- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- I-5493-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 19–28) nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas. Dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus statiniai pripažinti avariniais, statiniai susidėvėję, neatitinka šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų. 4-5, 6-7, 8-9 būrių pastatų išorinės baltų plytų sienos sutrūkinėjusios, tiek langų, tiek išorinių durų sąramos nusėdusios, stogai nuo senumo yra išlinkę, vietomis iškritusios plytos, nuo viršutinių plytų eilių krinta plytų atplaišos, o kartais iškrinta ir visa plyta. Tai kelia rimtą grėsmę nuteistųjų sveikatai ir saugumui. Pastatai neturi galiojančių techninių energetinių pasų. Pastato konstrukcijoje yra asbesto – stogas yra šiferinis, taip pat asbesto yra sienose, kanalizacijoje. Asbestas kėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo. Nebuvo jokios ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose labai bloga oro cirkuliacija, pareiškėjas naktinio miego metu dusdavo, vasarą trūko oro. Gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta ir drėgna, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Nuo blogo apšvietimo skaudėjo akis. Naktinio apšvietimo nebuvo išvis. Ant langų buvo grotos, kurios dar labiau sumažindavo natūralios šviesos patekimą į patalpą. Nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Sanitariniai mazgai, komunikacijos visiškai susidėvėję, blogai funkcionavo. Būriuose visiškai nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Nebuvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos. Taip pat nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. Būrių pasivaikščiojimo kiemelio plotas nesiekė 30 kvadratinių metrų, o šiuo kiemeliu naudojosi apie 250 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam tekdavo vos 0,1 kv. m. Papildomai buvo suteikiama galimybė du kartus po vieną valandą pasivaikščioti už lokalinio sektoriaus ribų aplink krepšinio aikštelę, tačiau nebuvo įrengta pavėsinių arba stogelių, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl yra didelė grėsmė gauti su kamuoliu į veidą ar kitą kūno vietą. Kiemelyje nebuvo įrengto kanalizacijos šulinio, todėl po lietaus kiemelis būdavo apsemtas. Papildomu pasivaikščiojimu pasinaudoti galėjo iki 20 nuteistųjų, kas nepatekdavo į šį skaičių, likdavo stovėti 30 kvadratinių metrų ploto kiemelyje. Patalpose buvo gausu parazitų – blakių, tarakonų. Patalpose buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, tačiau ji nepadėdavo. Dėl blakių įkandimų pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Sanitariniuose mazguose – dušuose, prausykloje buvo labai šalta, drėgna, gausu įvairių parazitų, grybelio, pelėsio, buvo blogas apšvietimas, labai slidžios grindys. Prausyklose šilto vandens nebūdavo, rūbus teko slapti šaltu vandeniu. Nurodė, kad gyveno pastovioje baimėje susirgti kokia nors infekcine liga. Susirgimų atvira ir uždara tuberkuliozės forma pasitaikė nemažai. Nuteistieji ilgą laiką iki to momento kol buvo nustatyta tuberkuliozė, lankydavos bendroje valgykloje, dušuose, bibliotekoje. Nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, buvo pažeista teisė į orumą.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 34–44) nurodė, kad prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Įstaigoje patalpos nuolat remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teigė, jog nuo 2016 m. balandžio mėnesio Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai ir šiuo metu pastatai yra padengti bitumine stogo danga. Vykstant stogo renovacijos darbams asbestas buvo šalinamas laikantis saugos reikalavimų. Pataisos įstaigoje 3 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Nurodė, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas 9boileris). Įstaiga užtikrina sanitarinių mazgų būklę gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai, esant poreikiui gali būti vėdinama per langus. Nurodė, kad teisės aktai įtvirtina pačių nuteistųjų prievolę tvarkytis patalpas. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Trečiajame sektoriuje buvo įrengtos numatytos vietos valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Virtuvėlės įrengtos visuose būriuose. Jose yra spintelės, kuriose nuteistieji gali laikyti maistą. Įstaigos 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Kadangi trečiojo sektoriaus būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji gali skalbtis asmeninius drabužius patys. Būrių kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos sus togeliu, kur nuteistieji galėjo džiautis savo asmeninius drabužius. Trečiojo sektoriaus 4-5-6-7 būrių pasivaikščiojimo kiemo plotas 2821 kv. m. Juo gali naudotis visi šių būrių nuteistieji. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Įstaigoje yra įrengti kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo sužalotas a pratyrė kitokių neigiamų išgyvenimų dėl sporto aikštyno neatitvėrimo. Teigė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusiais lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama paslaugas teikianti įmonė, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose, ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai, esant poreikiui, patalpos gali būti vėdinamos per langus. Dėl blogos ventiliacijos pareiškėjas į Turto skyrių nesikreipė. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN_AK per pastaruosius metus atvira tuberkulioze nuteistieji nesirgo. Buvo nustatyti pora atvejų, tačiau tai buvo ne atvira tuberkuliozė. Jei yra nustatomas užsikrėtimo tuberkulioze atvejis asmuo yra nedelsiant ištyrimui ir gydymui siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įstaigoje nėra įrengti dūmų detektoriai. Siekiant užtikrinti nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje šildymas yra centralizuotas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių dėl oro trūkumo, akių skausmo, parazitų sukandžiojimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apšvietimu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2019 m. balandžio 30 d. (b. l. 6). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).
Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).
Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. (ABTĮ 56 str.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).
Bylos duomenimis (b. l. 35, 46, 47–48) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,46 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Pareiškėjo nuomone, pastatas, kuriame jis atliko bausmę buvo avarinės būklės, neturėjo techninio energetinio paso.
Byloje pateiktas Statinio techninis (techninis – energetinis) pasas Nr. 218 (b. l. 58–62) paneigia šiuos pareiškėjo argumentus, kurie laikytini subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Nors pareiškėjas teigia, kad avarinės būklės pastatas kėlė pavojų jo gyvybei ir sveikatai, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai sukeltą žalą. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą dėl saugios aplinkos neužtikrinimo, šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundžia, kad Pravieniškių PN-AK konstrukcijose yra asbesto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.
Atsakovo atstovas patvirtino, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, nuo 2016 m. balandžio mėnesio Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai ir šiuo metu pastatai yra padengti bitumine stogo danga. Vykstant stogo renovacijos darbams asbestas buvo šalinamas laikantis saugos reikalavimų.
Atsakovas nenurodo tikslios datos, kada pastate, kuriame gyveno pareiškėjas, stogo danga buvo pakeista į bituminę, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje nebuvo asbesto. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad dėl asbestinio stogo pareiškėjo sveikatai būtų pakenkta ar bent tam būtų kilusi reali rizika. Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastato stogas buvo pagamintas iš asbesto.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, sanitariniai mazgai buvo susidėvėję, sanitariniuose mazguose buvo slidžios grindys, patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, veisėsi grybelis ir pelėsis, buvo netinkamas apšvietimas.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 34–44) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų būklė, trečiajame sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus, įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, trečiajame sektoriuje šildymas yra centralizuotas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Šiuos teiginius atsakovo atstovas grindė 2019 m. birželio 14 d. pažyma Nr. 77-898 (b. l. 47–48). Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su buitiniais parazitais (blakės, tarakonai), esančiais gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusių buitinių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (tarakonų, blakių) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovo į bylą pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 90–93), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b. l. 69–80) teismui nekelia abejonių, jog Pravieniškių PN-AK pastoviai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas tvirtino, kad būryje nebuvo laisvalaikio kambario.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
Atsakovo atstovo 2019 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. 77-898 (b. l. 47–48) nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimas laikomas nustatytas. Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad 4 būryje nebuvo poilsio kambario, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų (apie pareiškėjui šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą), atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo įrengto valymo inventoriaus sandėlio, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, taip pat kambario maistui laikyti.
Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio 14 d. pažyma Nr. 77-898 (b. l. 47–48) patvirtina, kad trečiajame sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu buvo įrengtos numatytos vietos valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti, įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, virtuvėlėje įrengtos spintelės ir šaldytuvai maisto produktams laikyti. Be to pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo įrengto valymo inventoriaus sandėlio, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, taip pat kambario maistui laikyti, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl valymo inventoriaus sandėlio, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maistui laikyti nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų (apie pareiškėjui šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą), atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima.
Pareiškėjas teigė, kad jis ilgą laiką iki nuteistiesiems buvo nustatyta, kad jie serga tuberkulioze, šie nuteistieji lankėsi bendro naudojimo patalpose, tačiau pareiškėjas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (pvz., kad jis užsikrėtė šia liga). Byloje esantis Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 81(2)-698 patvirtina, kad šioje kalinimo įstaigoje nuteistieji, sergantys tuberkulioze, laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Įtarus užsikrėtimo tuberkulioze atvejį asmuo nedelsiant ištyrimui ir gydymui siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 94). Todėl teismo vertinimu pareiškėjo teiginiai dėl galimybės užsikrėsti tuberkulioze pataisos namuose lieka neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti, per maži, neatskirti nuo sporto aikštyno, juose neįrengti vamzdžiai lietaus vandeniui nutekėti.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Į bylą pateikta 2019 m. birželio 14 d. Pravieniškių PN-AK pažyma Nr. 77-898 patvirtina, kad įstaigoje įrengti kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pasivaikščiojimo kiemuos esanti sporto įranga ir inventorius vertinamuoju laikotarpiu kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų patyręs kokias nors konkrečias neigiamas pasekmes dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas taip pat ir dėl to, kad prausykloje nebuvo karšto vandens.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, Higienos norma HN 134:2015 nenumatė karšto vandens tiekimo į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų prausyklas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje.
Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, dėl to pastoviai jautė stresą, išgyvenimus ir baimę.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įstaigoje nėra įrengti dūmų detektoriai. Siekiant užtikrinti nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos (b. l. 41). Tačiau atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo Pravieniškių PN-AK pripažintinos pagrįstomis.
Tačiau ir nustačius byloje tam tikrus Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t. y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Byloje duomenų, kad pareiškėjas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl streso, išgyvenimų ir jaučiamos baimės būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, nėra. Nesant tokių duomenų, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė nustatytu pažeidimu jam padarytos neturtinės žalos, todėl atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.