Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., administracine tvarka nebausto, dirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Molėtai, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2016 m. birželio 5 d., apie 09.23 val., Vilniaus r., kelyje A14 (Vilnius-Utena), 20 kilometre, vairavo automobilį VW Sharan (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 prom., neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

L. Š. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino. Paaiškino, kad visiškai nevartoja alkoholio, bet rytais, kad sureguliuotų kraujo spaudimą, geria spiritą su česnaku. Išgėrė ir iš karto išvažiavo. Jį sustabdė apie pusę 10 val. Nuo išgėrimo momento iki pūtimo į alkotesterį momento, praėjo apie 20-25 min. Išgėrė gurkšnį spirito, apie 20-30 ml. Prašo, atsižvelgti, kad daug metų vairuoja ir nėra pažeidęs E. J. pasimokė visam gyvenimui. Jo tėvai seni, juos reikia pas gydytojus nuvežti, todėl prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Liudytoju apklaustas UAB „Alkotesteris“ atstovas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiantis gamintojo paaiškinimu, maksimalus jautrumo nuokrypis yra apie 0,6 proc. per mėnesį. Jautrumo nuokrypis įprastai yra neigiamas, sistemingo teigiamo nuokrypio kontroliuojamomis sąlygomis nėra užfiksuota. Neigiamas jautrumo nuokrypis reiškia, kad prietaisas, analizuodamas etilo alkoholio etalono koncentracijos mėginį, rodo mažesnį nei kalibravimo etalono vertė rezultatą. Bet kokiu atveju išeitų ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Prietaisas ilgainiui praranda jautrumą, rodo vis mažesnį rezultatą, todėl reikia sukalibruoti, kad vėl rodytų teisingai. Alkotesteris yra matavimo prietaisas, turi metrologines charakteristikas, kurios skelbiamos viešai gamintojo. Išsikalibruodamas alkotesteris išsiderina atsakomybėn traukiamų asmenų naudai, jiems rodomi mažesni skaičiai nei butų rodęs neišsikalibravęs alkotesteris. Tame alkotesteryje nėra kaitinimo elemento.

Kelių policijos valdybos atstovė A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad institucija palaiko surašytą protokolą L. Š. atžvilgiu, kadangi tikrinant alkoholio kiekį iškvėptame L. Š. ore ir, kadangi alkotesteriui patikra atlikta prieš 4 mėn., todėl šiuo atveju jautrumo nuokrypis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Konkrečiu atveju asmeniui nustatytas 0,43 prom. girtumo laipsnis, pritaikius paklaidą lieka 0,41 prom., kas nėra leistina norma. Atsižvelgiant ir į alkotesterio firmos paaiškinimus, L. Š. tikrinimo rezultatas iškart po patikros būtų didesnis. L. Š. pirminio bylos nagrinėjimo metu pripažino pažeidimą, gailėjosi. Aplinkybė, kad L. Š. alkoholį vartoja kaip vaistus, kurie padeda reguliuoti kraujo spaudimą, nėra aplinkybė, kuri šalina asmens atsakomybę. Atsakomybėn traukiamo asmens veika įrodyta byloje esančiais įrodymais – alkotesterio šaknele, UAB „Alkotesteris“ atstovo paaiškinimais, kurie pagrindžia, kad birželio 5 d. alkotesteris rodė teisingai, įvertinus jo nuokrypį.

L. Š. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais: L. Š. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad gailisi dėl pažeidimo; administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio surašytu 2016-06-05 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patikrinimui sustabdžius automobilį VW Sharan (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. Š. būdamas neblaivus, alkotesterio parodymu kvitu, iš kurio matyti, kad L. Š. nustatytas 0,43 prom., neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, VĮ „Registrų centras“ informacija, iš kurių matyti, jog buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nustatyta, kad automobilį vairavo L. Š., patikrinus jam nustatytas 0,43 promilės neblaivumas.

I. L. Š., UAB „Alkotesteris“ atstovo M. A., Kelių policijos valdybos atstovės A. G. paaiškinimus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas pažymi, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės apsvaigimą apibrėžia kaip asmens psichikos būseną ar elgesio sutrikdymą, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Šio nutarimo 3 punkte yra nurodyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Nors L. Š. teismo posėdžio metu neneigė vairavęs neblaivus, tačiau nurodė, kad alkoholio visiškai nevartoja, bet kaip visada rytais, taip pat ir pažeidimo padarymo rytą, kad sureguliuotų kraujo spaudimą, išgėrė 20-30 ml. spirito su česnaku. Tai kad L. Š., kaip pats nurodo, alkoholį vartojo kaip vaistą nuo spaudimo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Įstatymas nenumato jokios išimties vartoti alkoholį kaip vaistus ir vairuoti transporto priemones, tuo sukeliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Remiantis UAB „Alkotesteris“ atstovo M. A. paaiškinimais, matyti kad maksimalus alkotesterio jautrumo nuokrypis yra apie 0,6 proc. per mėnesį. Jautrumo nuokrypis įprastai yra neigiamas, kas reiškia, kad prietaisas, analizuodamas etilo alkoholio etalono koncentracijos mėginį, rodo mažesnį nei kalibravimo etalono vertė rezultatą. Kadangi prietaisas ilgainiui praranda jautrumą, rodo vis mažesnį rezultatą, todėl reikia sukalibruoti, kad vėl rodytų teisingai. Išsikalibruodamas alkotesteris išsiderina atsakomybėn traukiamų asmenų naudai, jiems rodomi mažesni skaičiai, nei butų rodęs neišsikalibravęs alkotesteris. Konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio matuoklio parodymais ir L. Š. neblaivumu, kadangi remiantis UAB „Alkotesteris“ atstovo M. A. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad vertinant tai, kad alkotesteris, praėjus 4 mėnesiams po patikros, galėjo išsikalibruoti, tačiau , būtent, dėl išsikalibravimo, alkotesteryje rodo mažesnį rezultatą. Darytina išvada, jog R.šavelio veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) str.1d.

L. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, kad vairuotojui nustatytas 0,43 prom., neblaivumo laipsnis, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirbantis, nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidėjas L. Š. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali nuobauda numatyta sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui ((duomenys neskelbtini) str.).

L. Š. teismo posėdžio metu prašė sutrumpinti jam teisės vairuoti atėmimo terminą.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).

Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nors L. Š. galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, tačiau teismas pažymi, kad L. Š. asmenybė, aplinkybės, kad prižiūri senyvo amžiaus tėvus, kuriuos reikia vežioti pas gydytojus, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. L. Š. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teismas sprendžia, kad L. Š. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad L. Š. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Jo nurodytos aplinkybės, dėl ko jam turėtų būti taikytas (duomenys neskelbtini) str. egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Teismas konstatuoja, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16058529526.

Išaiškinti L. Š., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.