- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1767/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybės administracija "Turto bankas" "Tik gėlės" ir Ko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zonula“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir valstybės įmonės Turto banko skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zonula“ kreditorių 2014 m. gegužės 13 d. pakartotinio susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovui BUAB „Zonula“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. 2014 m. gegužės 13 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas įpareigoti administratorių pardavus skolas ir paskirsčius gautas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą prašant priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ Turto bankas su skundais kreipėsi į teismą prašydami panaikinti BUAB „Zonula“ 2014 m. gegužės 13 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ bei įpareigoti BUAB „Zonula“ bankroto administratorių atlikti administravimo išlaidų, patirtų iki turto perdavimo įkaito turėtojui dienos (2012-02-29), perskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais patvirtintus nutarimus. Kreditoriai nurodė, jog administratorius neteisėtai pajamomis, gautomis iš įkeisto ir neįkeisto turto nuomos, apmokėjo šio turto administravimo išlaidas, nes pajamos, gautos iš šio turto nuomos, priskirtinos prie kitų bankroto proceso metu gautų pajamų ir jas turi apmokėti įkaito turėtojas. Administratorė nesilaikė 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatytos tvarkos, jog „<...> Įkaito turėtojui sutikus turtą perimti, jį perduoti prieš tai pareikalavus apmokėti kainų skirtumą ir (arba) administravimo išlaidas. <...>“ ir šio susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu nustatytos tvarkos, jog „<...> administravimo išlaidos yra dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų UAB „Zonula“ bankroto procedūros metu (pardavus įmonės turtą, įmonei grąžintų skolų, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).“ Kreditorių nuomone, neproporcingai paskirstytas administravimo išlaidų apmokėjimas pažeidžia BUAB „Zonula“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Neišsprendus administravimo išlaidų apmokėjimo iš lėšų, gautų už parduotą (perduotą) įkeistą ir neįkeistą turtą, klausimo, ginčijamas sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos yra skubotas. Įkaito turėtojui neprisidėjus prie administravimo išlaidų apmokėjimo, šios išlaidos bus dengiamos iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, ir kitų bankroto proceso metu gautų pajamų ir nebus patenkinti antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjų skundus patenkino –
panaikino BUAB „Zonula“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. gegužės 13 d., priimtą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“; įpareigojo administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais patvirtintus nutarimus. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bankroto administravimo išlaidų, kurioje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta, jog „<...> Įkaito turėtojui sutikus turtą perimti, jį perduoti prieš tai pareikalavus apmokėti kainų skirtumą ir (arba) administravimo išlaidas. <...>“ , o 3-iuoju darbotvarkės klausimu nustatyta administravimo išlaidų dengimo iš parduoto (perduoto) įkeisto turto tvarka, kad „<...> administravimo išlaidos yra dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų UAB „Zonula“ bankroto procedūros metu (pardavus įmonės turtą, įmonei grąžintų skolų, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).“ Teismas padarė išvadą, kad administratorius visas iš bankrutavusios įmonės turto (įkeisto ir neįkeisto) nuomos ir (ar) iš šios įmonės ūkinės komercinės veiklos, vykdytos ir po bankroto bylos iškėlimo, gautas lėšas panaudojo šio turto administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas pažymėjo, kad hipotekos turėtojo reikalavimai yra tenkinami tik apmokėjus administravimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad administratorius nepagrįstai pajamomis, gautomis iš įkeisto ir neįkeisto turto nuomos, apmokėjo šio turto administravimo išlaidas, todėl kreditorių skundus dėl BUAB „Zonula“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 13 d., nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ panaikinimo tenkino ir įpareigojo bankroto administratorių spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų dengimo paskirstymo pagal 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais patvirtintus nutarimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde bankroto administratorius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog bankroto administratorius nesilaiko susiformavusios teismų praktikos. Nurodytoje teismų praktikoje ginčas kilo dėl kreditoriaus – įkaito turėtojo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, kai iš įkeisto turto buvo gauta daugiau pajamų nei šio kreditoriaus finansinis reikalavimas. Nagrinėjamojoje byloje įkaito turėtojas prisidėjo prie administravimo išlaidų apmokėjimo jam tenkančia dalimi iš nuomos pajamų gautų bankroto proceso metu. Nurodytoje teismų praktikoje nėra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad bankroto proceso metu gautos nuomos pajamos nepatenka į bankrutuojančios įmonės visų rūšių lėšas, iš kurių apmokamos administravimo išlaidos.
2. ĮBĮ nustatyta, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui kreditorių susirinkimo nutarimas nėra būtinas, todėl minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą teismas panaikino nepagrįstai.
3. Teismas įpareigojo administratorių atlikti administravimo išlaidų, patirtų iki įkaito turėtojui perduoto turto, perskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju bei 3-iuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, tačiau toks perskaičiavimas pareiškėjų reikalavimu buvo atliktas ir pateiktas kartu su informacija apie BUAB „Zonula” bankroto bylos eigą ir jis buvo atliktas nepažeidžiant nurodytų kreditorių susirinkimų nutarimų, ĮBĮ nuostatų bei kreditorių teisių dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Norint nustatyti, kokią administravimo išlaidų dalį turi dengti įkaito turėtojas, būtina nustatyti, kokią jam tenkančių administravimo išlaidų dalį dengia ūkinės komercinės veiklos lėšos, BUAB „Zonula” atveju – lėšos iš turto nuomos. Skaičiuojant administravimo išlaidų iš įkeisto turto dengimą nesilaikant šios nuostatos bei turto nuomos lėšas priskiriant prie lėšų, gautų iš neįkeisto turto, aritmetiškai užprogramuojamas įkeitimu, hipoteka užtikrintų kreditorių teisių pažeidimas, nes atimama galimybė dalį šiems kreditoriams tenkančių administravimo išlaidų padengti iš įmonės ūkinės komercinės veiklos lėšų ir tuo pačiu suteikiant kitai kreditorių grupei išskirtinę ĮBĮ nenumatytą teisę hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo sąskaita šias lėšas panaudoti ne tik jiems priklausančių administravimo išlaidų dengimui bet ir reikalavimų tenkinimui.
4. Kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu nustatė proporcingą administravimo išlaidų dengimą, tačiau konkrečiai nereglamentavo proporcingai kam turi būti nustatyta lėšų suma administravimo išlaidoms iš įkeisto turto apmokėti. Minėtas susirinkimo nutarimas nustatė dvi būtinas sąlygas administravimo išlaidų dengimui – jos turi būti dengiamos iš visų rūšių lėšų ir turi būti dengiamos proporcingai. Apskaičiuojant, kokią dalį administravimo išlaidų turėtų padengti įkaito turėtojas, buvo vadovautasi tuo, kad pirmiausia būtina nustatyti, kokią procentinę dalį lėšų, gautų iš viso (įkeisto ir neįkeisto) įmonės turto, įmonės turėto teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, sudaro lėšos, gautos iš įkeisto turto pardavimo (perdavimo).
5. Turto nuomos lėšos, tenkančios administravimo išlaidoms dengti įkaito turėtojui bei kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, gali būti paskirstytos ne tik proporcingai lėšoms, gautoms iš įkeisto ir neįkeisto turto. Jas taip pat būtų galima skirstyti proporcingai kreditorių reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kokią visų teismo patvirtintų reikalavimų procentinę dalį sudaro įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai. Nustačius, kokią administravimo išlaidų sumą privalo dengti įkaito turėtojas, kokią – kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti turto įkeitimu, o taip pat administravimo išlaidų sumas, tenkančias administravimo išlaidų dengimui iš turto nuomos lėšų, buvo paskaičiuota, kiek administravimo išlaidų papildomai turėtų atlyginti įkaito turėtojas. Kadangi lėšų, gautų iš turto nuomos dalies, tenkančios įkeisto turto administravimo išlaidų dengimui, pakako padengti visai administravimo išlaidų sumai, tenkančiai įkeistam turtui, įkaito turėtojas administravimo išlaidų primokėti nepriklauso. Įkaito turėtojas prie administravimo išlaidų dengimo prisidėjo jam proporcingai tenkančia turto nuomos lėšų dalimi.
6. Administratoriaus atliktas paskaičiavimas neprieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto svarstant klausimą „Dėl administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto turto nustatymo“, nuostatai, reikalaujančiai administravimo išlaidas dengti proporcingai iš visų pajamų.
Atsiliepimas
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad 2014 m. gegužės 13 d. BUAB „Zonula” kreditorių susirinkimo nutarimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu teismas panaikino nepagrįstai. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditoriams suteikta teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismui buvo skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, o ne teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kadangi bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, teismas pagrįstai patikrino, ar ginčijamas nutarimas atitinka kreditorių teises ir interesus. Jei prie administravimo išlaidų atlyginimo įkaito turėtojas visiškai neprisidės, administravimo išlaidos bus dengiamos tik iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą ir kitų bankroto proceso metu gautų pajamų, todėl nebus patenkinti antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie nėra užtikrinti įkeitimu.
2. Administratorius nepagrįstai nurodo, kad 23 944,74 Lt nuomos pajamos yra gautos iš įkeisto ir neįkeisto turto, kadangi iš nuomos gautos pajamos nėra ir negali būti laikomos pajamomis iš įkeisto / neįkeisto turto. Administratorius visas 17 953,06 Lt administravimo išlaidas, patirtas iki 2012 m. vasario 29 d. (turto perdavimo įkaito turėtojui), padengė iš nuomos pajamų, gautų bankroto proceso metu. Tokiu būdu įkaito turėtojas visiškai neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo, nors ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje tokia prievolė jam nustatyta.
3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad įkaito turėtojui administravimo išlaidų apmokėti nepriklauso, kadangi lėšų, gautų iš turto nuomos dalies, tenkančios įkeisto turto administravimo išlaidų dengimui, pakako padengti visai administravimo išlaidų sumai. Iš administratoriaus 2014 m. gegužės 2 d. informacijos apie BUAB „Zonula” bankroto bylos eigą matyti, kad administratorius nesilaikė kreditorių susirinkime 2 - uoju bei 3 - iuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų.
4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimas 3 -iuoju darbotvarkės klausimu pasisakė už proporcingą administravimo išlaidų dengimą, tačiau konkrečiai nereglamentavo proporcingai kam (proporcingai visoms pajamoms, proporcingai pajamoms, gautoms iš įkeisto ir neįkeisto turto, ar proporcingai kreditorių reikalavimams) turi būti nustatyta lėšų suma administravimo išlaidoms iš įkeisto turto apmokėti. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Tai reiškia, jog realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti.
5. Iki 2012 m. vasario 29 d. BUAB „Zonula“ bankroto proceso metu gauta 708 944,74 Lt pajamų, 633 724,00 Lt iš jų yra įkaito turėtojui perduoto įkeisto turto vertė, todėl įkaito turėtojo perimtas įkeistas turtas sudaro 89,39 procentus (633 724 Lt x 100 / 708 944,74 Lt) viso turto vertės. 75 220,74 Lt (51 276,00 Lt + 23 944,74) pajamų gauta iš neįkeisto turto ir nuomos pajamų, gautų bankroto proceso metu, tai sudaro 10,61 procentų (75 220,74 x 100 / 708 944,74 Lt) viso turto vertės. Vadinasi, pagal kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 2 – uoju bei 3 - uoju darbotvarkės klausimu iš patirtų 17 953,06 Lt administravimo išlaidų, įkaito turėtojas turėtų dengti 16 048,24 Lt administravimo išlaidų dalį, o likusi 1 904,82 Lt administravimo išlaidų dalis turi būti dengiama iš pajamų, gautų už neįkeistą turtą ir nuomos pajamų, gautų bankroto proceso metu.
6. Įkaito turėtojas visiškai patenkino savo finansinį reikalavimą, o 16 048,24 Lt administravimo išlaidų dalis, tenkanti apmokėti įkaito turėtojui, atlyginta ne iš įkaito turėtojo pajamų, o iš nuomos pajamų, gautų bankroto proceso metu. Tokiu būdu įkaito turėtojas neprisidėjo prie bankroto proceso metu patirtų administravimo išlaidų atlyginimo, o antros eilės kreditoriai neteko 16 048,24 Lt lėšų, kurios turėjo būti panaudotos jų reikalavimų dengimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Tarp šalių kilo ginčas dėl įkaito turėtojo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „Zonula“ bankroto byloje buvo patvirtintas įkaito turėtojo E. P. 633 724 Lt finansinis reikalavimas. E. P. sutiko perimti neparduotą 685 000 Lt vertės turtą ir sumokėjo 51 276 Lt vertės skirtumą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartimi buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo. Bankroto administratorius sprendė, kad iš turto nuomos gautomis pajamomis šis kreditorius prisidėjo prie bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, todėl papildomai nereikalavo padengti jokios administravimo išlaidų dalies. Teismas nutartimi įpareigojo administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais patvirtintus nutarimus. Administratorius su tokiu įpareigojimu nesutinka, teigia, kad administravimo išlaidų perskaičiavimas buvo atliktas ir pateiktas kartu su informacija apie bankroto bylos eigą, o įkaito turėtojas prie administravimo išlaidų prisidėjo jam tenkančia pajamų, gautų iš turto nuomos, dalimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais administratoriaus argumentais nesutinka.
Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog šios normos prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo įtvirtinta ir ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. 2012 m. sausio 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo“ nutarta skelbti bendrovei priklausančio turto pardavimus; nustatyta turto pardavimo kaina; numatyta, kad įkaito turėtojui sutikus turtą perimti, jį perduoti prieš tai pareikalavus apmokėti kainų skirtumą ir (arba) administravimo išlaidas. 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų sumos administravimo išlaidoms apmokėti iš įkeisto turto nustatymo“ priimtas nutarimas, kuris nustatė, kad administravimo išlaidos yra dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų UAB „Zonula“ bankroto procedūros metu (pardavus įmonės turtą, įmonei grąžintų skolų, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Taigi ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, o kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu nustato, kad administravimo išlaidos yra dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų UAB „Zonula“ bankroto procedūros metu. Iš administratoriaus pateiktų paskaičiavimų matyti, kad administravimo išlaidos iki turto perdavimo sudarė 17 953,06 Lt ir visos jos buvo padengtos iš nekilnojamojo turto nuomos gautų lėšų, nors iki 2012 m. vasario 29 d. (turto perdavimo diena) bendra gautų lėšų suma sudarė 708 944,74 Lt, t. y. 633 724 Lt įkaito turėtojui perduoto turto vertė, 51 276 Lt įkaito turėtojo primokėta suma ir 23 944,74 Lt iš nekilnojamojo turto nuomos gautų lėšų. Nors administratorius nurodo, kad administravimo išlaidos dengiamos iš visų rūšių lėšų, tačiau į administravimo išlaidų dengimą įtraukia tik lėšas, gautas iš turto nuomos ir tokiu būdu pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad administravimo lėšos yra dengiamos iš visų rūšių lėšų. Be to, administratorius, nurodydamas gautas lėšas iš įmonės įkeisto ir neįkeisto turto, įtraukia tik įkaito turėtojui perduoto turto vertę, tačiau neįtraukia kitų lėšų, gautų bankroto proceso metu, t. y. iš nuomos gautų lėšų.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad iš turto nuomos gautomis lėšomis gali būti dengiamos administravimo išlaidos, tačiau tai turi būti daroma vadovaujantis proporcingumo principu. Ginčo atveju administravimo išlaidos buvo padengtos tik iš vienos rūšies lėšų, administratorius nepareikalavo įkaito turėtojo proporcingai perimto turto vertei prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, o tai reiškia, kad įkaito turėtojas patenkino savo reikalavimą visiškai, tačiau buvo atleistas nuo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su administratoriaus argumentais, kad administravimo išlaidų perskaičiavimas buvo atliktas nepažeidžiant nurodytų kreditorių susirinkimo nutarimų, ĮBĮ nuostatų bei kreditorių teisių.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administravimo išlaidų padengimas tik iš nekilnojamojo turto nuomos gautų lėšų pažeidžia kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtus nutarimus, todėl pagrįstai įpareigojo bankroto administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo perskaičiavimą.
Apeliantas nurodo, jog teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose, kurių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad teismo cituoti išaiškinimai yra bendro pobūdžio šioje byloje aktualių teisės normų aiškinimas, pavyzdžiui, hipotekos kreditorius turi pareigą visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduodamas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas; administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai; bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Taigi negalima sutikti su apelianto argumentais, kad nutartyje cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai panaikinto kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu, kadangi tam, kad būtų priimtas spendimas dėl įmonės pabaigos, kreditorių susirinkimo nutarimas nėra būtinas, kadangi tokį sprendimą ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priima teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės pabaigos nėra būtinas, tačiau įvertina tai, kad administratoriui pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonė bus pripažinta pasibaigusia, išregistruota iš juridinių asmenų registro, o bendrovės bankroto procesas bus laikomas pasibaigusiu, todėl esant abejonių dėl tinkamo administravimo išlaidų atlyginimo tarp kreditorių paskirstymo teismas pagrįstai sprendė, kad neperskaičiavus administravimo išlaidų, nėra pagrindo įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl pagrįstai panaikino minėtą nutarimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą ir įpareigojo administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 24 d. susirinkimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais patvirtintus nutarimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.