89 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 1611,27 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 47-48). Nurodė, kad 2009-03-03 su atsakovu buvo sudaryta abonentinė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo lojalumo sutartis Nr. L008680, pagal kurią atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ne trumpiau kaip iki 2011-04-01. 2010 m. gegužės mėn. 3 ir 5 dienomis atsakovas buvo įspėtas trumposiomis žinutėmis pranešimais, jog vėluoja apmokėti sąskaitą. 2010 m. gegužės 6 d. atsakovas buvo blokuotas dėl skolos. 2010 m. gegužės 7 d. UAB „Teledema“ gavo atsakovo pretenziją - prašymą nutraukti sutartį nuo 2010-05-08. Kadangi atsakovas M. P. atsisakė apmokėti sąskaitą ir savo iniciatyva nutraukė sutartį su kreditore UAB „Teledema“, kreditorė sutartį su atsakovu nutraukė pagal lojalumo sutarties 4 p. Vadovaujantis lojalumo sutarties 4 p. nutraukus sutartį anksčiau termino dėl atsakovo kaltės, atsakovas privalo mokėti baudą, kurios dydis vienam abonentiniam numeriui yra lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesinaudotų paslaugomis mėnesių sumai padaugintai iš 50 Lt. Kadangi atsakovas naudojosi trimis abonentiniais numeriais ir pažeidimas padarytas likus 10 mėn. ir 23 d. iki įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos, todėl baudų už sutarties sąlygų nevykdymą suma yra 1.611,27 Lt. Sutarties nutraukimo data 2010-05-08.

Atsakovas M. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir 4000,00 Lt neturtinę žalą (b.l. 70-73). Nurodė, kad yra praleistas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl netesybų išieškojimo. Paaiškino, kad lojalumo sutartį buvo priverstas nutraukti dėl UAB „Teledema“ kaltės, kadangi ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, nutraukdama tiekti judriojo telefono ryšio paslaugas ieškovui priklausantiems abonento numeriais, neteisėtai nurodydama, kad atsakovas yra skolingas už UAB „Verozona“ teiktas paslaugas, nors po pateikto skundo Informacinės plėtros komitetui dėl neteisėtų ir apgaulės būdu teiktų abonentinių UAB „Verozona“ paslaugų, jam buvo kompensuota visa ginčijama suma. Paaiškino, kad atsakovas 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje svetainėje www.vanile.lt užsisakė narystę savaitei, išsiųsdamas trumpąją žinutę. 2009 m. gruodį atsakovas iš ieškovės gavo neįprastai didelę sąskaitą, kurioje informuojama, kad dėl techninių kliūčių dalis sms žinučių į specialiais tarifais apmokestintus numerius (nuo liepos iki spalio mėn.) nebuvo įtraukta į atsakovo sąskaitas. Pradėjus aiškintis išaiškėjo, kad „auksinė narystė savaitei“ pavirto abonentine registracija ir kas savaitę buvo siunčiama automatinė žinutė pratęsiant atsakovo narystę www.vanile.lt tinklapyje. Jokio patvirtinimo sms žinute, kad narystė pratęsiama atsakovas negaudavo, užsisakydamas narystę savaitei, neužsisakinėjo jokios abonentinės narystės ir nepasirašinėjo jokių sutarčių dėl tokios paslaugos tiekimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. P.,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovas pats pripažino jog nesusipažino su konkrečiu pasiūlymu, nes paslauga buvo užsakyta SMS žinute, sutartis nebuvo pasirašoma ir jis suprato, jog paslauga bus teikiama tik vienos savaitės laikotarpiu. Tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos atsikirtimus, nes paslauga buvo teikiama pastoviai. Teismas sprendė, kad asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl ir negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs (LR CK 1.6 straipsnis). Nustatė, kad atsakovo ginčijama suma buvo kompensuota. Taip pat nustatė, kad atsakovas kartais vėluodavo apmokėti už paslaugas, savo iniciatyva ir nutraukė sutartį 2010-05-08 pretenzija. Teismo nuomone, atsakovas privalo mokėti baudą, nes sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva iki įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos. Teismas netaikė atsakovo prašomos 6 mėn. ieškinio senaties, kadangi naudojimasis paslauga yra tęstinio pobūdžio veiksmas, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo, kadangi atsakovas neįrodė, kad pasikeitė jo finansinė padėtis ar buvo patirti nepatogumai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 2268,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, bet dėl to, kad ieškovė nevykdė esminių sutarties sąlygų, t.y. apribojo atsakovui galimybę naudotis ryšio paslauga – skambinti iš jam priklausančių trijų abonento numerių, nes jis nesutiko apmokėti ieškovei ne už jos teikiamas paslaugas, bet už UAB „Verozona“ paslaugas, kurių jis neužsisakė.

Teismas netinkamai aiškino ieškovės ir atsakovo teisinius santykius, nes nenustatė, kad tarp bylos šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos. Teismas neįvertino vartojimo sutarties sąlygų ir neteisėtai, iš atsakovo priteisė 1611.27 Lt baudą, remdamasis Lojalumo sutarties 4 punktu. Šiame punkte nurodyta, jog atsakovas, neįvykdęs įsipareigojimo naudotis UAB „Teledema“ paslaugomis nurodytais abonentiniais numeriais pateiktomis sąlygomis, privalo sumokėti baudą, kurios dydis vienam abonentiniam numeriui, kuriam yra nutraukta (TELEDEMOS ir/ar Kliento iniciatyva) abonentinė lojalumo sutartis Nr. 008680, yra lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesinaudotų paslaugomis mėnesių sumai, padaugintai iš 50,00 Lt. Beveik tokia pati sąlyga yra įtvirtinta ir abonentinės sutarties 7.3. punkte, skiriasi tik baudos dydžio apskaičiavimas, t.y. sutarties 7.3. punkte nurodoma, kad baudos dydis yra lygus nuo pažeidimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių ir/arba minimalių mokėjimų sumai. Lojalumo sutarties 6 punkte nurodoma, kad jei yra prieštaravimų tarp sutarties ir abonentinės sutarties Nr. 6663/6668, tai taikomos lojalumo sutarties nuostatos, todėl ieškovė, grįsdama baudos išieškojimą, rėmėsi lojalumo sutarties 4 punktu. Tokiu būdu, teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, jog sutarčiai nutrūkus anksčiau nei baigėsi įsipareigojimo naudotis paslaugomis terminas, atsakovo atsakomybė sumokėti baudą kyla ir tuo atveju, jei sutartis nutraukiama kliento iniciatyva dėl UAB „Teledema“ neteisėtų veiksmų, nesant vartotojo kaltės. Tokia sąlyga akivaizdžiai suvaržo vartotojo teises, be jokių išimčių įtvirtindama vartotojo pareigą sumokėti baudą. Minėtos sąlygos yra akivaizdžiai nesąžiningos atsakovo atžvilgiu. Teismui pripažinus abonentinės viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 006668 7.3 bei 2009-03-02 lojalumo sutarties Nr. L008680 4 punkte nustatytas sąlygas nesąžiningomis, jos pripažintinos negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo, todėl yra pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 1611,27 Lt baudą.

Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad atsakovas 2010-05-06 buvo blokuotas dėl skolos, nes vėlavo apmokėti sąskaitą, tačiau teismas visiškai nesiaiškino skolos pagrįstumo, ir priteisė 75,89 litų skolą, nenurodydamas jokių motyvų ir pagrindų. UAB „Teledema“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta įsiskolinimo suma, tačiau nekonkretizuota už ką, juolab, kad atsakovas kiekvieną mėnesį periodiškai mokėdavęs ieškovei už suteiktas paslaugas pagal sutartus mokėjimo planus.

Siekdamas išspręsti ginčą su ieškove dėl reikalavimo apmokėti skolą pagal UAB „Teledema“ sąskaitas už neužsakytas UAB „Verozona“ paslaugas, atsakovas 2009-12-15 parašė pretenziją ieškovei (b.1.63) bei 2009-12-15 raštu kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie LR Vyriausybės (toliau-Komitetas) (b.l. 59). Komitetas 2010-03-10 pateikė atsakovui atsakymą, jog UAB „Teledema“ Ryšių reguliavimo tarnybai 2010-03-08 raštu patvirtinusi, kad kompensuos visą atsakovo ginčijamą sumą (b.l. 30) ir atsižvelgiant į tai, atsakovo skundo nagrinėjimas baigiamas ir paslaugos užsakymo pagrįstumo aspektu nebus nagrinėjamas, (b.l. 33). Tokiu būdu, atsakovas, turėdamas ieškovės raštišką patvirtinimą, kad visa jo ginčijamo suma bus kompensuota, laikė, kad ginčas yra išspręstas ir jis neskolingas nei ieškovei, juolab, UAB „Verozona“.

Ieškovė, 2010-03-08 raštu patvirtinusi, kad kompensuos visą atsakovo ginčijamą sumą, o 2010-07-20 rašte Nr. 10-388 LR Ryšių reguliavimo tarnybai nurodžiusi, kad „klientui buvo kompensuota 171,43 Lt su PVM, t.y. suma už 2009 07 01- 2009 10 31 laikotarpį“ (b.l. 53) elgėsi nesąžiningai, pažeisdama LR CK 6.157 straipsnio 1 dalį, nes piktnaudžiavo, siekdama suklaidinti/apgauti ne tik atsakovą, bet valstybines institucijas. Be to, ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, jog apie kompensuojamos sumos dydį vartotojas nebuvo informuotas nei laišku, nei telefonu.

Šioje byloje Ryšių reguliavimo tarnybą teismas privalėjo įtraukti į bylą kaip instituciją, kontroliuojančią elektroninių ryšių paslaugų tiekimą arba pasitelkti kaip elektroninių ryšių paslaugų teikimo srities specialistą, kuris pateiktų išvadą dėl paslaugos gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugos tiekėjo ginčo, kuris vis tik nebuvo išspręstas ne teisme tvarka. Tuo teismas pažeidė LR CPK 225 straipsnio 5 punktą.

Teismas nepagrįstai sprendime nustatė, jog atsakovas paslaugas užsisakė iš UAB „Verozona“ ir šiuo atveju UAB „Teledema“ atsakinga už sąskaitos už atliktą paslaugą pateikimą. Tačiau, pagal šalių pasirašytą Abonentinės viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 006668 5.3. punktą, ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovui-vartotojui sąskaitą už UAB „Teledema“ suteiktas paslaugas, todėl darytina išvada, jog į atsakovo sąskaitą negalėjo būti įtraukiamos sąskaitos už trečiųjų asmenų (šiuo atveju- UAB „Verozona“) abonentams suteiktas paslaugas apskritai. Be to, ieškovo atstovas 2012-04-24 vykusio teismo posėdžio metu, paaiškino, kad UAB „Teledema“ neturi sutarčių su UAB „Verozona“, sutartis sudaryta tarp UAB „Bitė“ ir UAB „Verozona“, o ieškovė tik persiunčia signalą, kad sąskaitas UAB „Verozona“ siunčia UAB „Bitė“, o pastaroji - siunčia UAB „Teledema“ (b.l. 119). Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovė apskritai neturinti reikalavimo teisės dėl 75,89 Lt skolos už paslaugas UAB „Verozona“.

Teismas turėjo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti 1611,27 Lt baudą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes atsakovas reikalavo jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis 1 dalis). 2010-05-07 buvo nutraukta lojalumo sutartis, pagal kurios nuostatas atsakovas prašo priteisti baudą, o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2011-11-24. 2010-05-07 ieškovė atsakovui nutraukė paslaugų teikimą, todėl neteisinga teismo išvada, jog naudojimosi paslauga yra tęstinio pobūdžio veiksmas ir pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio.

Teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui 4000 litų neturtinę žalą dėl patirtų nepatogumų, apribojus jam galimybę naudotis priklausančiais 3 vienetais telefono numeriais bei apribojus atsakovui galimybę perkelti turėtus abonento numerius į kitą ryšio tiekėjo tinklą, nes nevertino atsakovo priešieškinyje nurodytų argumentų (b.l. 71-73) bei netinkamai vertino atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog patyrė neturtinę žalą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Atsakovas nesutinka ir su 2012-06-01 papildomu sprendimu, nes jis neteisėtas: panaikinus 2012-05-14 teismo sprendimą, ieškovei nepriteistinos išlaidos advokato pagalbai, priešingu atveju, teismas, priteisdamas nurodytas išlaidas, turėjo vadovautis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir mažinti jas iki rekomendacijose nurodytų dydžių.

Atsiliepimu į atsakovo M. P. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Teledema“, prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Būtent atsakovas pažeidinėjo Lojalumo sutartį ir būtent atsakovo iniciatyva buvo nutraukta Lojalumo sutartis, todėl teismas visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė Lojalumo sutartyje numatytą baudą.

Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas (atsakovas nesidomėjo ir nesiaiškino savo teisių ir pareigų) ir jo elgesys yra nesuderinamas su protingumo principu, todėl atsakovas neturėjo jokios teisės dėl savo paties nerūpestingumo patirtas išlaidas perkelti ieškovei. Dėl šių priežasčių Kauno miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo pinigų sumą, už atsakovui suteiktas papildomas paslaugas, kurias ieškovės perduodamo signalo pagrindu suteikė UAB „Verozona“.

Ieškovė nebuvo atsakinga už pačios atsakovo iš UAB „Verozona“ užsakytos paslaugos suteikimą, todėl bet kokios atsakovo pretenzijos dėl šios paslaugos teikimo (o taip pat ir automatinio paslaugos teikimo pratęsimo) negalėjo būti nukreipiamos ieškovei ir tai negalėjo būt pagrindas atsisakyti mokėti ieškovei, kuri veikė tik kaip tarpininkė, perduodanti signalą nuo UAB „Verozona“ iki atsakovo. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovė nepagrįstai į sąskaitas įtraukdavo sumas už paslaugas, kurias atsakovas užsisakė iš UAB „Verozona“.

Pažymi, kad nurodydama, kad kompensuos atsakovui ginčijamas sumas už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, ieškovas kompensavo atsakovui tik dalį sumos, dėl kurios buvo kilęs ginčas, t.y. sumą, kuri buvo įtraukta pavėluotai į sąskaitą už 2009 m lapkričio mėnesį. Be to, pats atsakovas kreipdamasis į ieškovę bei Informacinės plėtros komitetą nenurodė, kokią sumą jis ginčija, o tik nurodė, kad už 2009 m. lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas gavo iš ieškovės sąskaitą, kurioje buvo ir pavėluotai įtrauktos sumos už paslaugas, suteiktas liepos - spalio mėnesiais. Todėl būtent šias sumas už paslaugas birželio - spalio mėnesiais (pavėluotai įtrauktas į lapkričio mėnesio sąskaitą) ieškovė laikė ginčytinomis, todėl kompensavo tik šias sumas. Tuo tarpu suma už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, kurią sprendimu priteisė Kauno miesto apylinkės teismas, nepatenka į kompensuotą sumą, kadangi buvo į sąskaitą įtraukta laiku, todėl privalėjo atsakovo būti apmokėta.

Ieškovė jokių neteisėtų veiksmų atsakovo atžvilgiu apribodama atsakovo skambučių paslaugą neatliko, todėl ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nebuvo jokio pagrindo. Ieškovės ir atsakovo sudarytos abonentinės sutarties Nr. 6663\6668 7.9.1 p. nustato, jog ieškovė turi teisę apriboti arba, prieš 3 dienas SMS žinute įspėjus atsakovą, laikinai nutraukti paslaugų teikimą, jei atsakovas laiku neapmokėjo pateiktos sąskaitos. Atsakovas už jam suteiktas paslaugas buvo įsiskolinęs ieškovei 75,89 Lt ir skolos nepadengė net po ieškovės raginimų apmokėti sąskaitą, todėl teikiamos atsakovui paslaugos buvo apribotos visiškai teisėtai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

Dėl ieškovės ieškinio

Byloje nustatyta, kad UAB „Teledema“ ir M. P. 2007 m. gegužės 28 d. sudarė abonentinę judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 006668 (b.l. 21), o 2009 m. kovo 2 d. - lojalumo sutartį Nr. L008680 (b.l. 22), pagal kurią UAB „Teledema“ įsipareigojo M. P. teikti viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, o M. P. - naudotis šiomis paslaugomis ir už šias paslaugas atsiskaityti pagal UAB „Teledema“ pateikiamas sąskaitas. Taigi, šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Nr. IX-2135) (toliau – E R Į) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Šios Taisyklės patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 (toliau - Taisyklės). Taigi ginčo teisinius santykius reglamentuoja C K, E R Į bei Taisyklės. Nuo 2007 m. sausio 7 d. iki 2009 m. vasario 7 bei nuo 2009 m. vasario 8 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 44 punktas numatė, kad sąskaitoje, teikiamoje abonentui, turi būti nurodoma: atsiskaitymo tvarka, per ataskaitinį laikotarpį suteikiamas Paslaugų kredito limitas, pasirinktas mokėjimo planas (planai), pagal abonento pasirinktą kiekvieną mokėjimo planą išskiriamas kiekvienos suteiktos Paslaugos rūšis ir įkainis (tarifas), bendras pagal kiekvieno plano kiekvieną įkainį (tarifą) suteiktos Paslaugos kiekis ir kaina per ataskaitinį laikotarpį, nurodant suteiktos Paslaugos trukmę ar perduotų duomenų kiekį, skambučių ar prisijungimų prie interneto pagal šį įkainį (tarifą) skaičių, abonentinį ir visus kitus užmokesčius, permoką ar skolą (jeigu ji yra) ir bendrą sumą, kurią reikia sumokėti. Taigi, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis kiekviena Paslauga sąskaitoje turi būti išskirta atskirai, nurodant jos rūšį, kiekį, įkainį (tarifą), trukmę ir pan. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 75,89 Lt skolos priteisimo ir tokį reikalavimą grindė 2010-06-01 PVM sąskaita faktūra serija ABO Nr. 0783895 (b.l. 9). Atsakovas nesutinka su tokia įsiskolinimo suma ir teigia, jog kiekvieną mėnesį apmokėdavęs ieškovei už suteiktas paslaugas pagal sutartus mokėjimo planus. Tarp šalių byloje iškilo ginčas dėl apmokėjimo už UAB „Verozona“ atsakovui suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis atsakovas 2009 m. gegužės mėnesį svetainėje www.vanile.lt užsisakė auksinė narystę savaitei išsiųsdamas trumpąją žinutę. Paaiškėjo, jog kas savaitę buvo siunčiama automatinė žinutė, pratęsianti atsakovo narystę www.vanile.lt. 2009-12-01 ieškovė atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija ABO Nr. 0656455 (b.l. 40), kurioje nurodė, kad dėl techninių kliūčių dalis skambučių bei sms žinučių į specialiais tarifais apmokestinamus numerius (nuo liepos iki spalio) mėnesio negalėjo būti įtraukta į sąskaitas. Pateiktoje sąskaitoje grafoje „kiti mokesčiai“ įtraukta ir 149,94 Lt (be PVM) suma už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Atsakovui nesutikus apmokėti už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas ir kreipusis į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, ieškovė UAB „Teledema“ 2010-03-08 raštu Nr. 10-187 informavo LR Ryšių reguliavimo tarnybą, kad M. P. kompensavo visą ginčijamą sumą (b.l. 30). Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos iš LR Ryšių reguliavimo tarnybos gavęs informaciją, kad UAB „Teledema“ kompensuos visą M. P. ginčijamą suma – M. P. skundo nagrinėjimą nutraukė (b.l. 79-80,82). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Teledema“ po 2010-03-08 rašto, kuriame nurodoma, jog kompensuoja visą atsakovo ginčijamą sumą, pateikimo, atsakovui apmokėjimui pateikė sąskaitą į kurią įtraukė ir sumas už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Ieškovė 2010-07-20 raštu Nr. 10-388 (b.l. 53) paaiškino, kad iš atsakovo teiginių buvo sunku identifikuoti ginčijamos sumos dydį, todėl ieškovė atsakovui kompensavo 171,43 Lt. Nurodo, kad atsakovas privalo sumokėti 60 Lt už spec. tarifais apmokestintas paslaugas (2009 lapkričio – gruodžio mėn.), kadangi ši suma už suteiktas paslaugas sąskaitoje buvo pateikta laiku. Pagal sąskaitoje esančių grafų paaiškinimą suma už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas turėtų atsispindėti grafoje „kiti mokesčiai“. 2010-04-01 sąskaitoje faktūroje serija ABO NR. 0740873, grafoje kiti mokesčiai minėta suma neatsispindi (b.l. 52). 2010-05-03 sąskaitoje faktūroje serija ABO NR. 0762330, grafoje kiti mokesčiai įtraukta 8,98 Lt suma (b.l. 51). 2010-06-01 sąskaitoje faktūroje serija ABO NR. 0783895, grafoje kiti mokesčiai minėta vėl suma neatsispindi (b.l. 50). Taigi, ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, nes sąskaitose nėra aišku, kokia suma yra mokėtina už UAB „Teledema“, o kokia už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (C P K 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (C P K 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti reikalavimo dėl 75,89 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai dėl įsiskolinimo dydžio ir jo pagrindo yra prieštaringi, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 75,89 Lt įsiskolinimo pagrįstumo, todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas atmestinas ( C P K 178 straipsnis).

Šalių sudaryta judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp fizinio asmens M. P. ir profesionalaus rinkos dalyvio (judriojo ryšio paslaugų tiekėjo) bei skirta M. P. asmeniniams (namų poreikiams) tenkinti. Sutartis nutraukta nuo 2010 m. gegužės 8 d. M. P. prašymu (b.l. 60). Ieškovė UAB „Teledema“, remdamasi lojalumo sutarties 4 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 1611,27 Lt baudą, kadangi sutartis nutraukta likus 10 mėn. ir 23 d. iki sutarties termino pabaigos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad lojalumo sutartimi atsakovas įsipareigojo naudotis UAB „Teledema“ paslaugomis iki 2011-04-01 (b.l. 22). Minėtos sutarties 4 punktas numato, kad klientas, neįvykdęs pareigos naudotis UAB „Teledema“ paslaugomis sutartyje numatytomis sąlygomis, privalo sumokėti baudą. Baudos dydis vienam abonentiniam numeriui, kuriam yra nutraukta (Teledemos ir/ar kliento iniciatyva) abonentinė lojalumo sutartis yra lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesinaudojimo paslaugomis mėnesių sumai padauginta iš 50 litų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas (paslaugų gavėjas) apie sutarties nutraukimą pranešė raštu. Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais C K XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais, tame tarpe ir tais atvejais kai klientas vienašališkai nutraukė prieš terminą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Pagal C K 6.73 straipsnio 1 dalį netesybos yra įskaitinės, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, kuri turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (C K 6.721 straipsnio 1 dalis, C P K 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog lojalumo sutarties 4 punkto nuostata, įtvirtinanti pareigą paslaugų gavėjui visais atvejais sumokėti paslaugų tiekėjui baudą, kuri nėra siejama su paslaugų tiekėjo patirtais tiesioginiais nuostoliais prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ši sutarties sąlyga yra niekinė ir nesukuria šalims teisinių pasekmių (C K 1.80 str., 6.188 str. 7 d.). Analogiškai vertintina ir judriojo ryšio sutarties 7.3 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau termino Teledemos ir/arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti netesybas (baudą), kurios dydis yra lygus nuo pažeidimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių ir/arba minimalių mokėjimų sumai. Šiuo atveju netesybų (baudos) dydis yra siejamas ne su tiesioginiais nuostoliais, o su negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias būtų gavęs paslaugų tiekėjas, jeigu atsakovas būtų įvykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Todėl atitinkamai ir sutarties 7.3 punktas yra niekinis ir nesukuria šalims teisinių padarinių (C K 1.80 str., 6.188 str. 7 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiesioginių nuostolių dydžio visiškai neįrodinėjo, t.y. savo reikalavimą dėl netesybų priteisimo išimtinai grindė šalių sudarytos lojalumo sutarties 4 punkto nuostata, todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovo priešieškinio

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas patyrė ieškovės atstovų pažeminimą bendraujant ir aiškinantis dėl neužsakytų UAB „Verozona“ paslaugų bei dvasinius išgyvenimus ir turėjo nepatogumus dėl ieškovės nesąžiningo elgesio. Be to, ieškovės neteisėti veiksmai sukėlė daug naujų rūpesčių, atsakovas sugaišo nemažai laiko, nes turėjo pasirinkti ir sudaryti sutartį su kitu mobiliojo ryšio tiekėju, o kiek tol neturėjo galimybės skambinti ir bendrauti, jam negalėjo prisiskambinti šeimos nariai, artimieji, o apie pasikeitusį jo mobiliojo ryšio abonentinį numerį turėjo asmeniškai pranešti visiems asmenims, su kuriais bendravo.

Įstatymu yra garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios C K normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal C K 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilus ginčui dėl UAB „Verozona“ suteiktų paslaugų apmokėjimo ir atsakovui atsisakius apmokėti būtent šias paslaugas – UAB „Teledema“ apribojo paslaugų teikimą. Nors tokia UAB „Teledema“ teisė numatyta šalių sudarytos sutarties 7.8.2 punkte, tačiau šia teise kaip ir visomis kitomis teisėmis sutartis šalys privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti (C K 6.200 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo ginčas tik dėl paslaugų už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas apmokėjimo, kurios nebuvo laiku ir tinkamai įtrauktos į apmokėjimui pateikiamas sąskaitas, atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nesutinka apmokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė pati raštu patvirtino, kad kompensuoja visą atsakovo ginčijamą sumą, tačiau vėliau vėl pareikalavo apmokėti už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas motyvuodama tuo, kad kompensavo tik dalį reikalaujamos mokėti sumos, o vartotojui atsisakius apmokėti ginčijamą sumą – apribojo paslaugų teikimą. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ieškovės UAB „Teledema“ elgesys ir veiksmai negali būti pripažinti tinkamu ir sąžiningu sutarties vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Teledema“ 2010-03-08 raštu Nr. 10-187 informuodama LR Ryšių reguliavimo tarnybą, kad atsakovui M. P. kompensavo visą ginčijamą sumą, o vėliau pareikalaudama sumokėti UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, sąmoningai klaidino tiek institucijas sprendžiančias tarp šalių kilusį ginčą, tiek vartotoją. Aukščiau minėti ieškovės veiksmai pripažintini pažeidžiančiais teisingumo ir sąžiningumo principus. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų bei papildomų rūpesčių, kurie atitinka C K 6. 250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo priešieškinėje nurodytas aplinkybes ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovui nustato 1000 Lt padarytos neturtinės žalos dydį.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini (C P K 329 straipsnio 1 dalis, C P K 330 straipsnis). Priimtinas naujas sprendimas ir ieškovės ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą turi būti parskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis.). Kadangi ieškinys atmestas ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos, o iš jos priteistina 10,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (C P K 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 290,61 Lt žyminio mokesčio (b.l. 96, 147), 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 149-150), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 607 Lt bylinėjimosi išlaidų (C P K 93 str., 98 str.). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteistina 593 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti (C P K 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir 2012 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „Teledema“ (į.k. 135989386, buveinės adresas Vytauto pr. 32) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti, 607 Lt (šeši šimtai septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bei 10,92 Lt (dešimt litų ir devyniasdešimt du ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš atsakovo M. P. ieškovei UAB „Teledema“ priteisti 593 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.