Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. J. (K. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo suinteresuotiems asmenims – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai, J. J. (J. J.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių padaryti jos ir J. Z. J. (J) 2011-07-29 sudarytos santuokos įrašą ir išduoti santuokos liudijimą. Nurodė, kad jos ir J. Z. J. pirmoji santuoka buvo sudaryta 1966 m. sausio 15 d. Šioje santuokoje gimė sūnus J. J.. Ši santuoka buvo nutraukta 1974 m. liepos 24 d., tačiau pareiškėja ir toliau visą laiką rūpinosi savo sutuoktiniu, jį globojo ir prižiūrėjo jam esant neįgaliam, todėl 2011 m. liepos mėn. nusprendė sudaryti naują santuoką. Kadangi J. Z. J. dėl sveikatos būklės negalėjo vykti į civilinės metrikacijos skyrių (buvo būtinas specialus transportas), sutuoktiniai nusprendė pasinaudoti galimybe sudaryti bažnytinę santuoką ir įtraukti ją į oficialią apskaitą. Taigi santuoka buvo sudaryta 2011 m. liepos 29 d., o sekančią dieną J. Z. J. netikėtai mirė. Pareiškėja bažnytinę santuoką įregistravusi Vilniaus arkivyskupijos Šv. Jono Bosko parapijoje, 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių dėl 2011 m. liepos 29 d. sudarytos bažnytinės santuokos įregistravimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2011 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsisakė įtraukti bažnytine tvarka sudarytą santuoką į santuokų apskaitą, kadangi pareiškėjos ir Vilniaus arkivyskupijos Šv. Jono Bosko parapijos prašymo pateikimo metu J. Z. J. buvo miręs. Kadangi Lietuvos Respublikoje yra pripažįstama tiek bažnytinė, tiek civilinė santuoka, ji turi būti įtraukta į apskaitą ir mirus pareiškėjos sutuoktiniui, kadangi bažnyčioje ji buvo sudaryta laikantis visų CK reikalavimų. Pasak pareiškėjos, Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo įtraukti bažnytinę santuoką į apskaitą ir išduoti santuokos liudijimą motyvai prieštarauja konstitucinei nuostatai ir yra nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje detalizuoja Civilinės metrikacijos taisyklės, pagal kurias, jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001 m. liepos 1 d. bažnytinę santuoką, yra miręs, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama. Be to, pareiškėja kreipėsi dėl santuokos įtraukimo į apskaitą praleisdama 10 dienų terminą.

Suinteresuotas asmuo Šv. Jono Bosko parapija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio santuoka buvo sudaryta laikantis Romos katalikų Bažnyčios Kanonų teisės nustatytos procedūros bei sutuoktiniams buvo išduotas santuokos liudijimas (b.l. 66).

Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko.

Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje pripažįstama tiek civilinė, tiek bažnytinė santuoka. Santuokos registracija yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia, o vieno iš sutuoktinių mirtis yra šių santykių pabaiga. Pasak pirmosios instancijos teismo, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą apskritai nėra galimybės, kadangi pareiškėjos sutuoktinis mirė praėjus vos vienai dienai po jų bažnytinės santuokos sudarymo. Be to, teismas pažymėjo, kad įrašai apie pareiškėjos sutuoktinio mirtį buvo viešuose registruose padaryti anksčiau, nei pareiškėja kreipėsi dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą, todėl techniškai nebūtų galimybės įtraukti santuoką su mirusiu asmeniu į apskaitą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantė K. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nesiaiškino Civilinės metrikacijos taisyklių 74 ir 75 punktų nuostatų. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad pareiškėjų santuoka atitiko visas Civiliniame kodekse nustatytas bažnytinės santuokos pripažinimo sąlygas, o pareiškėjos ir Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos kreipimaisi dėl santuokos registravimo pateikti nepažeidžiant Civilinio kodekso nuostatų, akivaizdu, kad bet kokie poįstatyminiame teisės akte nustatyti papildomi reikalavimai ar procedūros, konkuruojančios su Konstitucijos ar Civilinio kodekso normomis, yra neteisėti. Apeliantė taip pat nurodo, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tik formaliai taikant vieną poįstatyminio teisės akto nuostatą, neatliekant nei poįstatyminių teisės aktų nuostatų, nei kitų nagrinėjamai bylai aktualių teisės normų sisteminio aiškinimo, nesivadovaujant teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principais, neanalizuojant pareiškėjos išdėstytų argumentų ir motyvų dėl galimo teismo taikytos Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatos prieštaravimo Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta išimtinė teismų teisė ir pareiga oficialiai (valstybės vardu) aiškinti teisės aktus ir juos taikyti, o pareiškėjai galiojančiuose įstatymuose nėra suteikta teisė ginčyti ministro įsakymais tvirtinamų norminių teisės aktų, tokį sprendimą teismas privalėjo priimti ex officio. Apeliantė pažymi, kad savo teises gina remdamasi Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintomis nuostatomis, kad negalioja joks Konstitucijai priešingas įstatymas ar kitas aktas, o Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti galioti, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad prašymas bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką tarp J. Z. J. ir K. J. įtraukti į apskaitą ir santuokos liudijimas iš bažnyčios buvo pateikti jau po J. Z. J. mirties ir praleidus LR CK 3.304 str. 1 d. nustatytą terminą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjos K. J. apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. J. ir J. Z. J. 2011 m. liepos 29 d. sudarė bažnytinę santuoką (b.l. 12). 2011 m. liepos 30 d. J. Z. J. mirė (b.l. 18). 2011 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui išsiuntė prašymą įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (b.l. 63). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2011 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsisakė pareiškėjos ir J. Z. J. sudarytą bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą motyvuodamas tuo, kad pareiškėja praleido Civilinės metrikacijos taisyklių 75 p. nustatytą 10 dienų terminą, taip pat nurodė, kad pareiškėjos bažnyčioje sudaryta santuoka negali būti įtraukta į apskaitą, kadangi vienas iš sutuoktinių miręs (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sureglamentuotas CK 3.24 str.; tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, būtina įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o būtent: visų pirma, santuoka turi būti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose; antra, santuoka turi būti sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotose ir valstybės pripažintose religinėse organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą; trečia, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25, 3.304 straipsniai). Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialią apskaitą Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka; pagal CK 3.304 str. 2 d. nuostatas santuoka į apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje detalizuoja Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160.

Pažymėtina, jog tiek CK 3.304 str. 1 d., tiek Taisyklių 75 p. yra nurodoma, jog Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas per 10 d. po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka, ir tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos (CK 3.304 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai per 10 dienų nepateikiamas, – santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisinių normų nustatytas dešimties dienų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas pranešimas, nėra praleistas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bažnytinė santuoka buvo sudaryta 2011 m. liepos 29 d. (b.l. 64), tuo tarpu tiek apeliantė, tiek Vilniaus arkivyskupijos Šv. Jono Bosko parapijos klebonas prašymą įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą bažnyčios ( konfesijų) nustatyta tvarka, įteikė paštui 2011 m. rugpjūčio 8 d. (b.l. 61-64). Taigi, CPK 73, 74 str. str. nuostatų, kur nurodoma, jog visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku, bei nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad pareiškėja įstatymų nustatyto 10 dienų termino nepraleido; suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus nurodomi argumentai dėl termino praleidimo nepagrįsti ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sudarant pareiškėjos ir Z. J. bažnytinę santuoką nebuvo laikytasi CK 3.12-3.17 str. str. reikalavimų, todėl, teismui konstatavus, jog pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo pateiktas civilinės metrikacijos įstaigai nepraleidus įstatymu nustatyto 10 d. termino, vadovaujantis CK 3.304 str. 2 d. nuostatomis pareiškėjos ir Z. J. santuoka turėtų būti įtraukta į apskaitą nurodant jos sudarymo dieną – santuokos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dieną, t.y. 2011-07-29.

Sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju taikomos materialinės teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, be to, teismas privalo vadovautis CK 1.3 str. nustatytu teisės normų taikymo reglamentavimu. Pažymėtina, jog įstatymas (nei Konstitucijos 38 str. 4 d., nei CK 3.304 str.) nenumatė draudimo įtraukti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos į apskaitą vieno iš susituokusių mirties atveju.

Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje esant aukščiau teismo CK 3.304 str. 2 d. nuostatų pagrindu padarytoms išvadoms dėl įtraukiant į apskaitą pareiškėjos bažnyčioje sudarytos santuokos nurodytinos datos, ta aplinkybė, kad Z. J. pranešimo apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka jau buvo miręs, negali būti kliūtis įtraukti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos į apskaitą, nes priešingu atveju būtų paneigta konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, pažeisti pareiškėjos, sudariusios tokią santuoką, bet nespėjusios jos įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje dėl sutuoktinio mirties, teisėti lūkesčiai, kad jos ir J. Z. J. sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš visų procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų bei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėja siekia, kad jos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka būtų pripažinta valstybės, t.y. įtraukta į apskaitą, todėl vertinant tai, kad visgi vienas iš sutuoktinių yra miręs, tikslinga pakoreguoti pareiškėjos suformuluotą reikalavimą nurodant, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įtraukti K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2011-07-29 sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką į apskaitą ir išduoti pareiškėjai atitinkamą pažymėjimą.

Tokiu būdu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą.

Pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka 2011-07-29 sudarytą santuoką įtraukti į apskaitą ir išduoti pareiškėjai atitinkamą pažymėjimą.