- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- II-360-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00562-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir institucijos) specialisto E. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos specialisto E. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimu R. B. nubaustas 1 150 Eur dydžio nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1, 5, 6 dalis. Nutarime nurodyta, kad R. B. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 13.43 val. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, buvo patikrinta Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ eksploatuojama transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. J.. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo, svėrimo plokštės Nr. 4674, metrologinės patikros liudijimas Nr. 11386912, galioja iki 2021 m. spalio 20 d.), nustatyta, kad transporto priemonės bendroji masė – 32,95 tonos, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų apkrovos paklaida – 0,2 tonos) – 32,35 tonos, tai yra transporto priemonės bendroji masė 7,35 tonos viršijo didžiausią leidžiamą 25 tonų bendrąją masę. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, automobilio ašių grupės apkrova – 23,35 tonos, įvertinus įsakymo 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų, apkrovos paklaida 0,2 tonos – 22,95 tonos, tai yra automobilių ašių grupės apkrova 4,95 tonos (atstumas tarp ašių 1,40 metro), viršijo didžiausią leistiną ašių grupės apkrovą – 18 tonų. Be to, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę (jų junginį) nesilaikė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų. Nustatyta, kad krovinys yra visiškai nepritvirtintas. UAB „T.“ atsakingas už transporto veiklą R. B., netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius laikantis krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos leistinos bendrosios masės, ašių apkrovos ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. B. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris skunde prašo panaikinti institucijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skunde pareiškėjo atstovas advokatas nurodo, kad UAB „T.“ vairuotojas V. J. Lietuvos transporto administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nubaustas 900 Eur bauda už analogiškus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju iš miško buvo vežama mediena. Užsakovas (siuntėjas) suformulavo užduotį ir pakrovimo bei medienos vežimo procese nedalyvavo. Krovėjo ir vežėjo funkcijos sutampa viename vairuotojo asmenyje, tai reiškia, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 6 punkte nustatyta pareiga užtikrinti tinkamą krovinio išdėstymą bei tvirtinimą vienasmeniškai tenka pačiam vairuotojui. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad vairuotojas buvo supažindintas su reikalingomis instrukcijomis ir taisyklėmis, tačiau praleista viena aplinkybė – vairuotojai yra išklausę kursus, išlaikę egzaminus ir jiems suteikta atitinkama kategorija dirbti su miškovežiu. Be to, skundžiamame nutarime išvardinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atlikti draudžiami veiksmai yra abstraktūs, nerealūs, o kai kurie yra apskritai neįgyvendinami. Nėra aišku, kuo pasireiškė R. B. netinkamai organizuotas vairuotojų darbas. Įmonėje dirba keletas vairuotojų, kurie dirba skirtingose vietose, todėl neaišku, kokiu būdu yra įmanoma fiziškai patikrinti transporto priemones. Taip pat neaišku, kokiu būdu siuntėjas turėtų pasverti krovinį. Vairuotojas, turėdamas atitinkamą kategoriją ir žinodamas norminių aktų reikalavimus, savo iniciatyva padarė administracinius nusižengimus, tačiau tas faktas negali būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės prezumpcija.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundą institucija nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Teigia, kad UAB „T.“ atsakingas už transporto veiklą R. B. netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius laikantis krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos leistinos bendrosios masės, ašių apkrovos ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. „Keltra“ duomenimis UAB „T.“ turi licenciją verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis ir transporto vadybininko pareigose yra paskyręs R. B., kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai, organizuoja krovinių vežimo veiklą, duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir nugabenti užsakovui, todėl ir transporto vadybininkas turi imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Nagrinėjamu atveju vežėjas yra įmonė, o vairuotojas tik atlieka pareigą vežti krovinį. Vežėjas ir jo įpareigojimai nėra tapatūs vairuotojo įpareigojimams, o vežėjas neprilyginamas vairuotojui. Skunde nurodytos aplinkybės, jog vairuotojas buvo supažindintas su reikalingomis instrukcijomis ir taisyklėmis, o transporto vadybininkas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, teiginiai, kad nutarime nenurodyta, kaip pareiškėjas turėjo patikrinti transporto priemonę laikytini deklaratyviais, nurodytais siekiant išvengti atsakomybės. Nustatytas vairuotojo pažeidimas leidžia manyti, kad R. B. nesiėmė visų veiksmų, kad administracinis nusižengimas nebūtų padarytas. Tiek už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, tiek vairuotojas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad automobilio ašių apkrovimas, bendra masė atitiktų nustatytus reikalavimus. Įstatyme yra numatyta atsakomybė tiek vairuotojui tiek vadovui ar įgaliotiems asmenims.
Pareiškėjo R. B. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. yra nubaustas nepagrįstai, nes yra konstatuojama, kad jis nepakankamai, per mažai stengėsi, kad pažeidimas nebūtų padarytas. ANK 459 straipsnis numato vežėjo atsakomybę. Vairuotojas, kaip ir visi kiti darbuotojai, buvo supažindinti su instrukcijomis ir viena pagrindinių instrukcijų buvo krovinių pakrovimas ir krovinių vežimas. O būtent neperkrauti transporto priemonės, o esant poreikiui vežti sunkesnį krovinį, leidimo gavimas ir krovinių tvirtinimas. Vairuotojas buvo supažindintas su minėtomis instrukcijomis. O pareiškėjas yra nubaustas formaliai, nevertinant faktinių aplinkybių ir jo kaltės. Vairuotojas dirbo vienas su miškovežiu, važiavo į paskirtą vietą, jis apmokytas dirbti su minėtu įrenginiu. Vairuotojas neturėjo galimybės įvažiuoti į mišką su priekaba, todėl su automobiliu įvažiavo į mišką, pasikrovė medieną. Tam, kad vairuotojui reikėtų mažiau važinėti, jis krovė tiek, kiek tilpo ir nepritvirtino krovinio, tuo metu jis buvo pastebėtas ir patikrintas. Šiuo atveju tai yra vairuotojo nepareigingumas ir vairuotojo kaltė. Pareiškėjas šiuo atveju turėtų tikrinti kiekvieną vairuotoją ir prižiūrėti, kad jis laikytųsi nurodytų taisyklių. Vairuotojas tam, kad galėtų vežti krovinius, turi turėti 95 kodą, kuris suteikia teisę vežti krovinius. Siekiant įgyti šį kodą, vairuotojas privalo išklausyti kursus, išlaikyti egzaminą. Vairuotojas žino visus reikalavimus. Kai krovinius perkrauna krovinio siuntėjas, tokiu atveju galimai turėtų atsakyti pareiškėjas, tačiau šioje situacijoje vairuotojo kaltė automatiškai nereiškia, kad turi atsirasti atsakingo asmens atsakomybė. Todėl vertintina, kad nėra pareiškėjo kaltės, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, o nutarimas panaikintas. R. B. dirba UAB „T.“, jis yra atsakingas už transporto organizavimą, jis kontroliuoja transporto organizavimą, tikrina transporto būklę, turi instruktuoti darbuotojus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių instruktažų, darbuotojus su vidaus teisės aktais supažindino direktorius. Vairuotojai patys nuvažiuoja į vietą ir pasikrauna krovinį, kadangi yra instruktuoti, kaip tinkamai tai padaryti. R. B. nevažiavo kartu su vairuotoju, tam, kad patikrintų, ar jis teisingai pasikraus medieną. Nėra konkretaus vidaus teisės akto, kuris nurodytų, kad R. B. yra atsakingas už transporto organizavimą, tai numato tik jo pareigybė. Kadangi atlikdamas savo darbo funkcijas jis turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, jis turi praeiti atitinkamus kursus, kuriuose viskas yra išaiškinama. R. B. yra atsakingas už transporto veiklą, pagrindinis klausimas yra, ką R. B. turėjo padaryti, kad darbas būtų suorganizuotas tinkamai ir ką pareiškėjas padarė netinkamai. Vairuotojas jam minėjo, kad pripažino savo kaltę, nors nei administracinio nusižengimo protokole nei nutarime tai nenurodyta.
Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo UAB „T.“ vairuotoju. Jis vairavo miškovežį. Jo darbų vadove buvo V. A., o R. B. jis nepažinojo. Prieš dirbdamas jis turėdavo gauti leidimą, įmonė jam duodavo leidimą, kad transporto priemonėje galima vežti 48 tonas. Jam buvo paskirta nuobauda, nes jis vežė per sunkų krovinį, jis buvo nubaustas už krovinio viršsvorį. Jis pats pasikrovė krovinį, tačiau jo nesvėrė. Tam, kad nereikėtų du kartus važiuoti, jis pasikrovė daugiau, o krovinio nepritvirtino, nes jam reikėjo važiuoti itin nedaug. Jis žinojo, kad reikia pritvirtinti krovinį. Tai, kad reikia pririšti krovinį, koks yra leidžiamas svoris jam buvo žinoma, nes darbdavys apie tai informuodavo, jis pasirašydavo dėl saugos ir kitų instrukcijų. Apie saugos instrukcijas R. B. jam neaiškindavo. Jo darbą organizuodavo direktorius. Jis turi B, C, E vairuotojo kategorijas ir turi miškovežio vairuotojo pažymėjimą. Per sunkų ir nepritvirtintą krovinį jis pasikrovė be vadovybės žinios. 95 kodą jis išsilaikė maždaug prieš 3 metus iki įvykio. Per tris metus jis netobulino savo žinių, darbdavys nevesdavo jokių instrukcijų, tačiau darbdavys jį informavo, kad jis yra atsakingas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl padaryto administracinio nusižengimo jis prisipažino.
Institucijos atstovė R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nutarimą palaiko, nes pareiškėjas bando nusikratyti atsakomybės ir perkelti ją vairuotojui. Buvo viršyta bendroji automobilio masė, ašių apkrova ir krovinys buvo nepritvirtintas. Administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas asmuo, atsakingas už transporto organizavimą. UAB „T.“ turi teisę verstis krovinių vežimu ir yra paskyręs R. B. transporto vadybininku. Jis turi organizuoti transporto veiklą ir turi imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą. Pagal kelių transporto kodeksą būtent vežėjui numatyta pareiga užtikrinti, kad krovinys yra vežamas tinkamai arba duoti nurodymus, kad kroviniai būtų vežami tinkamai. Vairuotojas yra netinkamai tapatinamas su vežėju, nes vežėjas yra įmonė, o vairuotojas tik atliko pareigą vežti krovinį. Vežėjo įpareigojimai nėra tapatūs vairuotojo įpareigojimams. Vežėjo įpareigojimai atliekami per vairuotoją ir transporto vadybininką. Vairuotojas buvo praėjęs mokymus, kuriuos privalo praeiti visi miškovežio vairuotojai, norintys valdyti transporto priemonę, o įmonėje papildomas instruktavimas, priežiūra nebuvo vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 459 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 5 dalyje numatyta, kad už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 6 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Pareiškėjas institucijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 13.43 val. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, buvo patikrinta Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ eksploatuojama transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. J.. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo, svėrimo plokštės Nr. 4674, metrologinės patikros liudijimas Nr. 11386912, galioja iki 2021 m. spalio 20 d.), nustatyta, kad transporto priemonės bendroji masė – 32,95 tonos, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų apkrovos paklaida – 0,2 tonos) – 32,35 tonos, tai yra transporto priemonės bendroji masė 7,35 tonos viršijo didžiausią leidžiamą 25 tonų bendrąją masę. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, automobilio ašių grupės apkrova – 23,35 tonos, įvertinus įsakymo 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų, apkrovos paklaida 0,2 tonos – 22,95 tonos, tai yra automobilių ašių grupės apkrova 4,95 tonos (atstumas tarp ašių 1,40 metro), viršijo didžiausią leistiną ašių grupės apkrovą – 18 tonų. Be to, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę (jų junginį) nesilaikė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų. Nustatyta, kad krovinys yra visiškai nepritvirtintas. UAB „T.“ atsakingas už transporto veiklą R. B., netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius laikantis krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos leistinos bendrosios masės, ašių apkrovos ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
Skunde pareiškėjo atstovas advokatas Raimondas Lignugaris prašo panaikinti institucijos nutarimą ir neskirti R. B. nuobaudos. Nurodo, kad už padarytą pažeidimą jau buvo nubaustas transporto priemonės vairuotojas, o R. B. ėmėsi visų būtinų priemonių, kad transporto priemonė būtų pakrauta tinkamai. Darbuotojas V. J. buvo instruktuotas, kaip turi pakrauti transporto priemonę, kokio svorio krovinį galima vežti, taip pat, kaip krovinys turi būti pritvirtintas, tačiau vairuotojas savavališkai nusprendė nesilaikyti jam žinomų reikalavimų ir pasikrovė sunkesnį nei leidžiama krovinį, kurio be kita ko tinkamai nepritvirtino. Pareiškėjo atstovas advokatas Raimondas Lignugaris neginčija, kad pažeidimas buvo padarytas. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog transporto priemonė buvo pakrauta netinkamai, viršijant jos bendrąjį svorį, ašių apkrovą ir nepritvirtinant krovinio. Byloje kilo ginčas dėl to, kad R. B. padarė viską, kas buvo jo valioje, kad administracinis nusižengimas nebūtų padarytas.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalių dispozicijų matyti, kad atsakomybė už šiame straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus kyla keliems subjektams, tai yra vairuotojams ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pažeidus Reikalavimų 9.10 ir 10.1 punktus, kuriuose atitinkamai numatyta, kad krovėjas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojama visa pririšimo įranga, krovinio vežėjo ir (ar) vairuotojo įpareigojimai ir (arba) veiksmai yra parinkti krovinio vežimui tinkamą transporto priemonę, užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama naudoti; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ar gavus jo leidimą; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto aprašo „Dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 15.3 punktą, kuriame nurodyta, kad maksimali trijų ir daugiau ašių krovininio automobilio masė gali būti 25 tonos ir 26.3 punktą, kuriame nurodyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, kurios atstumas tarp ašių yra nuo 1,3 metro iki 1,8 metro, neturi viršyti 18 tonų.
Pažymėtina, jog bylos duomenimis, už ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą institucijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo nubaustas V. J. ir jam buvo paskirta 900 Eur dydžio bauda. Ši aplinkybė patvirtina, kad administracinis nusižengimas iš tiesų buvo padarytas.
Byloje taip pat nustatyta, jog analizuojamu laikotarpiu UAB „T.“ atsakingu už transporto vadybą asmeniu buvo transporto vadybininkas R. B.. Atsižvelgiant į tai, jog R. B. turėjo pareigą organizuoti transporto veiklą tinkamai, tačiau iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad jis nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojai būtų instruktuoti, todėl laikytina, kad jis netinkamai organizavo vairuotojų darbą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius laikantis krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos leistinos bendrosios masės, ašių apkrovos ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. V. J. nurodė, kad su visomis reikalingomis instrukcijomis jį supažindino direktorius, jokių instrukcijų, žinių atnaujinimo nebuvo, tačiau R. B., pradėjęs dirti transporto vadybininku, ir žinodamas, kad yra atsakingas už transporto veiklos organizavimą, turėjo būti ypač suinteresuotas išsiaiškinti, ar vairuotojai yra supažindinti su jų darbui reikalingomis instrukcijomis ar jų žinios yra atnaujintos. Priešingai, liudytojas V. J. nurodė, jog R. B. iš viso net nepažinojo ir jis jam jokių instrukcijų neaiškino.
Nors skunde teigiama, kad nutarime nėra nurodyta konkrečių veiksmų, kurių turėjo imtis R. B., kad administracinis nusižengimas nebūtų padarytas, tačiau yra akivaizdu, kad R. B. galėjo pats asmeniškai pakartotinai instruktuoti darbuotojus, įsitikindamas, kad tai yra atlikta tinkamai. Pritartina, kad pats transporto vadybininkas gali neturėti fizinės galimybės patikrinti kiekvieną iš darbuotojų pakrautą transporto priemonę, tačiau šiuo atveju, vieninteliais duomenys, kurie patvirtina, kad buvo imtasi priemonių, kad administraciniai nusižengimai su transporto priemonėmis nebūtų daromi ir teisės aktai nebūtų pažeidžiami, yra žurnalai, kuriuose matyti, kad darbuotojai buvo instruktuoti, bet tai padarė įmonės direktorius, o ne transporto vadybininkas, be to, darbuotojai su jiems reikalingais nuostatais buvo supažindinti gana seniai. Tai žinodamas R. B. turėjo imtis priemonių, kad darbuotojai būtų instruktuoti pakartotinai, būtų atnaujintos jų turimos žinios, jie būtų supažindinami su atsinaujinusiais teisės aktais ir jų keliamais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad kraudamas transporto priemonę norėjo sutaupyti laiko, todėl ją prikrovė per daug ir nepritvirtino, nes važiuoti būtų reikėję visai nedaug. Vis dėl to, tai laikytina pasekme to, kad vairuotojai nebuvo pakankamai instruktuojami, nebuvo nurodoma ne tik jiems, bet ir už transporto veiklą atsakingam darbuotojui kylanti atsakomybė. Be to, teismo posėdžio metu V. J. nurodė kitokią maksimalią transporto priemonės bendrąją masę, todėl yra tikimybė, jog iš tiesų darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuojami, tai nebuvo daroma pagal galiojančius teisės aktus ir darbuotojai nebūdavo supažindinami su jiems aktualiais teisės aktų atnaujinimais.
Taip pat, sutiktina su institucijos nuomone, kad vežėjas ir vairuotojas neturėtų būti tapatinami, kadangi vežėju turi būti laikoma įmonė, o vairuotoju laikytinas asmuo, dirbantis įmonės naudai. Kelių transporto kodekso, reguliuojančio keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą, 32 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Iš tiesų, vežėja UAB „T.“ teisės aktuose su krovinių vežimo sąlygomis nustatytas pareigas buvo delegavusi savo vairuotojams per jų pareigines nuostatas. Bendrovės vairuotojas V. J. taip pat buvo supažindintas su šiomis nuostatomis, kuriose, be kita ko, reglamentuojamos vairuotojo pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu (įskaitant ir krovinio pakrovimą, jo tinkamą išdėstymą). Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes jis šių pareigų tinkamai nevykdė, pats pakraudamas transporto priemonę neteisingai, dėl to buvo viršyta bendroji transporto priemonės masė, jos ašių apkrova, krovinys buvo nepritvirtintas. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad vežėjos UAB „T.“ veiklą organizuoja jos transporto vadybininkas, kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir gabenti jį užsakovams. Dėl to konstatuotina, kad R. B., būdamas bendrovės transporto vadybininku turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų. Bendrovės vairuotojas V. J. šį reikalavimą pažeidė, todėl laikytina, jog bendrovėje taikomos kontrolės priemonės nebuvo pakankamos ir turi būti tobulinamos. Ši aplinkybė lemia ir R. B. atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalis. Tokios praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017).
Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad R. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse. R. B. paskirta administracinė nuobauda už padarytus administracinius nusižengimus parinkta tinkamai, sankcijos ribose, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo atstovo advokato skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundo netenkinti ir Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto E. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.