- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- e1-1306-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16145-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Arminas Elijošius pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ūkininko N. M. ūkyje darbininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 90 parų arešto. Bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą;
2. 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 20 parų arešto. Bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą;
3. 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, 2023 m. kovo 6 d. ir 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą;
4. 2023 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti 90 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. K. 2025 m. gegužės 8 d., apie 21.00 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), mesdamas akmenį, tyčia sudaužė I. P. priklausančio buto virtuvės lango stiklo paketą bei sudaužė elektrinės viryklės kaitlentę, tokiu būdu iš viso nukentėjusiajai padarydamas 1000 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Įtariamasis K. K. paaiškino, kad su drauge A. L. kartu gyveno jos nuomojamame bute, esančiame Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 8 d., vakare jis grįžo namo ir pamatė, kad buto durys yra užrakintos. Jis pamanė, kad A. jo specialiai neįsileidžia į namus, todėl prie daugiabučio namo susirado akmenį, kuriuo išdaužė virtuvės lango stiklo paketą. Krisdamas į buto vidų akmuo pataikė į kaitlentę ir sudaužė jos stiklą. Jis pro išdaužtą langą lipo į butą ir savo krauju, kuris bėgo iš anksčiau turėtos žaizdos rankoje, ištepė išdaužto lango stiklo šukes. Tik įlipęs pamatė, kad jo mestu akmeniu yra sudaužytas ir kaitlentės stiklas. Šiuo metu yra užsakytas naujas lango stiklo paketas ir nauja kaitlentė, tad buto savininkei nuostoliai bus atlyginti. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Įvykio metu jis buvo susinervinęs, tačiau blaivus.
Apklausiamas papildomai, K. K. paaiškino, kad tvirtina pirmosios apklausos metu duotus parodymus. Visa jo padaryta I. P. turtinė žala yra atlyginta, įdėtas naujas lango rėmas su stiklo paketu ir palange, taip pat nupirkta nauja viryklė, tad ji jokių pretenzijų jam nebeturi. Jis I. P. atsiprašė. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam bet kokią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, jis su viskuo sutinka.
Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2025 m. gegužės 9 d., apie 8.30 val., jai paskambino V. B. ir pasakė, kad yra išdaužtas jai priklausančio buto langas. Šį jos butą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), nuomoja A. L.. Apie 9.00 ji nuvažiavo į minėtą butą, kur rado A. L.. Apžiūrint butą, ji pamatė virtuvėje ant grindų smulkių stiklo šukių, kurias prie jos sušlavė A. L.. Ant išdaužto virtuvės kambario lango stiklo paketo ir kambario sienos matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. A. L. paklausus, kas galėjo išdaužti virtuvės lango stiklą ir sudaužyti elektrinės viryklės kaitlentę, ši pasakė, kad tai galėjo padaryti jos draugas K. K.. Padarytą turtinę žalą ji įvertina 1000 eurų suma.
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 16 d. telefonu susisiekus su nukentėjusiąja I. P., ši nurodė, kad jai padaryta žala atlyginta ir ji byloje civilinio ieškinio nebereiškia. 2025 m. birželio 17 d. I. P. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą, kad turtinė žala jai atlyginta.
Liudytoja A. L. paaiškino, kad ji nuomoja I. P. butą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 7 d., apie vidurnaktį, pas ją atvyko buvęs jos vaikinas K. K. ir pradėjo prašyti priimti vienai nakčiai pernakvoti, nes neva neturi kur eiti. Jis tuo metu buvo blaivus, jai jo pagailo, todėl leido pasilikti nakčiai. Kai ji K. K. draugavo, tai apie mėnesį jis pas ją gyveno. 2025 m. gegužės 8 d., 8.15 val., ji išėjo į darbą palikusi K. bute. Šis jau buvo atsikėlęs, ketino vykti dirbti pas kažkokį ūkininką. Apie 19.30 val., ji grįžo į namus, kur rado girtą K. K.. Jie susipyko ir K. išėjo. Nenorėdama likti namuose, ji išėjo nakvoti pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) soduose. 2025 m. gegužės 9 d., apie 8.30 val., jai paskambino I. P. ir pasakė, kad yra išdaužtas buto virtuvės langas. Ji grįžo namo. Atvažiavusi buto savininkė liepė kviesti policiją, ką ji ir padarė. Policijos pareigūnams pasakė, kad langą greičiausiai išdaužė jos buvęs vaikinas K. K.. 2025 m. gegužės 10 d., apie 18.00 val., jai paskambino K. ir pradėjo atsiprašinėti, teigė, kad viską sutvarkys.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 18-19 val., būdama savo bute išgirdo triukšmą, sklindantį iš laiptinės. Išėjusi iš savo buto pamatė, kaip iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išbėgo K., kurio pavardės nežino. Tą patį vakarą ji matė, kad K. spardė A. nuomojamo buto duris ir šaukė: „ - Atiduok „kolonkę“. Ji pradėjo jį raminti sakydama, kad A. gal nėra namuose, prašė liautis, nes kaimynai iškvies policiją. Praėjus maždaug pusvalandžiui pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Išėjusi į lauką pamatė, jog išdaužtas A. nuomojamo buto virtuvės lango stiklo paketas.
Liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), o jos pažįstamos I. P. butas to pačio namo kitoje laiptinėje. 2025 m. gegužės 8 d., 21.02 val., jai paskambino I. P. kaimynė R. M., kuri paprašė paskambinti I. P. ir pasakyti, kad yra išdaužyti buto langai. V. B. apie tai informavo I. P.. 2025 m. gegužės 8 d., apie 21.30 val., išėjusi į lauką pamatė, kad minėto buto langas tikrai yra išdaužtas.
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Butas yra penkių aukštų, keturių laiptinių daugiabučiame gyvenamajame name. Minėto pastato pirmame aukšte yra langas išdaužtu stiklu. Po langu, ant vejos yra stiklo šukės. Ant palangės, po stiklo paketu išdaužtu stiklu, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo šių dėmių koncentracijos vietos paimta nuoplova su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais. Trečios laiptinės durys metalinės, šalia kairėje yra metalinės durys, vedančios į rūsį. Ant grindų, šalia minėtų laiptinės ir rūsio durų aptiktos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Laiptinės pirmame aukšte yra durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šių durų ant grindų aptiktos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo didžiausios dėmės paimta nuoplova su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais. Buto virtuvėje ant galinės sienos yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo šios dėmės paimta nuoplova su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais. Virtuvėje yra anksčiau minėtas langas išdaužtu stiklo paketo stiklu. Ant rėme likusių stiklo šukių aptiktos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant apatinėje dalyje likusių stiklo šukių taip pat vizualūs sutepti, vietomis persikloję tarpusavyje, pavieniai papiliarinių linijų srautai, galimai kruvini rankų pėdsakai. Pastarosios šukės su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais paimtos. Virtuvėje esančios viryklės su užrašu „Gorenje“ viršutinė stiklinė plokštuma sudaužyta, kairėje, viršutinė korpuso briauna vidurinėje dalyje deformuota, pažeistas dažų sluoksnis. Virtuvėje po praustuve, šiukšliadėžėje aptiktos stiklo šukės, servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis.
Kaltinamojo K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis, sugadino svetimą turtą.
Prokuroras už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti kaltinamajam arešto bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, t. y. nenumatyta arešto bausmė, kaltintajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nepaisant nustatytų aplinkybių, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis K. K. teistas, teistumas neišnykęs, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), turi galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo parodymais – dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros 9 mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirtą kardomojo pobūdžio priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti K. K., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Išaiškinti K. K., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
K. K. paskirtą kardomojo pobūdžio priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuteistasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.