- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2758-1218/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08020-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- F. M.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pensininkas, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
F. M. 2024 m. vasario 29 d. apie 11.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, buitinio konflikto su anūku M. M. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš M. M., t. y. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. M. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tokiu būdu nežymiai sužalojo anūko M. M. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu duoti parodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis F. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. M. M. yra jo dukros A. G. ir E. G. sunūs. Nesusitarimai su M. M. prasidėjo seniai. Nukentėjusysis M. M. į matininkų atliekamų veiksmų vietą kviečiamas nebuvo, atėjo kaip vertėjas, padedantis E. G., ir pradėjo laužyti sieną, atplėšė tris lentas. A. G. tai pamatė ir pasipyktino, jog M. M. laužo sieną ir duris, pagrasino iškviesti policiją. M. M. atsakė, jog policiją iškvies pats. Pats (F. M.) reikalavo nelaužyti. M. M. trenkė jam kumščiu į krūtinę ir pasakė – „kad tu padvėstum“. Krūtinės sritis skaudėjo apie savaitę, buvo sunku kvėpuoti. Gydytas nebuvo, buvo nuvykęs į ligoninę pasitikrinti ar nėra lūžių. Nesutinka, kad sudavė M. M., nes žymės ant veido atrodė padaryti nagais. Kumščiu apdraskyti neįmanoma. Atvykus policijai M. M. bandė lentas statyti atgal. Kai M. M. atėjo, jokių žymių ant veido nebuvo. Jų su M. M. labai didelis amžiaus skirtumas, atitinkamai 73 ir 30 metų, jei būtų jam sudavęs M. M. būtų jį stipriai sumušęs, nes jis (F. M.) vos vaikšto. Į įvykio vietą policija jam (F. M.) iškvietė greitąją pagalbą, kuri davė vaistų. Po įvykio kažkas neprisistatęs skambino ir klausė ar jis (F. M.) nenori susitaikyti, atsisakė. Kaip susižalojo M. M. nematė, gal laužydamas lentas (b. l. 141-148). Konfliktas su M. M. (anūku) prasidėjo labai seniai. Kartu su M. M. buvo prie įėjimo į pirtį, E. G. buvo su ekspertais viduje. Kai atvažiavo policiją jam (F. M.) blogai pasidarė, krūtinė skaudėjo greitoji išvežė į ligoninę. M. M. sužalojimus galėjo imituoti. (b. l. 185-191)
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. nurodė, kad tą dieną atvažiavo turto vertintojai, ir tėtis (E. G.) paprašė jo (M. M.) pavertėjauti ir įvyko konfliktas su seneliu (F. M.). Konfliktas įvyko dėl kliudytos sienos, kurią tik palietė. F. M. apkaltino sienos laužymu. Lentos nebuvo nuplėštos ar sulaužytos. Konflikto metu F. M. dešinės rankos kumščiu sudavė jam (M. M.) vieną smūgį į nosį, po ko jis (M. M.) išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Nubrozdinimai atsirado būtent dėl smūgio. Konfliktas vyko name, viduje, prie įėjimo į priešpirtį prie įėjimo staktos, galima sakyti jis (M. M.) viena koja stovėjo lauke, o kita koja viduje. Atsakomojo smūgio ar smūgių nebuvo. Atvykę policininkai matė, kad siena nėra sulaužyta, tai gali atsispindėti jų filmuotoje medžiagoje. Įvykį galėjo nufilmuoti vertintojai. Šalia buvo A. G. ir E. G., pastarasis gali paliudyti, kad F. M. dėšinės rankos kumščiu sudavė jam (M. M.) tiesiai į veidą. Jis (M. M.) F. M. nesudavė, greitoji buvo iškviesta, dėl to, kad F. M. buvo policijos automobilyje apie 15-20 minučių ir jam pasidarė blogai. F. M. kaltinimai dėl ankstesnių įvykių yra neteisingi, pramanyti, tam nebuvo jokių įrodymų, nebuvo teismų, bylos nutrauktos dėl įrodymų trūkumo. Fizinio smurto ar grasinimų F. M. atžvilgiu nenaudojo. F. M. nespjovė, galėjo aptaškyti seilėmis kalbėdamas. (b. l. 141-148)
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. G. nurodė, kad ekspertas turėjo atlikti pastato ekspertizę, bet neinformavo, kad dar dalyvaus E. G. ir M. M.. Ekspertą informavo, kad gali kilti konfliktinės situacijos, ekspertas pasakė, kad informuoti neprivalėjo. Ekspertui pradėjus darbą, užėjo į pirties patalpą, vadinamą koridorių, E. G. stovėjo šalia manęs ir F. M. buvo vienoj patalpoj kartu su ekspertais. M. M. stovėjo iš lauko pusės tiesiog prie durų, durys buvo atidarytos. E. G. pradėjo rūkyti toje patalpoje, padarė jam pastabą, E. G. pradėjo pūsti dūmus A. G. į veidą, juoktis, įžeidinėti. M. M. stovėjo už 0,5 m, pati matė, kaip jis pradėjo lupti dailylentes nuo įėjimo kampo iš kairės pusės, pasakė, kad neluptų, nes iškvies policiją, pasakė garsiai du kartus. Ekspertai patvirtino, kad reikia padaryti tik apžiūrą, negalima nieko nuiminėti. Pati palietė M. M. ranką, kad neluptų (dailylenčių). E. G. visą tą laiką stovėjo šalia, o vėliau po kurio laiko nuėjo dar giliau su ekspertais. Ekspertai vaikščiojo iš vieno kambario į kitą. F. M. taip pat pradėjo sakyti nelupti sienų, bet M. M. neklausė, vis tiek lupo. Trečią kartą pasakė, kad iškvies policiją, tada M. M. pasakė, kad pats iškvies. Kai trečią kartą pasakė (nelupti), F. M. stovėjo šalia, bet už nugaros ir pati nematė, kas ten įvyko tik girdėjo M. M. žodžius –„seni, kad tu greičiau nudvėstum, tau jau mažai liko“. Po to M. M. pareiškė, kad pats iškvies policiją, apsisuko ir išėjo. Kai buvo pasakyti tie M. M. žodžiai F. M., E. G. buvo šalia jos ir šalia ekspertų, kadangi jie daug klausimų uždavinėjo, ypač jam. Ekspertai taip pat klausimus uždavinėjo jai ir F. M., kadangi jis darė remontą toje patalpoje. Nuo konflikto vietos buvo 1-1,5 m atstumu, tokiu pat atstumu buvo E. G.. E. G. negalėjo matyti konflikto, nes jis stovėjo iš dešinės pusės, o durys buvo iš kairės. Ekspertai vaikščiojo po patalpas, kai ekspertai užėjo į kairę pusę, pati buvo ten su jais. E. G. buvo užėjęs, o po to jie dar giliau ėjo į rūsį irgi kartu su E. G. ir ekspertais. Ji, E. G., F. M. ir ekspertai vaikščiojo po namo patalpas iki pat galo kartu. F. M. išėjo kai atvažiavo policija, o jie perėjo iš pirties į kambarį ir į namą. Žodinio konflikto niekas iš šalių nesakė apie smūgį, girdėjo tik grasinamus žodžius. Kai ekspertai baigė darbą, tada pamatė, kad policijos mašinoje buvo M. M., o greitosios pagalbos mašinoje buvo F. M.. E. G. buvo šalia greitosios pagalbos mašinos ir kažką tai labai garsiai kažką aiškino F. M., net pareigūnas paprašė, kad jis pasišalintų. Prieš žodinį konfliktą nubrozdinimų ant M. M. veido nepastebėjo, po konflikto taip pat. Buvo priėjusi prie greitosios pagalbos automobilio, jame sėdėjo F. M., kuris pareiškė, kad M. M. jam trenkė į krūtinę, šalia buvo penkiolikmetė dukra. F. M. buvo išvežtas į ligoninę (b. l. 141-148).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. nurodė, kad tą dieną buvo atvykę du ar trys ekspertai įvertinti ar namas adresu (duomenys neskelbtini) yra naujai pastatytas ar tai senas namas. Ten buvo F. M., M. M., A. G. ir jis (E. G.). F. M. šaukė ant M. M., ko pastarasis čia atėjo, ką čia daro. M. M. jam (E. G.) vertėjavo. Kai nusileido pirmą aukštą, kuriame yra pirtis, rūsys, tualetas ir koridorius, F. M. pasakė, kad čia dar liko seno statinio. Sūnus (M. M.) pradėjo rodyti ir truputį atlenkė tą lentelę. Lentos nebuvo nuimtos, patrauktos, M. M. tik lentelės kamputį atlenkė ir parodė, kad tai pastatyta iš silikatų, viską atgal pastatė ir nieko ten nebuvo sulaužyta. F. M. tada užsipuolė sūnų (M. M.), pasakė išeiti. Tuo metu A. G. su ekspertais buvo pirtyje, o jis (E. G.) su F. M. ir su M. M. stovėjome lauke. F. M. barėsi su M. M. ir sudavė jam kumščiu į veidą, smūgis buvo vienas. Pats matė smūgį, nes stovėjo tarp jų. Ramino F. M.. Vėliau atvyko policija po to greitoji pagalba. Greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo F. M.. Po F. M. smūgio matė žymes ant nukentėjusiojo nosies. Nosies sužalojimas negalėjo būti nuo to, kai M. M. atlenkė tą lentelę, nes jis tik pora centimetrų patraukė lentelę, parodė, kad ten silikatas ir vėl atgal įstatė. Viso konflikto metu stovėjo tarp F. M. ir M. M. (b. l. 141-148).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. nurodė, kad yra ekspertas ir buvo atvykęs apžiūrėti turto, pakviestos besiginčijančios bylos šalys, t. y. A. G. ir E. G., kurie pasikvietė kitus asmenis, t. y. F. M. ir M. M.. Tikslas buvo išsimatuoti ir išsiaiškinti, kokie statybos darbai yra padaryti, kas ką darė. Atsakant į klausimus jie ginčijosi dėl atliktų darbų ir laiko, kada buvo atlikti darbai. Į pašalinius, su apžiūra nesusijusius pasisakymus nekreipė dėmesio, buvo susikaupęs, darbo buvo daug. Nematė konflikto. Vėliau pamatė policiją ir greitąją pagalbą. Visi dalivavę apžiūroje buvo išsidėstę 4 m spinduliu. Pusrūsyje mačiau prie durų M. M. ir F. M., o arčiau jo (T. M.) stovėjo A. G. ir E. G.. Vaikščiojant po patalpas A. G. ir E. G. buvo šalia, nes jų reikėjo klausinėti apie įrengimą, iš jų reikėjo informacijos, kadangi civilinėj byloje šalys. O kitų asmenų, kiek atsimena, tikrai neklausinėjo, jie laidė savarankiškai komentarus. Kas buvo šalia apžiūrint pirtį, pasakyti negali, žmonės keitėsi, A. G. ir E. G. dažniausiai buvo šalia, nes jų atsakymai į užduodamus klausimus buvo aktualiausi. Laužyti nieko neprašė, bet atsimena, kad buvo iškilęs klausimas susijęs su plastikinėmis lentelėmis, kas po jomis plytos ar betonas. Kad praplėsti, truputį panaudojant jėgos, atverti kokią lentelę, nes jos nėra ten labai tvirtos, atsimena, kad toks buvo, bet specialiai laužyta nebuvo. Pačio konflikto nematė. Visų patalpų apžiūra trūko apie 2 val. F. M. matė, sėdintį greitosios pagalbos automobilyje. Ant M. M. sužalojimų nematė (b. l. 185-191).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. V. nurodė, kad yra teismo eksperto T. M. asistentė, su juo kartu atvyko į objektą teismo ekspertizei. Atvykus, juos pasitiko E. G. su M. M. nuėjo į patalpas. Taip pat dar buvo A. G. ir F. M. Atliko apžiūrą. Apžiūros metu T. M. klausinėjo kas kokius atlikinėjo darbus, ji (S. V.) stengėsi atlikti matavimus ir viską užsirašyti, vaikščiojo nuosekliai pagal patalpas, kurias rodė. Praktiškai visą apžiūros laiką dalyvavo A. G. su E. G.. Pradžioje įėjo į pusrūsį, jame matė M. M. ir F. M., o vėliau jų nematė. Konflikto nematė. Apžiūrint pirtį dalyvavo A. G. ir E. G.. Policiją matė apžiūros metu, policininkai buvo užėję į patalpas, greitąją pagalbą metė po apžiūros. M. M. matė apžiūros pradžioje, sužalojimų ant veido nepastebėjo. Negirdėjo, kad šalys prašytų atitraukti apdailos lentelę. Apžiūra užtruko apie 2 val. (b. l. 185-191)
Kiti bylos duomenys
2024 m. kovo 1 d. įtariamuoju apklaustas F. M. parodė, kad su įtarimu nesutinka, neprisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką, yra pensininkas, (duomenys neskelbtini). Namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso dukrai A. G.. Anūkas M. M. gyvena kitų adresų, tačiau kur konkrečiai nežino. Name, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena pats, dukra ir du anūkai (dukros vaikai) J. G. (15 metų) ir A. G. (15 metų). 2024 m. vasario 29 d., apie 11.00 val. M. M. pradėjo lupti viduje namo, esančio (duomenys neskelbtini) sieną. Pasakė M. M., kad jis tą daryti neturi teisės, nes namas jam nepriklauso, jis ten negyvena. Tada jis jam (F. M.) trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinę ir spjovė į veidą. Jis (F. M.) pagrasino iškviesti policiją. Tada M. M. pasakė, kad jis pats skambins policijai ir išėjo į lauką. Kaip M. M. trenkė jam į krūtinę niekas nematė, nes tuo metu namo viduje buvo tik dviese, t. y. jis (F. M.) ir M. M. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jam (F. M.) iškvietė medikus, nes prasidėjo širdies priepuolis. Medikai po apžiūros išvežė jį (F. M.) į Lazdynų ligoninę. Po apžiūros paleido namo. M. M. nemušė. (b. l. 72-74)
2024 m. gegužės 24 d. įtariamuoju papildomai apklaustas F. M. parodė, kad su įteiktu įtarimu nesutinka ir neprisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. (b. l. 78-79)
2024 m. vasario 29 d. nukentėjusiuoju apklaustas M. M. parodė, kad šiandiena apie 10.45 val., atvažiavo adresu ten kur ir gyvenu t. y. (duomenys neskelbtini), kadangi paskambino E. G. (nukentėjusiojo tėvas), kuris paprašė pavertėjauti kuomet atvyks teismo ekspertai dėl namo vertinimo. Atvykęs pastebėjo, kad tuo pačių adresu yra F. M. (senėlis) kartu su teismo ekspertas. F. M. šiuo adresu kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, tačiau niekada jisai čia negyveno, jisai gyvena sodo namelyje, kurio tikslaus adreso nežino. Atėjus prie namo, kur buvo E. G., F. M., A. G. (motina) bei teismo ekspertai, F. M. pradėjo priekaištauti, kad neva jis (M. M.) sulaužė namuose esančią apdailos dailylentę. Kuomet jam pradėjo aiškinti, kad jos nelaužė, tarp jų kilo konfliktas ir tuo metu jisai, be jokios priežasties, nieko nenurodydamas, sudavė vieną smūgi dešine ranka į nosį, ko pasėkoje iškarto jis (M. M.) pajuto fizinį skausmą. Skausmą 10 balų skalėje vertina 7 balais. Kai F. M. jam sudavė, su juo toliau nebendravo ir iškarto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, ir pranešėjė dėl įvykusio įvykio, bei nuėjo prie kelio laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Tarp jo ir F. M. ir ankščiau yra kilę konfliktai, dėl to, kad jisai kitiems žmonėms jį (M. M.) šmeižė. (b. l. 20-23)
2024 m. balandžio 15 d. nukentėjusiuoju papildomai apklaustas M. M. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotu parodymų. Dėl 2024 m. vasario 29 d. įvykio civilinį ieškinį reikšti atsisako, tačiau taikytis su įtariamuoju F. M. nenori, t. y. nuo susitaikymo atsisako. Jam neatleidžia. 2024 m. vasario 29 d. įvykio metu niekas nematė, kaip įtariamasis F. M. jam (M. M.) trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą, t. y. liudininkų nėra. Daugiau dėl minėto įvykio nieko papildomai parodyti negali. (b. l. 30-31)
2024 m. birželio 6 d. liudytoja apklausta A. G. parodė, kad su sūnumi M. M. nebendrauja, jis yra nepageidaujamas jos nuosavybėje, nes jos atsisakė per teismo posėdžius. M. M. bijo, jis yra agresyvus. 2024 m. vasario 29 d., apie 10 val. (tiksliai neatsimena) įvyko incidentas, kai į jos nuosavybės teritoriją atvyko ekspertas ir buvęs vyras E. G., atlikti nuosavybės ekspertizę. Ekspertas neperspėjo, kad pakvietė ar informavo E. G. dėl dalyvavimo. Kodėl kartu atėjo M. M., nesuprato. Neturėjo jokios teises dalyvauti ir vaikščioti po svetimo turto teritorijos. Perspėjo ekspertą apie galimų iš E. G. ir M. M. pusių įžeidinėjimo ir provokacijų grėsmės. Susisiekti su savo advokatų dėl M. M. dalyvavimo neturėjo galimybės. Kai prasidėjo eksperto veiksmai, E. G. pradėjo rūkyti patalpoje. Padarė jam ne vieną pastabą. Žodiniai įžeidinėjimai, kaltinimai. M. M. pradėjo lupti patalpos sieną, ten kur buvo visi kartu: ekspertai, F. M., E. G. ir ji. Žodžiu draudė lupti, draskyti sienas. M. M. neklausė. Toliau elgėsi netinkamai. Nepaklausė ir ekspertų. Ji pagrasino iškviesti policiją. Pirmoji paminėjo policiją. Kadangi M. M. neklausė, į ginčą įsitraukė F. M., kuris registruotas šiuo adresu, statė, remontavo tą pastatą, kuriame vykdė darbą ekspertai. F. M. badė atitraukti M. M. ranką nuo senos. Šitą ji (A. G.) matė. Taip pat girdėjo, kaip M. M. sakė F. M., kad „senis tu greičiau nudvėstų, mažai jau liko“. To momento, kai prasidėjo muštines nematė, bet stovėjo šalia, atsisukus nugarą, kadangi bendravo su ekspertu. Bet kai F. M. pasakė, kad iškvies policiją, M. M. pasakė, pats kvies policiją, ką ir padarė. Tėvui iškvietė greitąją. Būdamas greitosios pagalbos mašinoje, E. G. tęsė įžeidinėjimus F. M. Teko pareigūnui įsitraukti ir pašalinti E. G. nuo greitosios pagalbos automobilio. M. M. įsibrovė į svetimą teritoriją, padarė neteisėtus veiksmus, įžeidinėjo jos šeimos narį ir ją. Prašo atkreipti dėmesį, kad jokių santykių neturiu su jo ir nenori turėti. Nekvietė, bijo sūnaus M. M. ir buvusį vyrą E. G.. Parodo, kad nematė kaip F. M. sumušė M. M. bei nematė ant jo veido jokių sumušimo požymių 2024 m. vasario 29 d. (b. l. 43-45)
2024 m. gegužės 23 d. liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad yra F. M. žentas, M. M. yra jo sūnus. Namas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo žmonai A. G. Dabar gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra šalia vienas kito, atstumas apie 20 metrų. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio vyksta skyrybų procesas, jie dar nėra išsiskyrę, nes vyksta turto dalybos. Norint padalinti turtą, reikia jį įvertinti. 2024 m. vasario 29 d., ryte, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko turto vertintojai (du asmenys, vyras ir moteris). Tuo metu šiuo adresu buvo jis, sūnus M. M., F. M., A. G.. Pasikvietė M. M., kadangi nemoka lietuvių kalbos, norėjo, kad jis išverstų į rusų kalbą, bendraujant su ekspertais santykiai su F. M. ir A. G. yra įtempti dėl skyrybų proceso. A. G. nori išvaryti jį į gatvę, sūnus M. M. užstoja, padeda tvarkytis su teisiniais dokumentais dėl skyrybų, todėl A. G. ir F. M. juo nepatenkinti, pyksta ant jo. Kai ekspertai apžiūrinėjo namą, jie norėjo nustatyti, iš kokios medžiagos padarytos namo vidinės sienos, M. M. prie įėjimo į namą, koridoriuke namo viduje atlenkė plastikinę apdailos lentelę, kad parodytų ekspertams, iš kokios medžiagos pastatytos sienos. Ekspertai pažiūrėjo, užfiksavo tai ir su A. G. nuėjo apžiūrėti pirties, kuri yra namo gilumoje. Jis, M. M. ir F. M. išėjo į lauką ir stovėjo prie pat įėjimo. Kai F. M. pamatė, kad ekspertai su A. G. nuėjo, F. M. staiga pradėjo rėkti ant M. M., ko jis čia atėjo ir padeda jam (E. G.) versti į man suprantamą rusų kalbą tai, ką sako ekspertai, pradėjo jį varyti iš ten ir dešinės rankos kumščiu stipriai vieną kartą trenkė M. M. į veidą. Nuo smūgio ant nosies nugarėlės atsirado žaizdelė, iš kurios pasirodė kraujas. M. M. iš karto iškvietė policiją. Policija atvyko maždaug po 15 minučių. Tuo metu į lauką iš namo išėjo po pirties apžiūros minėti ekspertai ir A. G.. Kaip F. M. trenkė kumščiu į veidą M. M., matė pats, A. G. ir ekspertai įvykio nematė. Dar kartą pažymi, kad yra vienintelis liudytojas, kuris matė, kaip F. M. trenkė kumščiu į veidą M. M. F. M. specialiai palaukė, kol ekspertai su A. G. nueis į pirtį, tai yra, kol niekas nematys, ir tada jis dėl savo pykčio M. M. atžvilgiu, dėl to, kad jis palaiko jį (E. G.), nesuvaldė savo emocijų ir trenkė M. M. į veidą bei sužalojo jo nosį. (b. l. 39-41)
2024 m. liepos 11 d. liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad yra teismo ekspertas, t. y. dalyvauju civilinėje byloje, kurios šalys ginčijosi dėl turto pasidalinimo. Teismo nutartimi civilinėjė byloje yra paskirtas įvertinti turtą adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 29 d., apie 10.30 val. su savo padėjėja S. V. atvyko atlikti turto apžiūrą. Data ir laikas buvo iš anksto suderintas su civiliniu atsakovu E. G. (jis yra minėto turto – namo bendrasavininkas) bei su civiliniu ieškovu A. G. (nes ji yra minėto namo bendrasavininkė su E. G.). Kai atvyko, ten buvo M. M. Jis pats prisistatė ir pasakė, kad savo tėvo E. G. prašymu nori dalyvauti turto apžiūros metu. Taip pat buvo A. G. tėvas – F. M. Taip pat buvo A. G. ir E. G.. Visi užėjo į namo pusrūsį. Viduje prasidėjo žodinis konfliktas dėl namo įrengimo, t. y, kas ką padarė dėl namo įrengimo tarp visų, t. y. A. G. su F. M. konfliktavo su M. M. ir E. G.. Pats kartu su padėjėja atlikinėjo savo darbą, apžiūrinėjo ir matavo rūsį ir todėl nekreipė dėmesio į minėtą žodinį konfliktą ir nestebėjo kas aplinkui darosi. Norėjo kuo tiksliau atlikti savo darbą. Po kiek laiko liko rūsyje kartu su padėjėja toliau atlikti savo darbą, o kiti atrodo nuėjo prie įėjimo. Kai baigė savo darbą, tai išėjo į lauką kartu su padėjėja, pamatė, kad atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Kodėl atvyko policijos pareigūnai nežino, sužinojo tik apklausos metu. Dar atsimena, kad matė kaip F. M. sėdėjo pas medikus automobilyje. Tačiau kas atsitiko nesidomėjo. Dar atsimena, kad M. M. matė tik pradžioje, t. y. kai atvyko atlikti namo apžiūrą, o po to jo nematė, todėl pasakyti, ar ant jo veido buvo mušimo požymiai, negali. Asmeniškai nematė kaip F. M. sumušė M. M., apie minėtą įvykį sužinojo apklausos metu. (b. l. 48-51)
2024 m. liepos 11 d. liudytoja apklausta S. V. parodė, kad yra sąmatininkė t. y. dalyvauja civilinėje byloje, kurios šalys ginčijosi dėl turto pasidalinimo. teismo nutartimi civilinėjė byloje yra paskirta įvertinti turtą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su turto ekspertu T. M.. 2024 m. vasario 29 d., apie 10.30 val. kartu su ekspertu T. M. atvyko atlikti turto apžiūrą. Ekspertas T. M. datą ir laiką iš anksto suderino su civiliniu atsakovu E. G. (jis yra minėto turto – namo bendrasavininkas) bei su civiliniu ieškovu A. G. (nes ji yra minėto namo bendrasavininkė su E. G.). Kai atvyko, ten buvo M. M. Jis pats prisistatė ir pasakė, kad savo tėvo E. G. prašymu nori dalyvauti turto apžiūros metu. Taip pat ten buvo A. G., jos tėvas – F. M. ir E. G.. Visi užėjo į namo pusrūsį. Ten prasidėjo žodinis konfliktas dėl namo įrengimo, t. y, kas ką padarė dėl namo įrengimo tarp visų , t. y. A. G. su F. M. konfliktavo su M. M. bei E. G.. Darė savo darbą ir nematė kas darosi aplinkui. Kai baigė savo darbą, tai išėjo į lauką kartu savo ekspertu, pamatė, kad atvyko medikai bei policijos pareigūnai. Dėl ko atvyko policija bei medikai nežino. Matė kaip F. M. sėdėjo medikų automobilyje. Tačiau kas atsitiko nesidomėjo. M. M. matė tik pradžioje, t. y. kai atvyko atlikti namo apžiūrą ir ant jo veido nepastebėjo mušimo požymių, o po to jo nematė, todėl pasakyti, ar ant jo veido buvo mušimo požymiai, negali. Asmeniškai nematė kaip F. M. sumušė M. M.. (b. l. 53-55)
2024 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 663/2024 (01) nurodyta, kad: 1) M. M. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros; 2) sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo padarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą; 3) sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu būdu, t. y. suduodant smūgį; 4) sužalojimas griuvimui nebūdingas ir galimai susidarė sudavus smūgį; 5) sužalojimas galėjo susidaryti sudavus smūgį. (b. l. 36)
2024 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas M. M. skambutis į BPC, M. M. pranešė, kad jo mano senelis (F. M.) užpuolė, trenkė jam į nosį, greitosios nereikėjo. Pranešimas užregistruotas 2024 m. vasario 29 d., 11.04 val. Užsiregistruotas pranešimas ROIK 0124000120557. (b. l. 56-57)
2024 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų, failai: (PSS-20240229- 111651UTC+0200mp4) ir (PSS-20240229- 112506UTC+0200mp4), užfiksuota:
- Vaizdo įrašas (PSS-20240229-111651UTC+0200mp4). Įrašo trukmė 7 minutės ir 56 sekundės. M. M. praneša pareigūnui, kad F. M. trenkė jam į veidą, apkaltinęs, kad M. M. spjaudo F. M. į veidą, nors pastarasis nespjaudė, gal netyčia. Rašys pareiškimą. A. G. pareiškė, kad E. G. įvykio nematė, nes buvo rūsyje. A. G. pareiškė, kad matė, jog jie spjovė vienas kitam. F. M. pareiškė, kad E. G. negalėjo matyti įvykio, nes buvo tualete. E. G. su tuo nesutinka, teigia, kad buvo vietoje. Vyksta ginčas dėl fizinio smurto, ar buvo trankta į veidą M. M., ar ne.
- Vaizdo įrašas (PSS-20240229-112506UTC+0200mp4). Įrašo trukmė 10 minučių ir 37 sekundės. M. M. nesutinka, kad kažką laužė, nori parodyti pareigūnui. F. M. ir A. G. teigia, kad laužė, ardė sieną. F. M. ir A. G. teigia, kad M. M. neturi teisės čia būti (įvykio vietoje). M. M. sako, kad atvyko vertėjauti E. G.. Vyksta ginčas ar buvo suduotas smūgis M. M.. Pareigūnas paklausia dėl padaryto sužalojimo, M. M. atsako, kad F. M. trenkė kumščiu tiesiai į veidą, dėl to pajautė fizinį skausmą. F. M. teigia, kad M. M. spjovė jam į veidą. Pareigūnas klausė eksperto ar matė įvykį, ekspertas atsako, kad ne. Pareigūnas grįžęs į tarnybinį automobilį informuoja kitą pareigūną, jog niekas nieko nematė. (b. l. 60-62)
2024 m. vasario 29 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 vasario 29 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, F. M., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė M. M. fizinį skausmą suduodamas vieną smūgį dešine ranką į nosį, dėl ko M. M. pajautė skausmą nosies srityje. (b. l. 7-13)
2024 m. vasario 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad F. M. skundžiasi kairės krūtinės ląstos pusės skausmais. Paciento teigimu sužalojo anūkas. Skausminga kairės krūtinės ląstos pusės palpacija. Aiškių šonkaulių lūžių nenustatyta, turinio pleuros ertmėje nematyti. Išrašyti vaistai nuo skausmo. (b. l. 85)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį sukelia jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. Ši nusikalstamos veikos sudėtis numato vieną kvalifikuojantį požymį – nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra veiką padariusio asmens šeimos narys ar artimas giminaitis. BK 140 straipsnio sudėčių saugoma vertybė (objektas) – kūno neliečiamumas ir (ar) sveikata. Iš BK 140 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas alternatyviais būdais – mušant ar smurtaujant. Įstatymas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais turi būti mušama ar smurtaujama, tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad mušimas ar smurtavimas suprantamas kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis, mechaninis, cheminis ar kitoks poveikis žmogaus kūnui. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra materialioji, todėl norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti šiame straipsnyje nurodytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą ar trumpalaikį susargdinimą. Kartu reikia nustatyti priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimą. Kaltės požymis BK 140 straipsnio sudėtyse pasireiškia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 140 straipsnį ir tada kai suvokia pavojingą veikos pobūdį, numato padarinius, tačiau jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, t. y. yra abejingas padarinių atsiradimui. Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metų surinkti duomenys, t. y. nukentėjusiojo M. M. nuoseklūs parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 141-148, 20-23, 30-31), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 36), skambučio į BPC informacija (b. l. 56-57), policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (b. l. 60-62), ambulatorinio apsilankymo išrašas (b. l. 85), leidžia pagrįstai teigti, kad žodinio konflikto tarp F. M. ir M. M., F. M. neteisėtai vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė M. M. į veidą, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas pažymi, kad liudytojo E. G. parodymus (b. l. 39-41, 141-148) laiko nepatikimais nes jie prieštarauja F. M. (b. l. 72-74, 78-79, 141-148, 185-191), A. G. (b. l. 43-45, 141-148), iš dalies T. M. (b. l. 48-51, 185-191) ir S. V. (b. l. 53-55, 185-191) ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, kad E. G. negalėjo matyti viso M. M. ir F. M. konflikto. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 15 d. nukentėjusiuoju papildomai apklaustas M. M. nurodė, jog 2024 m. vasario 29 d. įvykio metu niekas nematė, kaip įtariamasis F. M. jam (M. M.) trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą, t. y. liudininkų nėra (b. l. 30-31).
Teismas nevertina įvykio aplinkybių kaip būtinosios ginties situacijos, nes konfliktas buvo abipusis, nesudarantis objektyvios ir realios grėsmės konflikto šalims nukentėti fiziškai. Galimas apdailos lentos atlenkimas, taip pat nevertintinas pakankamu, kad atsirastų būtinosios ginties situacija. F. M. parodymai, kad M. M. spjovė jam į veidą, situacijos vertinimo nekeičia, nes pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką, būtinoji gintis prieš įžeidimą negalima. Be to, kaip pareiškė A. G., konflikto dalyviai abu spjovė vienas kitam (vaizdo įrašas (PSS-20240229-111651UTC+0200mp4). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. M. konflikto vietoje buvo E. G. kvietimu, kuris yra nekilnojamojo turto bendrasavininkas, t. y. teisėtai.
Vertinant kaltinamojo F. M. parodymus, kad M. M. jam sudavė kumščiu į krūtinę, teismas ją laiko gynybinę pozicija, nepagrįsta pakankamais įrodymais. Priešingai, kaip matoma iš byloje esančių vaizdo įrašų, atvykus policijai F. M. buvo pakankamai aktyvus, nesiskundė skausmais, versija dėl M. M. suduoto smūgio į krūtinę atsirado po kurio laiko. F. M. nekvietė policijos ar medikų dėl, jo žodžiais, prieš jį panaudoto fizinio smurto, tą padarė M. M. (b. l. 4-6). 2024 m. vasario 29 d. ambulatorinio apsilankymo metu F. M. skundėsi skausmais krūtinės srityje, ko nepatvirtino ir nepaneigė medikai, objektyvių požymių (pvz., mėlynių, patinimų, lūžių ar kt.) nustatyta nebuvo (b. l. 85).
Iš byloje esančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad žodinis konfliktas atsitiko 2024 m. vasario 29 d. apie 11.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme. Konflikto priežastimi buvo ilgalaikiai nesusitarimai ir abipusė panieka ir nepakantumas. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad F. M. žodinio konflikto metu, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą nukentėjusiojo M. M. sveikatai, dešinės rankos kumščiu sudavė M. M. į veidą, suprato, kad gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje surinktais duomenimis, o būtent: F. M. (b. l. 72-74, 78-79, 141-148, 185-191), M. M. (b. l. 20-23, 30-31, 141-148), A. G. (b. l. 43-45, 141-148), T. M. (b. l. 48-51, 185-191) ir S. V. (b. l. 53-55, 185-191) duoti parodymai, specialisto išvada (b. l. 36), objektų apžiūros protokolai (b. l. 56-57, 60-62) ir kiti duomenys, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, teismas nustatė, kad F. M. 2024 m. vasario 29 d. apie 11.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, buitinio konflikto su anūku M. M. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš M. M., t. y. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. M. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tokiu būdu nežymiai sužalojo savo artimo giminaičio (anūko) M. M. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad F. M. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis F. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu ir nesąlygojo nepataisomų ar ilgalaikių, pavojingų padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad veiką jis realizavo tiesioginę tyčia, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Registrų duomenimis anksčiau kaltinamasis F. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pensininkas, (duomenys neskelbtini) invalidas. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Taigi, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam F. M. turi būti paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, kad jis yra neteistas, netrauktas administracinėn atsakomybėn, pensininkas, (duomenys neskelbtini) invalidas, sunkiai judantis, bei nusikalstamos veikos pobūdį, kad veika yra atsitiktinio pobūdžio, nors prieš artimą giminaitį, bet su kuriuo nebendraujama ir nutraukti santykiai, F. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskyrimas yra netikslingas.
Kaltinamajam F. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. pažyma Nr. APD-2024-10134 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad VGTP tarnyba 2024 m. spalio 12 d. gavo advokato Vidmanto Baumilos prašymą Nr. ATP-2024-40664 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą F. M. pagal 2024 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KTS-2024-05949. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 137,50 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš F. M. nepriteistinos.
Kompaktinis diskas, kuris yra įdėtas į voką, prisegtas prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
F. M. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
F. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Kompaktinę laikmeną palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti F. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.