Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-262

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-09-14
Bylos Nr.
1A-262
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Jolanta Savickaitė
Kategorijos
Pranešėjas J.A.Venckus Baudžiamoji byla Nr.1A-262 -2005 m.

Teisėjas G. Večerskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,teisėjų: Lino Šiukštos, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rimai Ulasevičienei,dalyvaujant prokurorui Sergėjui Stulginskiui,gynėjai advokatei Jolantai Savickaitei,nuteistajai A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 234 str. 2 d. (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 2 d. A. V. nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė du vienetus šaunamųjų ginklų ir daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų, bei neteisėtai iš jų vieną šaunamąjį ginklą ir 67 šaudmenis realizavo. Būtent, 1998 m. lapkričio mėnesio tiksliai nenustatytą dieną, savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ji rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo du šaunamuosius ginklus: JAV pramoninės gamybos, 308-o ,,Winchester“ kalibro, 110 modelio, graižtvinį šautuvą ,,Savage“ Nr. F162421, skirtą šaudyti 308-o ,,Winchester“ kalibro šoviniais, savadarbį, pagamintą panaudojant pramoninius įrengimus, graižtvinį pistoletą - kulkosvaidį Nr. 4, skirtą šaudyti standartiniais pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo Makarovo ir Stečkino tipo šoviniais bei šaudmenimis: 67 vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo šaudmenis, tinkamus šaudyti ir skirtus 9 mm kalibro Makarovo ir Stečkino konstrukcijų automatiniams pistoletams, 9 pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo šaudmenis, tinkamus šaudyti, skirtus 9 mm kalibro ,,Parabellum“ (Luger) tipo šoviniais šaudantiems ginklams, 46 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio skėlimo šaudmenis, tinkamus šaudyti, skirtus Tokarevo, Degteriovo, Špagino ir kt. konstrukcijų ginklams, 115 pramoninės gamybos 38-o kalibro centrinio skėlimo šaudmenų, tinkamų šaudyti, skirtų 38-o kalibro graižtviniams revolveriams, 740 vienetų buvusios TSRS karinės pramonės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo šaudmenų, tinkamų šaudyti, skirtų 9 mm kalibro Makarovo ir Stečkino konstrukcijų automatiniams pistoletams, 7 vienetus pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio skėlimo medžioklinius šaudmenis, tinkamus šaudyti, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams 12-o kalibro medžiokliniams šautuvams - lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams, šiuos ginklus ir šaudmenis laikė tame pačiame garaže, o vėliau savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2002 m. vasario 15 d., kai 67 vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo šaudmenis ir minėtąjį graižtvinį šautuvą ,,Savage“ neteisėtai pardavė, atitinkamai už 100 litų ir 1500 litų L. A. ir A. A., veikusiems pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2002 m. vasario 7 d. sankcionuotą nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelį Nr. 17, bei likusius šaudmenis ir šaunamąjį ginklą toliau neteisėtai laikė savo namuose iki 2002 m. kovo 25 d.,kai jie buvo surasti ir paimti kratos metu policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui. Skunde nurodo, kad ji nesutinka su teismo nuosprendžiu. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ji pažeisti įstatymą buvo priversta, norėdama išsaugoti savo gyvybę. Ji bijojo garažo nuomininko susidorojimo, nes nuomininkas E. S. žinojo jos vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Po to, kai E. S. garažo rūsyje nerado savo daiktų, prasidėjo anoniminiai, grasinantys telefoniniai skambučiai bei nepažįstamų vyrų vizitai į jos namus. Tai patvirtino jos dukra J. Z. , apie tai žinojo ir jos sūnūs K. V. ir S. V. bei žentas L. Z. Policijos ji bijojo ir ja nepasitikėjo, nes su ja prieš tai buvo įvykdytas susidorojimas. Tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teisme esanti jos administracinė byla. Apeliantė nesutinka su byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, nes jose daug klastočių. Į teismo posėdį nebuvo iškviestas liudytojas E. Z., kuris sukurstė ją parduoti ginklą. Ji sutiko su E. Z. pasiūlymu parduoti amerikonišką šautuvą jo nurodytam draugui vardu Linas dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos. E. Z. pats pervežė ginklus ir šovinius iš garažo į jos tėvo namų valdą. Tačiau teismas nesprendė jos prašymo iškelti baudžiamąją bylą E. Z. kaip padėjėjui, kurstytojui ir bendrininkui. Į teismo posėdį nebuvo iškviestas liudytojas E. S. , kuris paliko ginklus ir šovinius jos garaže. Su jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais apeliantė nesutinka. Mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo nutraukta baudžiamoji byla. Teismas neišreikalavo jos administracinės bylos, kuri yra prieš ją vartoto smurto įrodomoji medžiaga. Taip pat jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su video medžiaga ir garso įrašais, kuriuose užfiksuotas šovinių pirkimas. Teismas neįvertino ir liudytojos J. Z. parodymų. Be to, teismas neišsprendė 2002-03-25 jos namuose atliktos kratos metu paimtų daiktų: signalinės raketos, neperšaunamų liemenių, policininko lazdelės, antrankių, šovinių dėtuvių, odinio dėklo pistoletui - likimo. Apeliantė tvirtina, kad ji ginklais ir šoviniais nedisponavo, ginklus ir šovinius ji saugojo, nes manė, kad E. S. ją suras ir jų pareikalaus. Ji neketino jų parduoti. Ginklo pardavimas buvo išprovokuotas E. Z.

Prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pagrindo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, byloje surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistosios kaltės, jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagrįsta ištirtais įrodymais, ji atitinka ir faktinėms aplinkybėms, todėl laikytina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

Teismas nustatė, kad A. V. neteisėtai įgijo, laikė du vienetus šaunamųjų ginklų ir daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų, bei neteisėtai iš jų vieną šaunamąjį ginklą ir 67 šaudmenis realizavo. Apeliantės neteisėtas disponavimas ginklais ir šoviniais yra įrodytas tiek pačios nuteistosios, tiek liudytojų parodymais, kratos, poėmio protokolais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantė iš esmės neneigia neteisėtai įgijusi, laikiusi ginklus ir šovinius bei neteisėtai realizavusi vieną ginklą ir 67 šaudmenis, tačiau tvirtina, kad ji pažeisti įstatymą buvo priversta, bijodama asmens, kuris paliko ginklus ir šovinius jos garaže, bei nepasitikėdama policija. Šie apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų. Kaip matyti iš objektyviai nustatytų aplinkybių, apeliantė žinojo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paskirtį, nes kaip pati nurodė, ji su jais buvo susidūrusi tarnaudama savanoriškoje apsaugos tarnyboje, suprato, kad jų laikymas nelegalus, nes slėpė juos specialiai savo name įrengtoje slėptuvėje ( t.1 b.l. 55-56), pati nustatinėjo jų kainą, norėdama juos realizuoti, t. y. apeliantė suprato, kad įgydama, laikydama ir realizuodama ginklus ir šovinius veikia nusikalstamai. Be to, apeliantės teiginiai dėl baimės ir nepasitikėjimo policija prieštarauja pačios apeliantės atliktiems veiksmams: apeliantė teigdama, kad ji laikė ginklus ir šaudmenis, bijodama, kad atsiras garažo nuomininkas ir jų pareikalaus, pati juos parduoda, o nepasitikėdama policija – pati elgiasi nusikalstamai.

Apeliantė nesutinka su byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, nurodydama, kad jose daug klastočių. Šie apeliantės teiginiai taip pat yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nes apeliantė skunde nenurodo kuo gi konkrečiai pasireiškė jų klastotės.

Apeliantė tvirtina, kad ji buvo provokuojama parduoti ginklą. Šis apeliantės teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėlto asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pati apeliantė ne kartą yra nurodžiusi, kad ginklą ji pardavė dėl susidariusios sunkios materialinės padėties. Be to, tai, kad ji pardavė ginklą savo iniciatyvą matyti iš pokalbio išklotinės, vaizdo ir garso įrašo. Ji pati vedė derybas su pirkėjais, nustatinėjo kainą. Šie duomenys įrodo, kad apeliantė ginklais ir šoviniais disponavo savo nuožiūra. Be to, pažymėtina, A.V., manydama, kad ji yra provokuojama daryti nusikalstamus veiksmus, galėjo pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą. Apeliantė turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jos nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus.

Apeliantė nurodo, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti liudytojai E. Z. ir E. S. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų procesinių priemonių, kad būtų nustatyta minėtų liudytojų buvimo vieta ir kad jie būtų apklausti teismo posėdyje, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko. Be to, kolegijos nuomone, apeliantės nurodomos aplinkybės, kurias turėtų patvirtinti ar paneigti minėti liudytojai, neturėtų esminės reikšmės nuteistosios veiksmų kvalifikacijai.

Be to, apeliantė skunde nurodo, kad teismas neišreikalavo jos administracinės bylos, kuri yra prieš ją vartoto smurto įrodomoji medžiaga, bei kad jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su video medžiaga ir garso įrašais, kuriuose užfiksuotas šovinių pirkimas.

Apeliantės nurodoma administracinė byla jokios juridinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes ji apeliantei buvo iškelta dėl faktų, nesusijusių su baudžiamąją byla. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė buvo supažindinta su video medžiaga ir garso įrašu (t.3 b.l. 113), jokių pastabų dėl minėtos medžiagos nei apeliantė, nei jos gynėja nepareiškė (t.3 b.l. 127).

Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad teismas neišsprendė 2002-03-25 jos namuose atliktos kratos metu paimtų daiktų: signalinės raketos, neperšaunamų liemenių, policininko lazdelės, antrankių, šovinių dėtuvių, odinio dėklo pistoletui - likimo. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros rašto dėl šių daiktų yra atliekamas atskirtas ikiteisminis tyrimas (t. 3 b.l. 103,104-106).

Kolegijos nuomone, apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą nuosprendį, kolegija nenustatė. A. V. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. nuostatų, jos atžvilgiu buvo taikytos Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 2 d. nuostatos ir ji nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai: Rūta MickevičienėLinas Šiukšta