Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-29 · Byla Nr. TS-21-1053/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
TS-21-1053/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
G. J.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-21-1053/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 89-9, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas 2017 m. kovo 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 28 d., pabaiga - 2019 m. kovo 28 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. kovo 29 dienai – 11 mėnesių ir 30 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 89-9 nutarė netaikyti G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija atsižvelgė į G. J. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 69 balus, į tai, kad nuteistasis turi teistumus už vagystes įsibraunant į patalpas ir didelį teistumų skaičių, sulaukus pilnametystės (6), lygtinio paleidimo metu pažeidė teismo įpareigojimą būti namuose bei baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisių vairuoti transporto priemones, taip pat padarė naują nusikaltimą, jo nusikaltimas būdingas viešosios tvarkos pažeidimų modelis, yra naudojęs smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam yra būdinga prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių, nuteistasis nuolat užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, nuteistajam būdingas impulsyvumas, savikontrolės, problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo sunkumai bei kontroliuojantis elgesys.

Šalies argumentai

G. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neįsigilino į jo asmenybę, viską vertino pagal jo ankstesnius poelgius ir padarytus nusikaltimus. Teigia, kad Komisija nepagrįstai įvertino jo finansinę padėtį kaip prastą, kadangi jis dirbdamas laisvės atėmimo įstaigoje uždirba apie 120-130 eurų per mėnesį, iš jų po 30 eurų siunčia sugyventinei vaiko išlaikymui, kitus pinigus išleidžia telefoniniams pokalbiams su šeima, maistui, higienos priemonėms. Mano, kad sugeba tvarkyti finansus, tačiau dengti nemenkų įsiskolinimų būnant kalėjime ir gaunant 130 eurų pajamas jis neturi jokios galimybės. Nurodo, kad suprasdamas savo atsakomybę, išmoko kontroliuoti savo gyvenimą, save graužia dėl padarytų nusikaltimų, pakeitė požiūrį į alkoholį ir jo daromą žalą. Išėjęs į laisvę norėtų dirbti ir tęsti mokslus vakarinėje mokykloje. Nukentėjusiojo yra atsiprašęs, pasižadėjęs sumokėti žalą, kai išeis iš įkalinimo įstaigos. Su sugyventine yra susilaukęs sūnaus, kurį šiuo metu sugyventinė augina viena, nedirba, sunkia verčiasi. Prašo teismo suteikti jam dar vieną galimybę ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo G. J. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. skundas netenkintinas, Komisijos 2018 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 89-9 paliktinas nepakeistas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinęs su nuteistojo G. J. asmens byla, teismas daro išvadą, kad G. J. atitinka formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo: jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas taip pat nenustatė BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Tačiau atitikimas šiems formaliesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijams yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant, ir tik, jei ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals. Vertindamas šią pažangą, teismas atsižvelgia į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. J. bausmę Lukiškių TIK atlieka nuo 2017 m. liepos 28 d. paprastosios grupės sąlygomis. 2018 m. vasario 23 d. Komisijos nutarimu nuteistojo atžvilgiu netaikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Taip pat nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę dirba, palaiko socialinius ryšius su mama ir drauge. Taip pat nuteistasis dalyvavo įvairiose adaptacijos, socialinės reabilitacijos bei psichokorekcijos bei elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus- viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, nesunkius sveikatos sutrikdymus, paskutinį kartą nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko laikytinas recidyvistu. Teismo manymu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis G. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmės atlikimo metu G. J. baustas drausmine nuobauda – Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 62-150 jam paskirtas papeikimas. T. y. G. J. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad dėl G. J. padarytų nusikalstamų veikų, teismo nuosprendžiu priteistos sumos žalos atlyginimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad skundžiamame komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 69 balai, kad rizikos balai nereikšmingai sumažėjo (2017 m. rugsėjo 27 d. buvo 75 balai), nes nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi pasirinktoje vietoje. Išvadoje nurodyta, kad remiantis šiais įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals išlieka, tačiau pastebimos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo turimi socialiniai ryšiai, augantis sūnus bei motyvacija dirbti ir mokytis yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes nei nuteistojo socialiniai ryšiai, nei keli mėnesiai prieš paskutinį įvykdytą nusikaltimą gimęs sūnus, nebuvo ženklūs veiksniai nuteistajam susilaikyti nuo minėtos nusikalstamos veikos (2016 m. liepos 10 d.) padarymo, ko pasėkoje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai, priimdama nutarimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikė jam rekomendacijas dėl jo elgesio korekcijos.

Teismas, vertindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu negalima pagrįstai teigti, jog nuteistojo G. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad G. J. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Komisijos 2018 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 89-9 netaikyti nuteistajam G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Nuteistojo G. J. skundą atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 89-9 palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė