- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- Ik-785-402/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-267-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Ž. V., G. V.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms Žydrai Cechanavičienei ir Galinai Paciūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skundu prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-27 administracinį aktą Nr. 19-2-670 ir įpareigoti atsakovę į pareiškėjo 2012-02-07 skundą atsakyti iš naujo; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-08 administracinį aktą Nr. 19-2-804 ir įpareigoti atsakovę į pareiškėjo 2012-02-19 skundą atsakyti iš naujo; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-29 administracinį aktą Nr. 19-2-1108 ir įpareigoti atsakovę į pareiškėjo 2012-03-11 skundą atsakyti iš naujo 4) atsakovę įpareigoti pareiškėjui atlyginti 335.838,51 Lt turtinę žalą ir 38.000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunduose (1t. b.l. 2-10, 111-124) nurodė ir teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) neteisėtais savo veiksmais: 2012-02-27 administraciniu aktu Nr. 19-2-670, 2012-03-08 administraciniu aktu Nr. 19-2-804, 2012-03-29 administraciniu aktu Nr. 19-2-1108, nesuteikė pareiškėjo prašomos informacijos ir dokumentų apie S. V. ir jos globą. Atsakovas neteisėtai nuslėpė S. V. tėvą D. K., nesiaiškino tėvystės, tuo kenkė V. J. teisėms bei teisėtiems interesams ir padarė turtinę bei neturtinę žalą, bei pažeidė galiojančius teisės aktus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti atsakymai yra nemotyvuoti, neatsakyta į visus užduotus klausimus, tuo atsakovas pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. A-226 patvirtintas Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatas; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Taip pat paaiškino, kad Ž. V. pagal 2009-06-04 paskolos sutartį paskolino pinigines lėšas. Ž. V. laiku negrąžino skolos, todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2011-01-27 nutartimi patenkino kreditoriaus V. J. reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš Ž. V. 60848.78 eurų sumą. Kadangi Ž. V. įkeisto turto nepavyko parduoti jis buvo perleistas natūra V. J.. Ž. V. 2010-10-15 nuo D. K. Jungtinėje Karalystėje pagimdė dukrą S.V.. Šiuo metu S. V. globėjai yra G. ir Ž.V.. Mergaitės globėjai ir Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 19-8-205 nuo Civilinės metrikacijos biuro nepagrįstai, neteisėtai ir nusikalstamai nuslėpė S. V. tėvą D. K.. Tuo pagrindu, S. V. 2011-05-31 išduotame gimimo liudijime, nėra nurodytas tėvas. Neteisėtais Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmais nuslėpus S. V. tėvą D. K. vaiko globėjai mergaitės išlaikymui pinigų pradėjo reikalauti tik iš Ž. V. bei jos hipotekos kreditoriaus V. J.. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Kauno rajono apylinkės teismas sustabdė kreditoriaus V. J. apmokėto, perimto jam įkeisto turto pardavimą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmais (nepateikus visos informacijos į skundus 2012-02-07, 2012-02-19, 2012-03-11) buvo pažeistos jo teisės bei interesai, padaryta 335.838,51 Lt turtinė ir 38.000 Lt neturtinė žala. Atsakovas pareiškėjui ir teismams privalo teikti reikalaujamus duomenis apie nurodytus asmenis, taip pat atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Duomenų nepateikimas ir reikalaujamų veiksmų neatlikimas turi neigiamas teisines pasekmes: pareiškėjas negali pats apginti savo teisių, o kartu ir S.V. teisių ir interesų nuo atsakovo ir globėjų Ž. ir G. V. neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas negali pats teikti reikalingų dokumentų įvairiems teismams, nes atsakovas nesuteikia jam reikalingos informacijos, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą gynybos priemonę, o taip pat teismams sudaromos sąlygos iškraipyti faktus apie Ž. V. turto nuosavybę bei tariamą šios nuosavybės perėjimą S. V.. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas patiria nuolatinę didelę įtampą, nesaugumą, todėl, kad atsakovas toleruoja neteisėtus globėjų veiksmus. Nukentėjo pareiškėjo reputacija, jis jautėsi diskriminuojamas, ir kaip judėjimo negalią turinčiam asmeniui atsakovo darbuotojai sudarė blogesnes sąlygas ginti savo bei S. V. interesus. Prarado daug laiko rašydamas, nešiodamas įvairius skundus atsakovui ir to pasekoje pablogėjo sveikata, kentė stuburo, sprando, kelio sąnario skausmus, negalėjo rūpintis savo sergančia mama, pakankamai laiko skirti darbui pagal verslo liudijimą. Turtinė žala susideda: 1) iš D. K. galimos išieškoti išlaikymo S. V. dalies, reikalaujamos iš pareiškėjo: 86.400 Lt (172.800 : 2 = 86.400 Lt); 2) dėl bendrininkavimo civilinėje byloje Nr. 2-14355-887/2011 Kauno miesto apylinkės teisme bei Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012, pareiškėjas negali atgauti savo skolos pardavus Ž. V. įkeistą turtą - nuo 2011-08-24 iki 2012-04-17 - negaunamų 0,5% per dieną delspinigių už 237 dienas nuo pareiškėjui iš skolininkės Ž. V. priteistos sumos (210.496,65 x 0,5% = 1052,4832 Lt x 237 dienų = 249.438,51 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į skundą (1t. b.l. 169-174) nurodė, o jų atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-02-07 Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas 2012-02-07 pareiškėjo skundas, kuriame reikalaujama pateikti jam informaciją ir dokumentus apie mažametės S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), globą, jos nustatymo aplinkybes, teisinį pagrindą ir t.t. Atsakovas 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670 atsakė į pareiškėjo skundą ir suteikė informaciją apie mažametės S. V. globėjus, kokio dydžio globos išmoka yra skiriama vaikui, nurodė kas vykdo vaiko globos priežiūrą, išaiškino, kad visa informacija, susijusi su vaiku, yra privati, o taip pat atsakė ir į kitus užduotus klausimus. 2012-02-19 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir pateikė papildomą skundą dėl neteisėtais S. V., jos motinos Ž. V., vaiko globėjų Ž. ir G. V. veiksmais jam daromos žalos ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo ir kt. 2012-03-08 raštu Nr. 19-2-804 atsakė į skundą ir nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius negali atlikti ikiteisminio tyrimo ir įvertinti asmenų veiksmų teisėtumo, kad dėl ginčo gali kreiptis į teismą, o informacija apie vaiką yra privati ir pareiškėjui neteiktina. 2012-03-11 pareiškėjas vėl kreipėsi su skundu, kuriuo prašė jam pateikti dokumentus apie S. V. išlaikyti skirtas lėšas, kai kuriuos dokumentus iš vaiko globos bylos ir kt. 2012-03-29 raštu Nr. 19-2-1108 atsakovas atsakė į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas skundžiamus raštus laiko teisės aktais, tačiau nenurodo jokių ABTĮ 89 str. reglamentuotų pagrindų, privalomai nustatytinų nagrinėjant bylas dėl aktų panaikinimo. Vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyta per įstatyme numatytą terminą. Pareiškėjo prašomi panaikinti skundžiami raštai nėra individualūs administraciniai aktai. V.J. į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne individualius administracinius aktus, o raštus, kurie neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ar pareigoms, patys savaime nesukelia jam teisinių pasekmių. Nurodytų raštų panaikinimas iš esmės nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skundus atsakyti iš naujo yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija, teiktina pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturi teisės gauti privačią informaciją apie kitus asmenis, o ypač apie nepilnametį vaiką S. V.. Vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-23 įsakymu Nr. A-2282 (kartu su 2010-12-29 įsakymo Nr. A-4354, 2011-01-11 įsakymo Nr. A-83, 2011-06-16 įsakymo Nr. A-2245 ir 2011-07-20 įsakymo Nr. A-2596 pakeitimais), LR Civilinio kodekso, Vaiko teisių konvencijos ir kitų teisės aktų nuostatomis, pateikti dokumentų, kuriuose yra nurodyti nepilnametės S. V. ir (ar) jos globėjų Ž. ir G. V. asmens duomenys, be šių asmenų ir (ar) jų globėjų sutikimo, negalima. Pareiškėjas V. J. teismo taip pat prašo priteisti jam 335838,51 Lt turtinės žalos ir 38000 Lt neturtinės žalos. Tiek turtinė, tiek neturinė žala pareiškėjo yra kildinama iš neįrodytų, neaiškiai formuluojamų aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. V. ir G. V. prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie nesutiko ir nesutinka suteikti informaciją apie jų globotinę S. V..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos B. D. raštų 2012-02-27 Nr. 19-2-670, 2012-03-08 Nr. 19-2-804, 2012-03-29 Nr. 19-2-1108 teisėtumo, kuriais atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją susijusią su mažamete S. V. ir jos globėjais Ž. ir G. V.. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19, 2012-03-11 skundus. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta 335.838,51 Lt turtinė žala ir 38.000 neturtinė žala, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-02-07 skundu (1t. b.l. 178-183) kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame išdėstė 40 prašymų ir reikalavimų, kuriais reikalavo: pateikti jam informaciją ir dokumentus apie mažametės S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), globą, jos nustatymo aplinkybes, teisinį pagrindą, globėjų parinkimo ir paskyrimo aplinkybes, globos priežiūrą, išlaikymą, mergaitės sveikatą, kitus su vaiku susijusius dokumentus, informaciją ir dokumentus apie mergaitės globėjų Ž ir G. V. vertinimą ir paskyrimą globėjais, taip pat prašė išsamiai išnagrinėti jo skundą Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančiais klausimais ir kt. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670 (1t. b.l. 176-177) informavo pareiškėją, kad Ž. ir G. V. pripažinti tinkamais būti vaiko globėjais ir vaiko globėjais paskirti teismo, taip pat informavo, kad visa informacija, susijusi su vaiku, yra privati ir mažametės globėjai nesutinka, jog V. J. būtų suteikta informacija apie vaiką, taip pat suteikė kitą prašomą informaciją. Pareiškėjas 2012-02-19 pateikė skundą (1t. b.l. 186-188) Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai B. D., prašydamas: 1) nutraukti savanaudiškus, priešingus S. V. interesams, S. V. globėjų G. ir Ž. V. veiksmus ir neveikimą; 2) atsakomybės ir įgaliojimų ribose daryti poveikį S. V. globėjams G. ir Ž. V., kad jie nedelsiant nutrauktų savanaudišką, priešingą S. V. interesams veikimą, grąžintų neteisėtai pagrobtus daiktus; 3) atsakomybės ir įgaliojimų ribose daryti poveikį S. V. globėjams G. ir Ž. V., kad jie nedelsiant V. J. atlygintų, tariamai dėl S. V. globos reikalingą, padarytą 72000 turtinę žalą; 4) nedelsiant pareikšti teismui ieškinį dėl S. V. tėvo nustatymo; 5) pareikšti teismui ieškinį dėl S. V. globėjų Ž. ir G. V. atleidimo iš pareigų; 6) nutraukti ilgalaikius, netinkamus, nepagrįstus, neteisėtus Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus, kuriais neužtikrinami S. V. interesai ir teisės; 7) į 2012-02-07 ir 2012-02-19 V. J. skundus atsakyti pagal jų formą – į kiekvieną punktą atskirai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja 2012-03-08 raštu Nr. 19-2-804 (1t. b.l. 185) informavo, kad jie nėra gavę informacijos apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, neturi pareigos atlikti tyrimą savarankiškai ir įvertinti asmenų veiksmų teisėtumą, neturi žinių, kad globėjai yra pripažinti kaltais dėl V. J. padarytos žalos, nurodė, jog ginčas dėl turto, kuris priklausė vaiko motinai asmeninės nuosavybės teise, sprendžiamas teisme, teiginiai, kad vaikui daroma žala nėra pagrįsti įrodymais. Pakartotinai informavo, kad informacija, susijusi su vaiku, yra privati. 2012-03-11 V. J. pateikė skundą (1t. b.l. 191) Vaiko teisių apsaugos skyriui, prašydamas: 1) V. J., Kauno miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011, Kauno rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012, Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011, pateikti pareiškėjo Vaiko teisių apsaugos skyriui rašytuose 2012-02-07 ir 2012-02-19 skunduose prašomus duomenis (dokumentus tinkamai patvirtinti), o taip pat duomenis apie S. V. išlaikyti skirtas įstatymų reglamentuojamas lėšas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimo dėl vaiko laikinosios ar pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo S. V. dokumentų nuorašus, Kauno miesto savivaldybės valdybos (mero) sprendimo (potvarkio) pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą dėl vaiko laikinosios ar pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo S. V. dokumentų nuorašus, G. V. ir Ž. V. prašymo globoti S. V. tinkamai patvirtintą nuorašą; 2) V. J., Kauno miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011, Kauno rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012 ir Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011 206/ pateikti išvadą: dėl išlaikymo priteisimo S. V.; dėl S. V. tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų, kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. 2012-03-29 raštu Nr. 19-2-1108 (1t. b.l. 190) informavo, kad pareigą patikrinti dalyvaujančių byloje asmenų civilinį procesinį veiksnumą turi teismas, taip pat jis turi pareigą išaiškinti šalių teises ir pareigas civiliniame procese. Nurodė, kad V. J. gali pareikšti teismui prašymus išreikalauti įrodymus, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą. Reikalui esant, teismas gali įtraukti Vaiko teisių apsaugos skyrių dalyvauti procese kaip savivaldybės instituciją duoti išvadą bylose. Informavo, jog informacija, susijusi su vaiku, yra privati ir V. J. neteiktina.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų (2012-02-27 Nr. 19-2-670, 2012-03-08 Nr. 19-2-804 ir 2012-03-29 Nr.119-2-1108) panaikinimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Iš pareiškėjo skundžiamų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-27 Nr. 19-2-670, 2012-03-08 Nr. 19-2-804 ir 2012-03-29 Nr.119-2-1108 raštų (1t. b. l. 176-177, 185, 190) matyti, kad tai yra viešojo administravimo subjekto surašyti informacinio - paaiškinamojo pobūdžio dokumentai, atsakant į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skundus, o ne individualūs administraciniai aktai. Skundžiamuose raštuose yra suteikiama pareiškėjo prašoma informacija apie S. V. globėjus, išaiškintos galiojančių teisės aktų nuostatos dėl vaiko globėjų paskyrimo, dėl asmens teisės gauti informaciją apie kitą asmenį, nurodyta kokiu pagrindu yra neteikiama informacija apie mažametį vaiką, paaiškinta, kad atsakovas neturi pareigos atlikti tyrimą savarankiškai ir įvertinti asmenų veiksmų teisėtumą, paaiškinta, kad pareiškėjas V. J. gali pareikšti teismui prašymus išreikalauti įrodymus, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą. Taip pat pateikiami atsakymai į pareiškėjo keliamus klausimus ir reikalavimus. Atsakovo raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių. Minėtuose raštuose, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ar pareigos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).
Taigi, esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei išdėstytų argumentų pagrindu, skundžiamų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų (2012-02-27 Nr. 19-2-670, 2012-03-08 Nr. 19-2-804, 2012-03-29 Nr.119-2-1108) negalima laikyti administraciniais aktais VAĮ 8 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Vadinasi, minėtais raštais nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjo V. J. atžvilgiu ir teisminis nagrinėjimas dėl tokio dokumento yra teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus.
Administracinė teisena dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-27 Nr. 19-2-670, 2012-03-08 Nr. 19-2-804 ir 2012-03-29 Nr.119-2-1108 raštus negalėjo būti pradėta (LR ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl byla šioje dalyje nutraukiama (LR ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Tokią poziciją pagrindžia nuosekli administracinių teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A556 – 1616/2008, AS822 –604/2009 ir kt.).
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skundus atsakyti iš naujo.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga teikti pareiškėjams informaciją. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose nustato Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (su vėlesniais pakeitimais). Šių taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11. Atsakovas pateikė atsakymus 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670, 2012-03-08 raštu Nr. 19-2-804 ir 2012-03-29 raštu Nr. 19-2-1108. Atsižvegus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti laiku ir atsakyta per įstatyme nustatytą terminą.
Pareškėjas su 2012-02-07 skundu (1t. b.l. 178-183) kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame išdėstė 40 prašymų ir reikalavimų, kuriais reikalavo: pateikti jam informaciją ir dokumentus apie mažametės S. V., gimusios (duomenys neskelbtini) globą, jos nustatymo aplinkybes, teisinį pagrindą, globėjų parinkimo ir paskyrimo aplinkybes, globos priežiūrą, išlaikymą, mergaitės sveikatą, kitus su vaiku susijusius dokumentus, informaciją ir dokumentus apie mergaitės globėjų Ž. ir G. V. vertinimą ir paskyrimą globėjais, taip pat prašė išsamiai išnagrinėti jo skundą Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančiais klausimais ir kt. Pareiškėjas 2012-02-19 skundu (1t. b.l. 186-188) prašė atsakovo: 1) nutraukti savanaudiškus, priešingus S. V. interesams, S. V. globėjų G. ir Ž. V. veiksmus ir neveikimą; 2) atsakomybės ir įgaliojimų ribose daryti poveikį S. V. globėjams G. ir Ž. V., kad jie nedelsiant nutrauktų savanaudišką, priešingą S. V. interesams veikimą, grąžintų neteisėtai pagrobtus daiktus; 3) atsakomybės ir įgaliojimų ribose daryti poveikį S. V. globėjams G. ir Ž. V., kad jie nedelsiant V. J. atlygintų, tariamai dėl S. V. globos reikalingą, padarytą 72000 turtinę žalą; 4) nedelsiant pareikšti teismui ieškinį dėl S. V. tėvo nustatymo; 5) pareikšti teismui ieškinį dėl S. V. globėjų Ž. ir G. V. atleidimo iš pareigų; 6) nutraukti ilgalaikius, netinkamus, nepagrįstus, neteisėtus Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus, kuriais neužtikrinami S. V. interesai ir teisės; 7) į 2012-02-07 ir 2012-0219 V. J. skundą atsakyti pagal jų formą – į kiekvieną punktą atskirai. 2012-03-11 skundu (1t. b.l. 191) atsakovo prašė: 1) V. J., Kauno m. apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011, Kauno r. apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012, Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011, pateikti pareiškėjo, Vaiko teisių apsaugos skyriui rašytuose 2012-02-07 ir 2012-02-19 skunduose, prašomus duomenis (dokumentus tinkamai patvirtinti), o taip pat duomenis apie S. V. išlaikyti skirtas įstatymų reglamentuojamas lėšas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimo dėl vaiko laikinosios ar pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo S. V. dokumetų nuorašus, Kauno miesto savivaldybės valdybos (mero) sprendimo (potvarkio) pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą dėl vaiko laikinosios ar pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo S. V. dokumentų nuorašus, G. V. ir Ž. V.prašymo globoti S. V. tinkamai patvirtintą nuorašą; 2) V. J., Kauno m. apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011, Kauno r. apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012 ir Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011 206/ pateikti išvadą: dėl išlaikymo priteisimo S. V.; dėl S. V. tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų, kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
Į pareiškėjo skundus atsakovė atsakė šiais raštais 2012-02-27, 2012-03-08 ir 2012-03-29. Atsakovė 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670 atsakė į pareiškėjo 2012-02-07 skundą, išsamiai ir argumentuotai paaiškino ir suteikė informaciją, kad vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais 2002-03-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 405, Ž. ir G. V. pripažinti tinkamais būti vaiko globėjais, ir vaiko globėjais paskirti teismo, vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos yra nurodytos LR CK 3.271 str., o teisės - 3.272 str., LR išmokų vaikams įstatymas, numato, kad „vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje” jo globos laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, vaiko globą prižiūri socialiniai partneriai ir jiems bus perduota pateikta informacija dėl galimai netinkamų globėjų pareigų, nurodė, kad iki šiol vaiko globos kokybė buvo vertinama teigiamai, nurodė, jog LR CK 3.240 str. 1 d. apibrėžia, kad „globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo", Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra įgaliotas vertinti globėjų kreipimosi į teismą pagrįstumo, proceso dalyvių prašymų, pateiktų įrodymų, teismo nutarčių ar kitų procesinių sprendimų teisėtumo. Nurodė, kad 1-13 ir 16-39 skundo punktuose prašoma pateikti informacija yra privati (susijusi su vaiku), vadovaujantis LR CK 2.23 str., 3.170 str. 5 d. nuostatomis tokia informacija teikiama tik tėvams. Nurodė kokiais vadovaujantis įstatymais informacija apie vaiką neteiktina. Paaiškino, kad globėjai nesutinka, kad pareiškėjui būtų suteikta informacija apie vaiką. Informavo, kad vaiko globos byla šiuo metu yra skyriaus vyriausiosios specialistės G. P. žinioje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovauja B. D.. Pridėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos ir vyriausiosios specialistės pareigybių aprašymus.
2012-03-08 raštu Nr. 19-2-804 atsakovas atsakė į 2012-02-19 pareiškėjo skundą. Jame informuoja, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs informacijos apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, neturi pareigos atlikti tyrimą savarankiškai ir įvertinti asmenų veiksmų teisėtumą. Taip pat neturi žinių, kad globėjai pripažinti kaltais dėl pareiškėjui padarytos žalos, nurodo, jog ginčas dėl turto, kuris priklausė vaiko motinai asmeninės nuosavybės teise, sprendžiamas teisme ir, kad pareiškėjas turi galimybę pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su šiuo ginču. Paaiškino, kad tik teismas gali vertinti įrodymus bei išspręsti ginčą. Taip pat pakartotinai informuoja, kad 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670 atsakyta, kad informacija, susijusi su vaiku, yra privati ir pareiškėjui neteiktina.
2012-03-29 raštu Nr. 19-2-1108 atsakovas atsakė į 2012-03-11 pareiškėjo skundą. Pakartotinai nurodė, kad 2012-02-27 raštu Nr. 19-2-670 ir 2012-03-08 raštu Nr. 19-2-804 buvo informuota, kad informacija, susijusi su vaiku, yra privati. Nurodė, kad pareigą patikrinti dalyvaujančių byloje asmenų civilinį procesinį veiksnumą turi teismas, taip pat išaiškinti šalių teises ir pareigas civiliniame procese. Paaiškino, kad pareiškėjas naudodamasis savo teisėmis gali pareikšti teismui prašymus išreikalauti įrodymus, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą, o taip pat esant reikalui, teismas gali įtraukti Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių dalyvauti procese kaip savivaldybės instituciją duoti išvadą bylose.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Šio įstatymo 6 straipsnis numato, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal ”…duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. …”. LR viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, kokie duomenys laikomi privačia informacija, tokia sąvoka apibrėžiama LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 9 d. (2005-11-10 įstatymo Nr. X-383 redakcija), kur nurodoma, kad privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija.
Pareiškėjo 2012-02-07 skunde išdėstyti nuo 1-13 ir nuo 16-39 punkto prašymai, taip pat 2012-02-19 ir 2012-03-11 skundų prašymai, atsižvelgiant į jų turinį ir reikalavimus iš esmės vertintini kaip prašymai suteikti privačią informaciją ir pateikti duomenis susijusius su vaiku. Atsakovas atsisakė suteikti šią informaciją, nurodydamas kokių teisės aktų nuostatomis vadovavosi nesuteikdamas pareiškėjui informacijos.
LR Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalis numato, kad tik tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. LR Civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnis aiškina, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skunduose suformuluotus klausimus ir prašomos pateikti informacijos turinį bei išnagrinėjus atsakovės pateiktus atsakymus, vertina, kad atsakovė pareiškėjui pateikė iš esmės visą prašomą informaciją, kuri teiktina pagal galiojančius teisės aktus ir kuri susijusi su jai priskirtomis funkcijomis, taip pat nurodė į kokią instituciją pareiškėjui reiktų kreiptis kitais jo rūpimais klausimais. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai atsakė ar apskritai neatsakė į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skunduose keliamus klausimus. Iš pareiškėjo skundo argumentų galima būtų daryti prielaidą, kad pareiškėjo iš esmės netenkina atsakymo turinys, tačiau tai nėra pagrindas įpareigoti atsakovą pateikti kitą atsakymą. Atsakovas teisėtai nesuteikė informacijos ir dokumentų, kuriuose yra nurodyti nepilnametės S. V. ir jos globėjų G. ir Ž. V. asmens douomenys, nes teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės gauti privačią informaciją apie kitus asmenis, o ypač apie nepilnamečius vaikus, ir atsakovas neturėjo teisės suteikti tokios informacijos. Suteikdamas tokią informaciją pareiškėjui būtų atskleidęs kitų asmenų privačius duomenis. Pareiškėjas nei viename iš savo skundų, kuriuos pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui, nenurodė ryšio su nepilnamete S. Vi. ir jos globėjais G. ir Ž. V., taip pat nepateikė prašomų asmens duomenų naudojimo tikslo, tų duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo ir duomenų apimties. S. V. globėjai nedavė sutikimo teikti informaciją apie vaiką, todėl nėra įstatyminio pagrindo teikti privataus pobūdžio informaciją. Informacija apie vaiką turi teisę gauti, iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku, tik tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium (LR CK 3.170 str. 5 d.). Pareiškėjas aiškino, kad jam reikalinga informacija apie S. V. ir jos globėjus, nes jis nori apginti vaiko, o kartu ir savo interesus nuo neteisėtų atsakovo ir globėjų veiksmų. Šie pareiškėjo argumentai nėra niekuo pagrįsti. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso, Vaiko teisių konvencijos, LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis atsisakė teikti pareiškėjui informaciją susijusią su vaiku ir jo globėjais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamuose raštuose pateiktą informaciją, sprendžia, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, pateikė motyvuotus ir išsamius atsakymus, paremtus teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo sutikti, jog atsakymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareiogojimo atsakyti į pareiškėjo 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skundus iš naujo, nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl atmestinas.
Dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą
Pareiškėjas skunde taip pat prašė iš atsakovės priteisti 335.838,51 Lt turtinę žalą ir 38.000 Lt neturtinę žalą.
Bendra valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). CK6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, taip ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, įprastai pirmiausia reikalinga nustatyti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas tiek turtinės tiek neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais, tai yra informacijos ir duomenų, kuri susijusi su S. V. ir jos globėjais, nepateikimu, bei S. V. tėvo nuslėpimu, turto varžytinių sutrukdymu, kenkimu pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams ir panašiai. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir prielaidų konstatuoti, taip pat nėra įrodymų, kokiais konkrečiais veiksmais (ne)veikimu atsakovas pakenkė pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, sveikatai ar pareiškėjo gyvenimo kokybei, tai yra pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu mažametės S. V. galimai gaunamas išlaikymas yra pareiškėjo negautos pajamos, nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovas turėtų mokėti 0,5% delspinigių nuo sumos, kuri, pasak pareiškėjo, yra priteista iš fizinio asmens Ž. V., todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą iš atsakovo yra nepagrįstas. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta faktinių duomenų apie tai, kad pareiškėjas patyrė be įprastinių, pasitaikančių gyvenime, papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų gavęs prašomą informaciją ir dokumentus iš atsakovo. Byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų, kuriais prašo teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-27 administracinį aktą Nr. 19-2-670, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-08 administracinį aktą Nr. 19-2-804 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-29 administracinį aktą Nr. 19-2-1108 - nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.