- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-225-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00292-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3114-2022 paliktas nepakeistas ir V. G. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2020 m. spalio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-79390-2020, kuriame nurodė, kad V. G. 2020 m. liepos 23 d. apie 15.30 val. Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 124, vairavo automobilį „Nissan Primera“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti tą kryptimi krašto, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 ir 106 punktų reikalavimus padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, nusižengimo metu nukentėjo S. G..
2. Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3114-2022 V. G. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą ir jam paskirta 11 Eur bauda.
3. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jis šioje situacijoje yra nukentėjusysis.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi V. G. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3114-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį, panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2022 m. vasario 10 d. nutarimą bei jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti, jo naudai iš valstybės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Skunde pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principu. Nagrinėjamu atveju nors teismas savo nutartyje ir nurodo kokių įrodymų pagrindu V. G. yra pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, tačiau apelianto vertinimu, teismo nurodyti įrodymai neginčytinai neįrodo V. G. kaltės ir jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo fakto. Taip pat teismas klaidingai traktavo paties V. G. duotus parodymus apie atliktą manevrą, dėl to priėmė netinkamą sprendimą.
5.2. Pažymima, jog V. G. nuosekliai teigė, kad jis į pirmą juostą neįvažiavo, o didesnį radiusą ėmė būtent savo, t. y. antroje eismo juostoje. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog V. G. pripažino, jog jis atlikdamas manevrą įvažiavo į pirmą juostą, nors jis teismo posėdžio metu to nenurodė. Prieš atlikdamas apsisukimo manevrą, į pirmą juostą nepersirikiavo ir neįvažiavo, tačiau net jei ir įvažiuotų, tai nebūtų laikoma pažeidimu, nes pagal KET 107 punktą, atlikti manevrą tokiu būdu yra leidžiama.
5.3. Nurodoma, jog nors teismas teigia, jog V. G. padarytą pažeidimą patvirtina jo automobilio nuotraukos iš kurių matoma, kad smūgis buvo į jo automobilio galo kairį kraštą, tačiau tai nepatvirtina, kad V. G. įvažiavo į pirmą juostą ar manevrą atliko iš pirmosios eismo juostos. Priešingai, šios nuotraukos patvirtina V. G. teiginius, kad prieš jam atliekant manevrą, jo automobilis buvo 15 laipsniu kampu priešpriešinės eismo juostas skiriančios linijos atžvilgiu, dėl to visas S. G. vairuojamos transporto priemonės smūgis ir teko V. G. transporto priemonės galo kairiam kraštui. Jeigu V. G. būtų persirikiavęs ar manevrą atliktų dalinai įvažiavęs į pirmą eismo juostą, o S. G. bandydamas išvengti susidūrimo vairą pasuko į kairę, smūgis būtų ne į V. G. transporto priemonės galo kairį kraštą, o į V. G. automobilio šoną. Dėl to, tikėtina, jog V. G. manevras buvo atliekamas jam neišvažiuojant iš antrosios eismo juostos. Šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės išvada, kurioje nėra teigiama, kad V. G. apsisukimo manevrą atliko iš pirmos juostos. Išvadoje yra teigiama, jog tikėtina, kad V. G. apsisukimo manevrą atliko ne nuo Kalvarijų g. važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, tačiau išvadoje nėra įvertinta aplinkybė, jog prieš susidūrimą V. G. transporto priemonė galėjo būti 15 laipsniu kampu priešpriešinės eismo juostas skiriančios linijos atžvilgiu. Taip pat išvadoje nėra kategoriškai teigiama, kad V. G. manevrą atliko visiškai persirikiavęs į pirmą eismo juostą, kaip teigia S. G.. Pareiškėjo vertinimu, tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pašalintos visos abejonės ir priešpriešos bei vadovaujantis in dubio pro reo princpu, V. G. negali būti pripažintas kaltus padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą.
5.4. Pažymima, jog nors S. G. bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad V. G. prieš manevrą pilnai persirikiavo į pirmą eismo juostą ir manevrą atliko iš pirmos eismo juostos, tačiau šie jo teiginiai iš esmės neatitinka tikrovės, kadangi tokie parodymai yra nelogiški susidūrimo mechanizmo ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, S. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi tuo atveju, jeigu V. G. būtų pripažintas nekaltu dėl šio įvykio, būtų pripažinta, kad S. G. padarė pažeidimą, numatytą KET 126 punkte.
Atsiliepimas
2. Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašo 2022 m. vasario 10 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistus, ir V. G. skundo netenkinti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors V. G. skunde nurodo, kad jis atlikinėjo apsisukimo manevrą iš antros eismo juostos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, jis pats posėdžio metu minėjo, kad norėdamas iš karto apsisukti, įvažiavo į pirmą eismo juostą. Be to, nors apeliantas nurodė, kad tokį manevrą jam leidžia KET 107 punktas, tačiau akcentuotina, kad KET leidžia tokį manevrą tuo atveju, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
6.2. Pažymima, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėdamas apsisukinėti ne nuo Kalvarijų g, važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta važiavusio automobilio SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui.
6.3. Nurodoma, jog institucijos nuomone apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. G. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. G. skundas atmestinas.
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje
4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3114-2022 V. G. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą.
5. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybės asmeniui, padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus šiame kodekse. ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.
6. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 10 d. nutarime bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje konstatuota, jog V. G. padarė Kelių eismo taisyklių 9 bei 106 punktų pažeidimus. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 106 punkte numatyta, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs V. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad Institucija, priimdama sprendimą, padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 15.30 val. Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 124, V. G. vairavo automobilį „Nissan Primera“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti tą kryptimi krašto. Tokiais veiksmais V. G. sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta važiavusio automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, dėl ko nukentėjusiojo S. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į V. G. automobilio galinės dalies kairę pusę.
9. Apeliaciniame skunde V. G. iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog sukdamas į kairę jis išvažiavo į pirmą eismo juostą. Apelianto teigimu, atlikdamas posūkį, jis didesnį radiusą padarė būtent savo, t. y. antroje eismo juostoje. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šį apelianto argumentą paneigia byloje nustatytų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmiausia pažymėtina, jog iš karto po eismo įvykio V. G. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį Nissan, Žalgirio g., pasuko į kairę į Kalvarijų g., važiavo Kalvarijų g. antro eismo juosta, apie 50 km/val. greičiu. Norėjo pirmame įvažiavime į kairę apsisukti, įjungė posūkio signalą, dešinė juosta buvo tuščia, todėl padarė didesnį radiusą, į pirmą eismo juostą nesirikiavo. 2020 m. lapkričio 30 d. paaiškinime, 2022 m. vasario 28 d. prašyme V. G. aplinkybės, jog jis ėmė didesnį radiusą nebenurodė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. posėdžio metu V. G. nurodė, kad jis važiavo savo juosta, gale ir dešinėje eismo juostoje nebuvo automobilių, todėl apsisukdamas jis padarė truputį didesnį radiusą. Jis pamatė, jog iš galo dideliu greičiu važiuoja kitas automobilis, atleido stabdžio pedalą, tuo metu buvo padaręs radiusą, automobilis stovėjo šonu, todėl visą smūgį gavo kairysis galas. Paaiškino, kad jis padarė apie pusės metro didesnį radiusą, išvažiavo prie pat linijos, jis matė, kad dešinė juosta buvo tuščia, jam sukant į kairę reikėjo dešinės juostos, be to, yra taisyklė, jog jeigu gabaritai neleidžia, galima atlikti posūkį ir iš dešinės juostos, o jo automobilio gabaritai neleido padaryti apsisukimo. Nurodė, jog galbūt buvo užvažiavęs truputį, iki pusės metro, ant pirmos eismo juostos, tačiau visas automobilis nebuvo pirmojoje juostoje. Apeliaciniame skunde V. G. jau teigia, jog didesnį radiusą jis padarė būtent savo, t. y. antroje eismo juostoje, o į pirmą juostą nepersirikiavo ir neįvažiavo. Taigi, matyti, jog V. G. paaiškinimai apie tai, ar atlikdamas posūkį į kairę pusę jis buvo išvažiavęs į pirmą eismo juostą, skiriasi.
11. Nukentėjusysis S. G. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį Subaru nuo Žalgirio – Kalvarijų gatvių sankryžos, važiavo paskui Nissan automobilį antroje eismo juostoje. Nissan persirikiavo į pirmą eismo juostą, jis toliau judėjo antroje eismo juostoje, kai staiga Nissan iš pirmos eismo juostos pradėjo sukti į kairę bandydamas apsisukti. Kiek galėdamas suko dešiniau, kad išvengti susidūrimo, bet nepavyko, jis užkabino Nissan automobilio kairį šoną ir užvažiavo ant kairėje gatvės pusėje esančio šaligatvio. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.
12. 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvadoje nurodoma, kad įvertinus transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio Nissan vairuotojas pradėdamas apsisukinėti ne nuo Kalvarijų g. važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta važiavusio automobilio Subaru vairuotojui. Tikėtina, kad automobilio Nissan vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo iš pirmos, ar dalinai iš pirmos Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi, eismo juostos, o automobilio Subaru vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi antra eismo juosta.
13. Taigi, nurodyti duomenys – V. G. pirminiai paaiškinimai ir teisme duoti parodymai, S. G. parodymai, kuriuos patvirtina ekspertizės išvada, leidžia daryti išvadą, jog V. G. darydamas apsisukimo manevrą nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti tą kryptimi krašto ir iš dalies ar visiškai išvažiavo į pirmą eismo juostą. Tai, jog V. G. apeliaciniame skunde teigia, kad jis didesnį radiusą padarė antrojoje eismo juostoje ir į pirmą eismo juostą neišvažiavo, nurodo, jog prieš jam atliekant manevrą, jo automobilis buvo 15 laipsniu kampu priešpriešinės eismo juostas skiriančios linijos atžvilgiu bei tai patvirtina smūgio vieta, laikytina jo gynybine versija, kadangi šiuos teiginius paneigia anksčiau nurodyti duomenys. Be to, nėra pagrindo sutikti su V. G. teiginiais, jog jeigu V. G. būtų persirikiavęs ar manevrą atliktų dalinai įvažiavęs į pirmą eismo juostą, o S. G. bandydamas išvengti susidūrimo vairą pasuko į kairę, smūgis būtų ne į V. G. transporto priemonės galo kairį kraštą, o į V. G. automobilio šoną. Be kita ko, pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog siekdamas išvengti smūgio pasuko kiek galėdamas dešiniau, o ne kairiau, kaip kad teigia pareiškėjas.
14. Teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad ekspertizės akte nėra kategoriškai teigiama, kad V. G. manevrą atliko visiškai persirikiavęs į pirmą eismo juostą, kadangi kaip minėta, ekspertizės akte nurodoma, jog apsisukimo manevrą jis atliko iš pirmos ar dalinai iš pirmos eismo juostos. Visgi, tai, ar V. G. buvo visiškai ar tik iš dalies įvažiavęs į pirmą eismo juostą, neturi įtakos sprendžiant dėl V. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, kadangi šiuo atveju apsisukimo manevrą jis turėjo atlikti iš antrosios eismo juostos bei į pirmąją juostą įvažiuoti negalėjo.
15. Be to, skunde nurodoma, jog net jeigu V. G. atlikdamas posūkį būtų įvažiavęs į pirmą eismo juostą, tai nebūtų laikoma pažeidimu, nes pagal KET 107 punktą, atlikti manevrą tokiu būdu yra leidžiama. Apygardos teismas su šiuo argumentu nesutinka. KET 107 punkte nurodoma, jog kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, pirmiausia pastebėtina, jog minėtas punktas nesuteikia leidimo išvažiuoti į kitą eismo juostą, o leidžia sukti ne nuo važiuojamosios dalies kraštinės padėties – t. y. kaip teisingai nurodė institucijos atstovas pirmosios instancijos teisme, V. G. šiuo atveju atlikdamas posūkį į kairę privalėjo sukti nuo kairiojo krašto važiuojamosios dalies, o tuo atveju jeigu dėl automobilio gabaritų to negalėjo padaryti, tuomet turėjo atlikti posūkį nuo antros eismo juostos dešinio krašto, tačiau jis neturėjo teisės išvažiuoti į pirmąją eismo juostą. Be to, minėta nuostata reglamentuoja, kad tokį apsisukimą leidžiama atlikti tik tuo atveju, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
16. Skunde nurodoma, kad S. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi tuo atveju, jeigu V. G. būtų pripažintas nekaltu dėl šio įvykio, būtų pripažinta, kad S. G. padarė pažeidimą, numatytą KET 126 punkte. Šiuo atveju pritartina skunde išdėstytiems teiginiams, jog tokios situacijos, kai vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio iš esmės skiriasi, turi būti vertinamos atidžiai ir kritiškai. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi ne kurio nors vieno vairuotojo paaiškinimais, o byloje surinktų duomenų visuma.
17. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. G. padarė KET 9 bei 106 punktų pažeidimus – t. y. darydamas apsisukimo manevrą nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir iš dalies ar visiškai išvažiavo į pirmą eismo juostą bei tokiais veiksmais sudarė kliūtį S. G. vairuojamam automobiliui, dėl ko įvyko susidūrimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
18. V. G. skunde pateikė prašymą jo naudai iš valstybės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti yra atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.
20. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, skunde pateiktas prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas ir dėl jo plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.