Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Tankovskienei, atsakovui D. A., trečiajam asmeniui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo byloje V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaida Tankovskienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas D. A. yra nepilnamečio vaiko G. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Alytaus apylinkės teismo 2022-03-01 nutartimi Skyriui leista paimti G. A. iš jos įstatyminio atstovo tėvo D. A.. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-03-03 įsakymu Nr. DV-250 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ be tėvų globos likusiai G. A. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. A., gyv. (duomenys neskelbtini). G. A. motina N. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašo atskirti nepilnametę G. A. nuo tėvo D. A., nes tėvas dėl pamaininio darbo pobūdžio, asmeninių savybių, įgūdžių stokos, specifinės vaiko priežiūros poreikio neturi galimybių užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, vykdyti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi), dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, iš 2022-02-14 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-128 matyti, kad vertinant nepilnamečio vaiko G. A. situaciją, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, nustatyti šie rizikos veiksniai: 30.11. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam, ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai – tėvas D. A. nepajėgus užtikrinti tinkamos dukros G. A. sveikatos priežiūros, stokoja žinių, įgūdžių ir galimybių tam, kad suteiktų vaikui tinkamą priežiūrą. Atsakomybę dėl vaiko priežiūros D. A. yra perleidęs savo seseriai V. A..

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (2023-02-20 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, Alytaus Šaltinių progimnazijos rašto, UAB „MediCa klinika“ rašto, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2023-03-08 pagalbos plano, D. A. 2023-03-22 paaiškinimo, V. A. 2023-03-23 paaiškinimo, 2023-03-23 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 11VAIK-57) bei atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. A. turi endokrinologinių, regos (kataraktos) ir klausos problemų, sutrikusios mergaitės inkstų funkcijos. Dėl minėtų sveikatos problemų, mergaitei kiekvieną rytą-vakarą leidžiami vaistai, reikia nuolat vežioti pas gydytojus ne tik Alytuje, bet ir Vilniuje, Kaune. Mergaitės tėvas dėl savo darbo UAB „Lanksti linija“ grafiko bei trūkstamų įgūdžių negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, todėl ja nuolat rūpinasi mergaitės tėvo sesuo V. A..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog šiuo metu atsakovas D. A. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl žinių bei įgūdžių stokos, pamaininio darbo grafiko, neturi galimybės tinkamai rūpintis savo dukra. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti G. A. nuo tėvo D. A..

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 407 straipsnį, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Kaip minėta, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-03-03 įsakymu Nr. DV-250 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ be tėvų globos likusiai G. A. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Globėja mergaite rūpinasi jau 7 metus, mergaitė išreiškė norą ir toliau gyventi jos šeimoje, nusiskundimų dėl netinkamai atliekamų globėjos pareigų byloje nėra. Todėl G. A. gyvenamoji vieta nustatoma V. A. šeimoje pagal jos gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo D. A. išlaikymą nepilnametei dukrai G. A. po 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja uzufrukto teise. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu nurodė, kad su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo G. A. tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui 2023 m. kovo 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja uzufrukto teise.

Teismo sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo ir susijusius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 110,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo žyminis mokestis atsakovo atžvilgiu sudaro 68,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 26,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 204,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Atskirti G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje pagal jos gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 178,00 Eur žyminį mokestį valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660 ir paskirtį – už žyminį mokestį bei 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.