Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Žilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, M. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestinės nepriemokos susidarymo data yra nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. 2016 m. kovo 25 d. buvo terminas, kada turėjo būti sumokėta pirmoji nepriemoka, bet ji sumokėta nebuvo. Tuo metu Bendrovė privalėjo žinoti, kad PVM skaičiuoja neteisingai. Nuo 2016 m. Bendrovė neturi lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais, tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad Bendrovė nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Bendrovė turėjo lėšų atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tačiau su VMI atsiskaitoma nebuvo. 2016-2018 m. buvo mokamos nedidelės sumos. PVM patikrinimas buvo atliktas mokesčių administratoriaus iniciatyva, kadangi, jo duomenimis, Bendrovė nevykdė PVM apmokestinamos veiklos, nedeklaravo įsigyjamų prekių iš užsienio, neturėjo darbuotojų. Patikrinimo metu konstatuota, kad Bendrovė neteisingai skaičiavo PVM. Buvo nustatyta, kad Bendrovė taikė nepagrįstai mažą apmokestinimo schemą, PVM sumą, deklaracijose nedeklaravo pardavimo PVM sumos. Šiuo metu vykdomi išieškojimo veiksmai, tačiau, kol kas, nesėkmingai.

M. M. atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad, nors byloje yra mokestinio patikrinimo aktas, kuris yra patvirtintas, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. nebebuvo Bendrovės vadovu patikrinimo akto patvirtinimo metu. Pasak atstovo, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, VMI turi įrodyti, jog asmuo, vadovaudamas Bendrovei ir žinodamas, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką, taip pat, kad neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pažeidė atsiskaitymo tvarką. VMI turi įrodyti, jog turėjo galiojantį pareikštą reikalavimą ir, kad tuo metu Bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Iš pareiškimo matyti, kad VMI reikalavimas nebuvo pareikštas, o mokestinis patikrinimo aktas surašytas 2021 m. birželio 30 d., patvirtintas – 2021m. rugpjūčio 24 d., nors byloje yra tvirtinama, kad prasižengimai padaryti 2016-2018 metais. Atstovas nurodė, kad M. M. negalėjo pažeisti atsiskaitymų tvarkos, kadangi jo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu, VMI dar nebuvo pareiškusi prievolių įvykdymo reikalavimų. Jei asmuo nežino, kad yra reikalavimas, tai asmens veiksmuose nėra tyčios padaryti nusižengimą. Taip pat, VMI turi įrodyti, kad finansinė padėtis buvo tokia prasta, jog Bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su visais tuo metu pareikštais reikalavimais. Iš pareiškimo matyti, kad pažeidimai įrodinėjami nuo 2016 m. vasario 1 d., todėl VMI turi pareigą surinkti ir pateikti įrodymus, kiek įmonė turėjo finansų kiekvienai dienai, kiek buvo kreditorinių reikalavimų, kiek buvo lėšų ir ar jų užteko atsiskaitymams su visais kreditoriais, tačiau VMI tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 1 243 864,68 Eur, iš jų: 638 690,80 Eur PVM mokesčio, 285 375,88 Eur PVM delspinigių, 319 798,00 Eur PVM baudos. Finansų įstaigoms išsiųsti paklausimai pateikti sąskaitų išrašus nuo 2018-01-01 (arba sąskaitos atidarymo dienos) iki informacijos pateikimo (arba sąskaitos uždarymo) dienos. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose vyko pagrinde 2018-2019 m. Bendrovė per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pervedė: 478 372,85 EUR „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 854 605,00 EUR „(duomenys neskelbtini)“; 265 900,00 EUR „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 109 983,48 EUR „(duomenys neskelbtini)“; 50 000,00 EUR „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2 648,00 EUR J. A.; 35 281,00 EUR avanso pervedė M. M. į sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat smokėjo M. M. 36 990,00 EUR grynųjų pinigų. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad M. M., veikdamas Bendrovės vardu siekė mokestinės naudos, išvengiant ar sumažinant mokėtiną PVM. Bendrovė ir ,, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję asmenys, nes M. M. laikotarpiu nuo 2014-08- 29 iki 2019-10-08, būdamas Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, kartu buvo ir minėtų užsienio šalyse registruotų bendrovių valdybos nariu ir vieninteliu akcininku. M. M., susipažinęs su pavedimu tikrinti bei pranešimu apie mokestinį patikrinimą, nedelsiant (2019 m. spalio 8 d.) pardavė akcijas J. A., tokiu elgesiu galimai siekdamas išvengti atsakomybės už mokestinius pažeidimus. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2016 m. kovo 25 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tame tarpe su susijusiais asmenimis, per Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančias sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)8 30, UAB Medicinos bankas esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB kaulių bankas esančias sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Paysera LT“, UAB esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tuo Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Apibendrinant teigiama, kad Bendrovės vadovas, M. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, siekdama mokestinės naudos, išvengiant ar sumažinant mokėtiną PVM į valstybės biudžetą, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Prašo patraukti M. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį ir paskirti minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą (b. l. 2-8).

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatyta jo kaltė ir surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog nusižengimas padarytas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog minėtame CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamuoju atveju M. M. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. spalio 8 d., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Bendrovė, nepaisant nesumokėtų mokesčių valstybei, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pervedė 478 372,85 EUR „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 854 605,00 EUR „(duomenys neskelbtini)“; 265 900,00 EUR „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 109 983,48 EUR „(duomenys neskelbtini)“; 50 000,00 EUR „New aeas SIA“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2 648,00 EUR J. A.; 35 281,00 EUR avanso pervedė M. M. į sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat sumokėjo M. M. 36 990,00 EUR grynųjų pinigų. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi buvo susidariusi Bendrovės mokestinė nepriemoka.

M. M. veika formaliai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį (kreditorių teisių pažeidimą), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, VMI mokestinio patikrinimo aktą surašė 2021 m. birželio 30 d., patvirtino – 2021 m. rugpjūčio 24 d., t. y. kai M. M. nebebuvo Bendrovės vadovu. Čia gi pažymėtina ir tai, kad minėtame VMI mokestinio patikrinimo akte nurodoma mokestinė nepriemoka susidarė konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas veiklą, netinkamai skaičiavo ir mokėjo PVM. Mokestinės nepriemokos aktas surašytas ir patvirtintas jau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebebūnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl, akivaizdu, tokio dokumento jis nebeturi teisės skųsti ir ginčyti akte nurodomos PVM skaičiavimo tvarkos bei jos pagrindu atsiradusios mokestinės nepriemokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kol M. M. buvo Bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. spalio 8 d., VMI Bendrovei nepareiškė jokių reikalavimų, nors patvirtinimo akte nurodoma, kad prasižengimai padaryti 2016-2018 metais. Tam, kad asmuo būtų pripažintas padariusiu ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, pirmiausia, turi žinoti apie atsiradusį reikalavimą. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad M. M. negalėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, kadangi VMI, jo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu, nebuvo pareiškusi reikalavimo, o tai reiškia, kad asmuo nežinojo apie atsiradusią prievolę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VMI pareiškimas dėl M. M. administracinės bylos iškėlimo už nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vykdytų mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimų teisme gautas 2022 m. kovo 8 d., o pažeidimai konstatuoti 2021 m. birželio 30 d. VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodoma, jog M. M. Bendrovei vadovavo nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. spalio 8 d., o vėliau Bendrovės vadovu tapo J. A..

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjant klausimą, ar M. M. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ar Bendrovė M. M. vadovavimo laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir todėl turėjo būti taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas.

VMI nei pareiškime, nei institucijos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kuo remiantis daroma išvada, jog M. M. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, išvada, jog Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, grindžiama pareiškime nurodomais piniginių lėšų judėjimais banko sąskaitose bei piniginių lėšų likučiais pabaigai minėtose sąskaitose, tačiau čia gi pažymėtina, jog pareiškime nurodoma, kad lėšų likučiai AB „Šiaulių bankas“, UAB „Medicinos bankas“ bei „Paysera LT“, UAB Bendrovės sąskaitose yra konstatuoti laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. sausio 7 d., nors kartu nurodoma, jog minėtose sąskaitose vyko pakankamai dideli piniginių srautų judėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose sąskaitose nustatytas piniginių lėšų nebuvimas jau tiems laikotarpiais, kuomet M. M. nebebuvo Bendrovės vadovas, todėl lieka neaišku, kuo remiantis konstatuotas Bendrovės piniginių lėšų nepakankamas turėjimas M. M. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog M. M. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu Bendrovė iš tiesų neturėjo piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei įvertinus tai, kad mokestinė nepriemoka, konstatavus netinkamai skaičiuotą ir mokėtą PVM, nustatyta jau po to, kai M. M. nebevadovavo minėtai Bendrovei, teismas sprendžia, jog kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo M. M. veikoje, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo M. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.