- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1070-267/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10144-949/2016 pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. Z., institucija, byloje teikianti išvadą, – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama D. Z. pripažinti neveiksnia tam tikroje srityje. Taip pat pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti D. Z. laikiną globą bei paskirti laikinąja globėja ir turto administratore V. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepakanka duomenų nuspręsti, jog pareiškėjos pareiškimas yra akivaizdžiai ir visiškai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad tik po ekspertizės išvados pateikimo bus galima spręsti dėl asmens psichinės būklės ir asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Šioje proceso stadijoje asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, veiksnumas nėra apribotas, todėl teismas vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų šio asmens teisėms ir interesams. Laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios asmens teisę pačiam priimti sprendimus gali būti taikomos tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių pareiškėja šiuo atveju nenurodė. Pažymėjo, kad teismas, pripažinęs fizinį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva pradeda bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatyto, globėjo, rūpintojo, turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu, nesant sprendimo dėl D. Z. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje, nėra teisinio pagrindo skirti jai laikiną globą ir turto administravimą, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nurodo, kad jos mama, kuri yra našlė, D. Z., turi psichikos sutrikimų, serga mišria kraujagyslių demencija, jai diagnozuotas ryškus pažinimo sutrikimas, dėl to ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose srityse. Teismui yra pateikti duomenys apie D. Z. negalėjimą pasirūpinti savimi, tai patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikta išvada. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino rizikos, kad bus netinkamai tvarkomi finansai, kad sutikimai šio asmens gali būti duodami jai nenaudinguose sandoriuose. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėja netinkamai prižiūri savo mamą D. Z. ar kitaip pažeidžia jos interesus, teismas neįvertinęs visų D. Z. teisių ir interesų užtikrinimo galimybių priėmė nepagrįstą nutartį, kuri pažeidžia fizinio asmens, D. Z., teises ir teisėtus interesus į tinkamą priežiūrą ir jos turto apsaugą, bei kasdienių poreikių patenkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu advokatas A. R. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą D. Z. civilinėje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme. D. Z. atsiliepime nurodoma, kad su pačiu pareiškimu sutinkama ir jame nurodytiems reikalavimams iš esmės neprieštaraujama, išskyrus dėl V. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria asmeniui, prašant jį pripažinti neveiksiu, nebuvo nustatyta laikina globa bei paskirta turto administratorė, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Pareiškėja, paduodama pareiškimą dėl D. Z. pripažinimo neveiksnia, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti D. Z. laikiną globą bei laikinąja globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją V. Š.. Teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė pateikė atskirąjį skundą.
8. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir įstatymo numatytos bei teismo taikomos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Bylose dėl asmenų globos ir rūpybos, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau. Kadangi globėjas gali būti skiriamas tik asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimo metu asmens, turinčio nuolatinės globos poreikį, teisėti interesai gali likti neįgyvendinti, o jo teisės neapsaugotos. Taigi tam tikrais atvejais teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių prašomam pripažinti neveiksniu asmeniui gali atsirasti neigiamų pasekmių.
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti savo motiną D. Z. neveiksnia tam tikrose srityse. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Kadangi globėjas gali būti skiriamas tik asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, bylos nagrinėjimo procese iki sprendimo priėmimo asmens, turinčio specialų nuolatinės slaugos poreikį, teisėti interesai lieka neįgyvendinti ir jo teisės neapsaugotos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jos motinai laikiną globą, paskirti ją motinos globėja ir turto administratore, iki teismas priims byloje sprendimą, pagrįstai sprendė, kad tik po ekspertizės išvados pateikimo bus galima spręsti dėl asmens psichinės būklės ir asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu jau yra paskirta D. Z. psichiatrijos ekspertizė, kuri nustatys, ar tikrai pareiškėjos motina nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Galimas teismo sprendimas pripažinti D. Z. neveiksnia tam tikrose srityse būtų pagrindu skirti jai globą ir skirti globėją siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir interesus.
10. CPK 144 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą, o nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tam tikrais atvejais teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių prašomam pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmeniui ar jo turtui gali atsirasti neigiamų pasekmių, todėl iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju liko neįvertinta rizika dėl D. Z. dalyvavimo jai nenaudinguose sandoriuose. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju siekiant išlaikyti esamą padėtį (status quo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-262-464/2015) ir turint tikslą užtikrinti prašomos pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse D. Z. turto saugumą, būtina taikyti draudimą perleisti jai nuosavybės teise priklausiantį turtą. Šiuo atveju, teismui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti neigiamų pasekmių, todėl jau šioje bylos stadijoje būtina užtikrinti turto saugumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, nebūtų įmanoma kitaip apsaugoti galbūt neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir tokia padėtis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet ribotai veiksnaus asmens turtas ir iš jo gaunamos pajamos turi būti naudojamos išimtinai šio asmens interesais (CPK 3 str. 1 d., 7 d., CK 3.244 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu, nesant sprendimo dėl D. Z. pripažinimo neveiksnia, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos globos ir turto administratoriaus skyrimo, o D. Z. interesus šioje stadijoje pakankamai gali apsaugoti draudimas perleisti turimą turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų apie būtinas ir jos išleidžiamas lėšas savo motinos priežiūrai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi, nes tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, tiek CK 3.205, 3.162 straipsniai įtvirtina vaikų pareigą globoti, rūpintis ir išlaikyti savo tėvus senatvėje.
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui.