Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą - 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 214 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 215 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies jas sudedant ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo F. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiojo naudai priteista 116,05 eurų turtinei ir 2 000 eurų neturinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. Vilniaus valstybinei teritorinei ligonių kasai priteista 223,86 eurų turtinei žalai atlyginti.

UAB „D“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. UAB „D“ naudai priteista 260 eurų žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. B. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, t. y., jis, 2019 m. spalio 16 d., apie 10.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo 2-osios laiptinės pirmajame aukšte, dėl savanaudiškų paskatų - norėdamas pasinaudoti F. B. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone - tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu F. B. vieną smūgį pastarajam į kaktą, o F. B. dengiantis rankomis veidą, jis sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį F. B. į dešinę ranką bei vieną smūgį dešinės rankos kumščiu pastarajam į dešinį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam F. B. muštinę žaizdą kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, dešinio alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Taip pat T. B. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. jis, 2019 m. spalio 16 d., apie 10.00 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, F. B. jam davus laikinai naudotis pastarojo vardu išduota AB „SEB“ banko elektronine mokėjimo priemone – bekontakte mokėjimo kortele „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodęs jos PIN kodą, su tikslu, kad jis (T. B.) nupirktų prekių, pastarasis mokėjimo kortelės negrąžino, F. B. 2019 m. spalio 16 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo 2-osios laiptinės pirmajame aukšte sumušė, ir negrąžinęs F. B. vardu išduotos mokėjimo kortelės pasišalino bei mokėjimo kortelę laikė su savimi iki 2019-10-16, apie 10.23 val., kuomet ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ją išmetė į šiukšlių dėžę, tokiu būdu jis neteisėtai laikė svetimą – F. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

3. Taip pat T. B. netesėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. jis, 2019 m. spalio 16 d., 10.20.50 val., AB „SEB“ bankui priklausančiame bankomate ATM417, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima, F. B. vardu išduota, AB „SEB“ banko elektronine bekontakte mokėjimo priemone – mokėjimo kortele „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įstatęs minėtą kortelę į bankomatą bei suvedęs kortelės PIN kodą, suklaidino banko informacinę sistemą, save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, iš F. B. priklausančios banko sąskaitos išgrynino 110 eurų grynųjų pinigų. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2019 m. spalio 16 d.,10.23.48 val., UAB „R“ priklausančiame kioske Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima, F. B. vardu išduota, AB „SEB“ banko elektronine mokėjimo priemone – bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. minėta bekontakte mokėjimo kortele atsiskaitė už prekes 6,05 eurų sumai, taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima mokėjimo priemone, tokiu būdu jis iš F. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) viso pasisavino 116,05 Eur.

4. Taip pat T. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2019 m. spalio 27 d., apie 01.18 val., užėjęs į UAB „D“ barą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, matant minėtame bare dirbančiam barmenui - padavėjui E. K., priėjęs prie kasos aparato ir šalia jo buvusiu raktu atsirakinęs kasos stalčių, iš jo pagrobė 260 eurų grynųjų pinigų, po ko iš baro pasišalino, tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, UAB „D“ priklausantį, 260 eurų vertės turtą.

5. Taip pat T. B. panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2019 m. lapkričio 7 d., apie 04.32 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą A. M. atžvilgiu jį tris kartus pargriaudamas, spirdamas 2 kartus į nugarą ir 1 kartą į dešinę kūno pusę bei prispaudęs prie žemės, taip atėmė A. M. galimybę priešintis ir iškraustė A. M. drabužių kišenes ir kairės pusės kelnių kišenėje radęs baltos spalvos dėžutę, kurioje buvo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto modelio ir nenustatyto IMEI numerio mobiliojo ryšio telefonas ir telefono įkroviklis, bendros 75 eurų vertės, juos pagrobė, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiam A. M. priešintis, pagrobė jam priklausantį 75 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją sušvelninti.

10. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas T. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad T. B. padarė 5 tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalis 9 punktas, BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (visos veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: praeityje teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu mokėjimo priemonių ir jų identifikavimo duomenų panaudojimu, baustas administracine tvarka, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus keletui dienų po jo paleidimo į laisvę. Šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir T. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, T. B. tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdamas teistas už tyčinį sunkų nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistajam paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš įkalinimo įstaigos T. B. paleistas 2019 m. spalio 10 d., taigi nauja veika padaryta dar neišnykus ankstesniam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., tai kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, išskyrus plėšimą, ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė buvo įvertinta priimant nuosprendį, į tai atsižvelgta parenkant nuteistajam bausmę todėl pakartotinai ją vertinti nėra jokio pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde nuteistais nurodo, jog jis pripažino kaltę visiškai, todėl teismas galėjo bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. BPK 426 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, esant BPK 426 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagreitinto proceso tvarka byla nebuvo nagrinėjama. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas sprendė klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, ir, atsižvelgiant į tai, kad bylos aplinkybės dalyje dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nebuvo neaiškios, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą BPK 273 straipsnyje nustatyta, t. y. sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taigi ir mažinti bausmę vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti taikomas visam procesui byloje, o ne atskiroms nusikalstamoms veikoms. Taigi, nesant BK 64¹ straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nuteistajam paskirta bausmė negali būti sušvelninta BK 64¹ straipsnio pagrindu.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės nuteistajam T. B. skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė ir jos dydis, tinkamai individualizuota. Bausmės, paskirtos T. B. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, yra žymiai mažesnės nei numatytų bausmių vidurkiai, subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.