- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- E1-1215-1029/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. K. federalinės teisingumo tarnybos prašymą dėl (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020-03-12 nuosprendžio M. P. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 1) dalyvavo nusikalstamame susivienijime, suburtame siekiant daryti nusikalstamas veikas prieš asmenis ir turtą, už kurias skiriamos mažesnės nei laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų ar ilgesniam laikui, bausmės, 2) nusikalstamai pasisavino jam nepriklausančius daiktus, 3) kėsinosi įvykdyti vagystes įsilaužiant (B. K. baudžiamojo kodekso 322 str., 323 str., 324 str. 1 d., 3 d., 461 str. 1 d., 463 str. 1 d., 467 str. 1 d. , 2 d., 484 str., 485 str.). Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 13 d. ir yra vykdomas. Bendra bausmės trukmė 1460 dienų. Teismui pateiktais duomenimis, M. P. iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas nuo 2019 m. spalio 28 d. ir šis laikas yra įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. 2021 m. kovo 24 d. M. P. buvo atlikęs 513 dienų bausmės.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikimu prašo spręsti dėl (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, priimto M. P. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iki teismo posėdžio buvo gautas M. P. prašymas, kuriame jis nurodė, jog nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigą. Pažymėjo, jog yra prisitaikęs prie aplinkos (duomenys neskelbtini), esamos sąlygos jį tenkina, nebenori turėti ryšių su asmenimis, turinčiais neigiamą įtaką, kas Lietuvos įkalinimo įstaigose būtų neišvengiama. Be to, dėl COVID-19 pandemijos nenori rizikuoti savo ir kitų asmenų sveikata.
M. P. gynėjas advokatas Z. L. teismo posėdžio metu palaikė ginamojo argumentus ir prašė nuosprendžio priimto M. P. atžvilgiu nepripažinti. Pažymėjo, jog M. P. bus taikomas lygtinis paleidimas atlikus trečdalį bausmės, todėl nuosprendžio pripažinimas pablogintų jo padėtį.
Prokuroras prašė prašymo netenkinti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad M. P. jau ilgą laiką neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsniu B. K. perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo M. P. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, taip pat liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. M. Į. 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie sudarytų pagrindą nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės M. P. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad M. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iš Gyventojų registro departamento išrašo apie asmenį matyti, kad M. P. Lietuvoje gyvenamosios vietos nėra deklaravęs nuo 2015 m. Tačiau teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių biuro 2021-02-17 priimtas priverstinis įpareigojimas M. P. išvykti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į Lietuvą atitinka Įstatymo atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. yra priimtas administracinis sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Nors M. P. nesutinka atlikti bausmę Lietuvoje, tačiau remiantis Įstatymo nuostatomis, jo sutikimas nėra būtina sąlyga nuosprendžiui pripažinti ir vykdyti. Be to, M. P. nurodytos nesutikimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jokių konkrečių motyvų, kurie objektyviai trukdytų atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, nuteistasis nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad B. K. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų M. P. teises ir (ar) laisves. Iš teismui pateikto liudijimo matyti, jog B. K. teisės aktai numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą, atlikus trečdalį bausmės, tačiau priešingai, nei teismo posėdžio metu nurodė gynėjas, lygtinis paleidimas nėra taikomas automatiškai. V. Į. 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nustatytinas M. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis.
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Nagrinėjamu atveju M. P. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas B. K. Respublikoje – dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, suburtame siekiant daryti nusikalstamas veikas prieš asmenis ir turtą, už kurias skiriamos mažesnės nei laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų ar ilgesniam laikui bausmės ir nusikalstamą įvairių jam nepriklausančių daiktų pasisavinimą, bei kėsinimąsi įvykdyti vagystes įsilaužiant, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį (tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų) bei Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal šios valstybės baudžiamojo kodekso 51, 52, 53, 322, 323, 324, 324a, 324b, 325, 326, 461, 462, 463, 464, 465, 466, 467 straipsnius paskirta ketverių metų bausmė, neviršija Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalies bei 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos, M. P. nustatytina tokio paties dydžio, t. y. ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nenustatant atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalių, kadangi tai nepadaryta ir (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. P. buvo suimtas nuo 2019 m. spalio 28 d. ir 2021 m. kovo 24 d. jau buvo atlikęs 513 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,
nutaria:
Pripažinti B. K. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, priimtą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje.
Nuteistajam M. P. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytomis bausmėmis ir palikti nuteistajam tą pačią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo - 2021 m. spalio 1 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti M. P. suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki šios nutarties paskelbimo dienos.
Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti M. P., jo gynėjui ir prokurorui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, B. K. kompetentingai institucijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmus.