Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys L. S., J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Suinteresuoto asmens L. S. skunde nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu.

Teismas konstatuoja:

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

20. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

21. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

22. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos 2021 m. spalio 25 d. rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro 2021 m. spalio 28 d. pagalbos šeimai planas Nr. 1. Taip pat, vykdant apeliacinės instancijos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį, į bylą pateikti papildomi įrodymai – Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro 2021 m. gruodžio 2 d. raštas dėl L. S. šeimos, Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2021 m. spalio 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtuose dokumentuose pateikiama informacija apie L. S. šeimą, šeimos aplinkos sąlygas ir kt., todėl darytina išvada, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

23. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo J. Š. neteikia atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (nutarties dalies), priimtos dėl jo, tačiau palaiko apeliantės atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, plačiau nepasisakys dėl J. Š..

25. Apeliantė L. S. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vieninteliu faktu, kurio metu L. S. ir jos motinai buvo nustatytas neblaivumas ir iš jos buvo paimti vaikai, iki šio įvykio jai nebuvo teikiama jokia specialistų pagalba. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, kad teismas turi įvertinti faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

26. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

27. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

28. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vadinasi, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą galimas ne tik, kai vaiko tėvai negali rūpintis juo dėl objektyvių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ir dėl kaltų tėvų veiksmų, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

30. VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalis). Iš šių teisės normų matyti, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

31. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis).

32. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. gavus pranešimą, jog neblaivi motina L. S. neprižiūri savo nepilnamečių vaikų, nuvykus į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), L. S. rasta neblaivi, jai nustatytas 2,77 promilės girtumas, namuose taip pat rasta neblaivi ir vaikų močiutė G. S., jai nustatytas 2,74 promilių girtumas, vaikai buvo paimti iš šeimos ir perduoti kaimynės priežiūrai, kadangi motina negalėjo užtikrinti vaikams saugios ir tinkamos aplinkos.

35. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti ir įvertinti ne tik faktinę situaciją vaiko paėmimo iš jo tėvų momentu, t. y. ar buvo pagrindas vaikus paimti, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

36. Kaip jau minėta anksčiau, valstybės institucijos, reaguodamos į gautą pranešimą, kad nepilnamečių vaikų motina negali užtikrinti vaikams saugios ir tinkamos aplinkos dėl neblaivumo, turėjo imtis skubių priemonių ir priimti sprendimą paimti vaikus iš jiems nesaugios aplinkos. Tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patvirtino, kad po įvykio, kada L. S. buvo rasta neblaivi ir iš jos buvo paimti vaikai, nebuvo fiksuoti L. S. neblaivumo atvejai. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos rašte nurodoma, kad suinteresuotas asmuo L. S. nebuvo užtikta neblaivi namuose su vaikais, tačiau apie dažną alkoholio vartojimą suinteresuoto asmens L. S. šeimoje seniūnijai buvo žinoma. 2021 m. spalio 28 d. atvejo vadybos posėdžio metu seniūnė akcentavo, kad didelę neigiamą įtaką suinteresuotam asmeniui L. S. daro jos mama, kuri dažnai vartoja alkoholį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. pradėjo dirbti ir šiuo metu tebedirba. L. S. teigia, kad alkoholio nebevartoja. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo aspektu aplinkybės (motinos neblaivumas), lėmusios vaikų paėmimą iš šeimos, yra pasikeitusios. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad L. S. piktnaudžiautų alkoholiu ir dėl to vaikų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala.

37. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo iškelta versija ir dėl fizinio smurto naudojimo prieš nepilnamečius vaikus. Pagal nepilnamečių vaikų pasakojimus pareiškėjas kreipėsi į policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatuota, kad konkrečių ir objektyvių duomenų apie tai, kad L. S. ir jos motina naudojo fizinį smurtą prieš mažamečius, dėl to jiems buvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, medžiagoje nėra; taip pat jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad prieš vaikus galėjo būti smurtaujama ir jiems sukeltas fizinis skausmas, naudojant diržą ar kitus daiktus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad padaryti išvadą, jog L. S. galėtų ateityje smurtauti prieš savo vaikus ir tokiu būdu sukeltų pavojų vaikų sveikatai ar gyvybei. Be to, kaip vaikai nurodė, mama jiems suduodavo per užpakalį, siekdama juos sudrausminti, o ne sukelti fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl vaikų paėmimo iš motinos CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

38. Kitos, kaip teigia pareiškėjas, aplinkybės, lėmusios sprendimą paimti vaikus iš jų motinos yra antisanitarinės gyvenimo sąlygos, dėl kurių kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

39. Remiantis Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos 2021 m. spalio 25 d. rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo duomenimis nustatyta, kad L. S. mobiliosios komandos specialistų buvo konsultuota devynis kartus. Mobilioji komanda vadybos atvejo metu identifikavo rizikos veiksnius – L. S. alkoholio vartojimas ir galbūt susiformavęs asocialus gyvenimo stilius. Alkoholio vartojimo problema aktuali ir pirminėje šeimoje. Stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių. L. S. pasiryžimas spręsti alkoholio vartojimo problemą labiau motyvuotas išorinių nei vidinių veiksnių. Neturi plataus paramos tinklo. Identifikuoti saugomu veiksniai – L. S. reiškia šiltus jausmus vaikams. Šeima gyvena mirusios močiutės būste. Gaunamų pajamų užtenka šeimos poreikiams patenkinti. Mobiliosios komandos darbo metu L. S. įsidarbino. L. S. šeimai buvo taikytos šios pagalbos formos: konsultavimas socialinių ir tėvystės įgūdžių, priklausomybių klausimais, motyvavimo technikų taikymas, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių, netinkamo reagavimo būdų korekcijos mokymai, tarpininkavimas, informavimas, išklausymas, emocinis palaikymas. Apibendrinusi darbo eigą, mobilioji komanda padarė išvadas: motina šiuo metu dar nėra pakankamai pasirengusi spręsti šeimos problemas ir keisti požiūrį į alkoholio vartojimą; gyvenimo ir buities sąlygos tenkina šeimos narių poreikius, gaunamų pajamų užtenka aprūpinti šeimos narius; motinai reikalinga specialistų pagalba tėvystės įgūdžių gerinimo klausimais, taisyklių ir kasdienės rutinos nusistatymo ir palaikymo šeimoje klausimais; L. S. šeimai yra poreikis teikti kompleksinę pagalbą šeimai. Mobiliosios komandos darbo metu L. S. šeimos situacija žymiai nepasikeitė.

40. Remiantis Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro 2021 m. gruodžio 2 d. rašto apie L. S. šeimą duomenimis, L. S. pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdo iš dalies. Jos šeimai yra paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Pasak socialinės darbuotojos, su L. S. susitinka retai, nes ji dirba, iš darbo grįžta vėlai. Lankantis šeimoje, randama jos motina, pastebima, kad namuose trūksta tvarkos, švaros, pastebima socialinių įgūdžių stoka. Bute nėra šildymo, kambariai šildomi elektriniais šildytuvais. Įgyvendinant pagalbos plane numatytus uždavinius, buvo inicijuota pagalba užsiregistruoti į eilę socialiniam būstui gauti, L. S. lankėsi psichologo konsultacijoje. Psichologės teigimu, L. S. kategoriškai neatsisakė konsultacijų, tačiau negebėjo įvardyti, kokia pagalba jai reikalinga. Taip pat pastebėjo, kad L. S. galbūt trūksta socialinių įgūdžių. Globos centro duomenimis, L. S. geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, užtikrinančiais bendravimą su vaikais. Organizuojamuose susitikimuose dalyvauja, pastebimas artimas ryšys, vaikai laukia susitikimų, mama domisi vaikų mokymosi pasiekimais.

41. R. T. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, šeima gyvena daugiabučiame name esančiame dviejų kambarių bute. Bute nėra šildymo, kambariai šildomi elektriniais šildytuvais. Bute yra įverta, elektra, kanalizacija, šaltas vanduo, elektriniu boileriu šildomas vanduo. Viename kambaryje gyvena L. S. su vaikais, kitame – jos motina. Namuose jaučiamas nemalonus kvapas, namai netvarkingi, nešvarūs, grindys nevalytos, vonioje laikomi nešvarūs, indai, puodai, koridorius apkrautas nešvariais drabužiais, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Bute vaikams skirtų patalpų nėra, vaikai neturi atskirų lovų, stalo ruošti namų darbus, nesudarytos sąlygos net minimaliems poreikiams tenkinti – ilsėtis, augti ir ugdytis. Virtuvėje nėra vietos ir galimybės ruošti maistą. Visur, kur dedamas maistas, laikomi pelių nuodai. Namuose rasta L. S. motina, nuo jos sklido alkoholio kvapas.

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui L. S. trūksta socialinių įgūdžių, palaikant namuose švarą ir tvarką, jai reikalinga specialistų pagalba socialinių įgūdžių ugdyme ir palaikyme. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir byloje apklausta liudytoja R. R.. Liudytoja nurodė, kad iš suinteresuoto asmens buto sklinda nemalonus kvapas, dėl to kartais kyla ginčai. L. S., pasak liudytojos, veda uždarą gyvenimo būdą, triukšmas iš jos buto nesklinda, vienų vaikų nepalieka, visur eina su vaikais ir motina.

43. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje yra duomenų, kad šeimos buitinės sąlygos šiuo metu galėtų kelti realią grėsmę vaikų sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jiems gyventi šeimoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad šeimos namuose tvyro nemalonus kvapas, nešvara, netvarka, grindys nevalytos, virtuvėje visur, kur dedamas maistas, dedami pelių nuodai, vonios kambaryje laikomi nešvarūs indai, puodai. Tikėtina, kad šeima gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti, ar šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas paimti vaikus iš šeimos.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki įvykio, kurio metu vaikų motinai L. S. buvo nustatytas girtumas ir paimti vaikai iš šeimos, jokia socialinė pagalba L. S. nebuvo teikiama. Specialistai, teikiantys šeimai pagalbą, pavirtina, kad L. S. stokoja socialių įgūdžių. Psichologė vienos konsultacijos, vykusios su L. S., pastebėjo, kad L. S. galbūt trūksta socialinių įgūdžių. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R..

45. Be to, pažymėtina ir tai, kad L. S. specialistų pagalba yra teikiama vos porą mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui, neturinčiam pakankamai socialinių įgūdžių, elementaraus supratimo, kas yra tvarkymasis ir kaip tai yra daroma, toks laiko tarpas yra per trumpas pasiekti akivaizdžius pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šiuo metu L. S. dirba iki vėlaus vakaro, šeimos namuose būna ten kartu gyvenanti jos motina, kuri, bylos duomenimis, vartoja alkoholį, todėl labiau tikėtina, kad netvarka, nešvara namuose yra kartu gyvenančios motinos veiksmų rezultatas. Be abejonės tai nepateisina vaikų motinos pareigos užtikrinti vaikams saugią aplinką, tinkamą jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, nevykdymą / netinkamą vykdymą. L. S. argumentai, kad namai yra nesutvarkyti dėl to, kad ji dirba iki vėlumos, parodo jos menką supratimą šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje yra ir priešingų duomenų – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pažyma, kad vaikai mokykloje būdavo tvarkingais rūbais ir turėjo būtinas mokymosi priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti ir (ar) juos vertinti kaip nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad situacija dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų paaštrėja alkoholio vartojimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas negali neįvertinti ir tos aplinkybės, kad jeigu šeimoje būtų buvusi tokia rimta situacija dėl netinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, keliančių grėsmę jų sveikatai ir (ar) pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybės institucijos jau būtų turėjusios tam tikrų signalų ir ėmusios atitinkamų veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių duomenų, išskyrus tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d., L. S. buvo bausta už vaikų S. ir K. nepriežiūrą, alkoholio vartojimą, apie netinkamą vaikų priežiūrą nėra, jokių nusiskundimų (skundų) valstybės įstaigos nėra gavusios nei iš vaikų ugdymo įstaigų, nei iš kitų asmenų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, L. S. šeimai jokia valstybės institucijų specialistų pagalba nebuvo teikiama.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, suinteresuoto asmens L. S. atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad L. S. pagal galimybes bendradarbiauja su specialistais, stengiasi spręsti kilusias problemas, šiuo metu dirba, alkoholio nebevartoja, palaiko šiltus, artimus ryšius su vaikais, mano, kad nagrinėjamu atveju atsiradus socialinės aplinkos rizikos veiksniams ir rizikos veiksniams, susijusiems su vaikų motina, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaikus iš šeimos, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas vaikų išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikams ir jų tėvams (vaikų motinai) prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.

47. Anksčiau paminėtų aplinkybių visuma negali nekelti susirūpinimo ir iš tiesų sudaro pagrindą svarstyti dėl vaikų paėmimo iš jų tėvų, ar vaikų palikimas šeimoje galėtų sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo svarbu atsižvelgti į tai, kad šeimos išskyrimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar L. S. siekia ir realiai gali pakeisti savo elgesį, kritiškai vertinti jį, pakeisti ir užtikrinti saugią, tinkamą dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam jų vystymuisi aplinką, užtikrinti ir palaikyti saugias, atitinkančias higienos normas, gyvenimo sąlygas ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją ir galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

48. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad L. S. priima specialistų pagalbą, kreipėsi dėl socialinio būsto gavimo, dirba, duomenų, kad vartotų alkoholį, nėra. Nors šiai dienai šeimos situacija dėl buitinių gyvenimo sąlygų nėra žymiai pasikeitusi, tačiau įvertintina tai, kad L. S. neturi pakankamų socialinių įgūdžių, šiems įgūdžiams įgyti reikalingas pakankamas laiko tarpas ir specialistų pagalba. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tarp suinteresuoto asmens L. S. ir nepilnamečių vaikų yra artimas ryšys, motina juos lanko, vaikai jos laukia. Motina domisi vaikų mokymosi pasiekimais.

49. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad L. S. nėra nusišalinusi nuo konstitucinės pareigos auginti savo vaikus, tačiau tikėtina, kad stokoja tėvystės ir socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaikus, susiduria su sunkumais tvarkantis buityje. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paimti vaikus iš motinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų ne jų paėmimas iš šeimos, o tolesnės pagalbos teikimas jų motinai. Tokiu būdu suinteresuotam asmeniui L. S. būtų sudaryta galimybė keistis ir keisti aplinką, kreiptis pagalbos į specialistus ir sistemingai bei nuosekliai įgyvendinti jų rekomendacijas, imtis kitų specialistų nurodytų priemonių, užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę gyventi ir augti būtent savo šeimoje. Vien tik aplinkybė, kad L. S. šeimoje situacija pasikeitė nežymiai, įvertinus tai, kad specialistų pagalba jai buvo teikiama vos porą mėnesių, nesudaro pakankamo pagrindo paimti vaikus iš šeimos, nes toli gražu ne visi iššūkiai, su kuriais susiduriama auginant vaikus, yra lengvai ir greitai išsprendžiami, be to, laikui bėgant, gali atsirasti ir naujų problemų ar sunkumų.

50. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo metu šeimoje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja ypatingo vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesio. Nors, kaip nustatyta byloje, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo leisti paimti nepilnamečius vaikus iš šeimos, tačiau situacijai L. S. šeimoje negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečių vaikų S. J. ir K. S. teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.

51. Suinteresuotam asmeniui L. S. išaiškinama, kad ji turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais užtikrinant saugias, tinkamas dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam jų vystymuisi, sąlygas, valdyti savo emocijas ir veiksmus stresą keliančiose situacijose, toliau susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, galinčio padaryti vaikams žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus S. J. ir K. S. iš motinos L. S. netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina, apeliaciniam teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepilnamečių vaikų S. J. ir K. S. paimti iš jų motinos, apeliacinio teismo vertinimu, nėra tikslinga spręsti klausimo dėl nepilnamečio vaiko K. S. paėmimo iš jo tėvo J. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus S. J. ir K. S. iš motinos L. S. ir K. S. iš tėvo J. Š. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.