- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1138-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10321-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- UAB „Nemuno būstas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-145-151/2015 pagal ieškovės UAB „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 221,47 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė teikia bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų yra daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis butas, todėl atsakovas, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai, turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Pasak ieškovo, atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gegužės 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, yra 221,47 Eur (764,70 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 106,78 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, likusioje dalyje dėl 114,69 Eur skolos priteisimo teismas bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas šiuo metu veikdama pagal 2003-08-20 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimą su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003-08-20 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ((duomenys neskelbtini)), taip pat atsakovui priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Teismas konstatavo, kad iš bylos rašytinių įrodymų galima spręsti, kad atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 247,46 Lt suma už stogo remontą ir 121,24 Lt už kaupiamąsias lėšas, viso 368,70 Lt (106,78 Eur). Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas sutiko apmokėti skolą už stogo remontą, tačiau nepripažįsta kaupiamųjų įmokų padidinimo. Teismas atsakydamas į šį argumentą pažymėjo, kad kaupiamųjų lėšų didinimo poreikį patvirtina šie rašytiniai įrodymai: administratoriaus ataskaita už 2007 metus, kurioje nurodytas kaupiamųjų lėšų didinimo poreikis - planuojamiems stogo renovavimo darbams surinkti buvo nuspręsta padidinti kaupiamųjų lėšų sumą; lentelė apie išlaidų paskirstymą už stogo renovaciją, kurioje matosi, kiek kiekvienam butui buvo priskaičiuota už stogo remonto darbus, kiek buvo įmokėta iš kaupiamųjų lėšų ir koks likutis liko nesumokėtas; administratoriaus ataskaita už 2008 metus, kurioje nurodyta, jog įmokos į kaupiamąjį fondą bus padidintos dėl planuojamų atlikti stogo remonto darbų. Pasak teismo, vadovaujantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.2. p. namo administratorius – ieškovė - turėjo teisę nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Pažymi, kad į bylą pateiktame skelbime namo bendrasavininkai buvo informuoti apie tai, jog kaupiamųjų lėšų dydis bus padidintas iki 2 Lt/kv.m. Teismas nustatė, kad atsakovui iš viso už stogo renovacijos darbus tenkanti suma buvo 341,02 Lt, kadangi jo buvo įmokėta 93,56 Lt kaupiamųjų lėšų, todėl likusi mokėtina suma už remonto darbus yra 247,46 Lt. 121,24 Lt skola už kaupiamąsias lėšas susidarė atsakovui ir toliau nemokant kaupiamųjų lėšų nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, įrodo pateiktas kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė nepateikė detalaus atsakymo už kokias paslaugas jis turi mokėti. Pasak teismo, pateiktos administratoriaus ataskaitos už 2007 m., 2008 m. patvirtina, už kokias paslaugas atsakovas turi mokėti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas. Pasak apelianto, ieškovė administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) ir Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės nuostatai negali pakeisti ar panaikinti minėtų Nuostatų. Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, atitinkančių Nuostatų 5.41., 5.10. punktus ir patvirtinančių kaupiamosios įmokos dydžio padidinimo 2,00 Lt/kv.m. pagrįstumą bei teisėtumą. Akcentuojama, kad ieškovės pateiktame skelbime nėra nurodyta pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalį sušaukto patalpų savininkų susirinkimo arba šių Nuostatų 13 p. nurodyta tvarka organizuoto patalpų savininkų balsavimo raštu priimto sprendimo patvirtinančio protokolo data, numeris. Taip pat skelbime nurodyta ne ieškovė, o kita įmonė UAB „Būsto administravimo agentūra", todėl apelianto įsitikinimu, teismas turėjo minėto skelbimo nelaikyti įrodymu.
2. Teigiama, kad teismas visiškai nevertino apelianto pateiktų į bylą įrodymų apie tai, kad atsakovas ieškovei už administravimo paslaugas sumokėjo: nuo 2007-04-01 iki 2014-01-01 - 732,00 Lt, nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01 - 101,00 Lt ir nuo 2010-01-01 iki 2014-07-01 - 245,00 Lt. Taip pat teismas nesiaiškino, kas sudaro ieškovės reikalaujamą priteisti 180,55 Lt sumą. Be to, spręsdamas dėl neva susidariusios 121,24 Lt dydžio kaupiamųjų lėšų skolos nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio, apelianto įsitikinimu, teismas nesivadovavo CK 4.84 str. 8 d., Nuostatų 5.41 p. ir 5.10 p., o rėmėsi teismui pateiktu kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraščiu, neatitinkančiu Nuostatų 7.1. p. ataskaitai keliamų reikalavimų, dėl ko ši skola taip pat liko teisiškai neapibrėžta (CK 1.2 str.). Pasak apelianto, minėtos aplinkybės reiškia, kad teismas neįvertino, kiek kaupiamųjų lėšų buvo realiai sukaupta iki 2009 m. gegužės mėnesio, kiek jų panaudota atlikti stogo remonto darbams, kiek jų liko po stogo remonto, koks jų tarifas, ar kaupiamųjų lėšų tarifas nuo 2011-10-19 atitinka Nuostatų 5.41. punkto reikalavimus. Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas yra įsiskolinęs už atliktus stogo remonto darbus ir kad jo sumokėtų kaupiamųjų lėšų nepakanka proporcingam atliktų stogo remonto darbų apmokėjimui.
3. Pažymi, kad teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dėl 114,69 Eur (396,00 Lt) nutraukė, t. y. teismas tenkino tik 48,21 proc. pradinio ieškinio reikalavimo, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi. Tokiu būdu, pasak apelianto, buvo pažeista CPK 93 str. 2 d. ir neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo Nuostatų taikymų ir šiuo aspektu pažymi, kad ieškovė sprendimus rinkti kaupiamąsias lėšas bei tam tikrais laikotarpiais keisti jų dydį priėmė dar 2008-2009 m., kai apelianto nurodyti pavyzdiniai nuostatai nebuvo priimti. Tuo tarpu ieškovė, priimdama sprendimus dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo ir jų dydžio, vadovavosi tuo metu galiojusių Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d.), 8.2. p., kuriame aiškiai nurodyta, kad administratorius privalo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus <...>, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai dėl skolos dydžio. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, iš ko susideda atsakovo įsiskolinimas: mokestis už administravimo paslaugas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, eksploatacines išlaidas (namo techninę priežiūrą), teritorijos priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, remonto darbus. Į bylą yra pateikti mokesčių priskaičiavimo dokumentai, kuriuose, pasak ieškovės, detaliai matosi, kiek atsakovas sumokėjo. Papildomai nurodo, jog byloje yra su stogo remonto darbais susiję dokumentai: defektinis aktas, sutartis su rangovu, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, fotonuotraukos, išlaidų už stogo (duomenys neskelbtini) renovaciją išskirstymas (kuriame matosi, kiek kaupiamųjų lėšų panaudota - grafa „iš viso įmokėta“).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini) bendras plotas 16,25 kv.m., buto pirkimo pardavimo sutartis 2007-03-28 (b. l. 33). Byloje nėra ginčo, kad ieškovei buvo pavesta vykdyti minėto daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tačiau apeliantas nesutinka su priteista skolos suma 368,70 Lt (106,78 Eur) iš esmės kvestionuodamas ieškovės teisę padidinti kaupiamąsias lėšas bei teigia, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendro naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos mėn.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Kaip patvirtina bylos duomenys, kaupiamosios lėšos buvo padidintos 2008-2009 m. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo (Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo)“ (akto redakcija galiojusi nuo 2008-01-25 iki 2010-03-19) (toliau - nuostatai) 8.8. punktas numatė, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų teikėjais nenumatyta kitaip: namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui – vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodyti minėtų pavyzdinių nuostatų straipsniai ginčo laikotarpiu negaliojo, todėl šiuo atveju negali būti taikomi.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ detalizuota, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinierinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros. Minėtų nuostatų 8.2 punktas (redakcija nuo 2007-04-27 iki 2009-12-15) numatė, kad administratorius privalo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus pastatų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus namo naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Tarp ieškovės (tuo metu UAB „Būsto administravimo agentūra“) ir savivaldybės 2003-08-20 sudarytos sutarties Nr. 37, 2.1.1. punkte administratorius įsipareigojo teikdamas paslaugas vadovautis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 667 patvirtintais „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“. 2008-08-20 susitarime dėl 2003-08-20 sutarties Nr. 37 pakeitimo, administratorius taip pat įsipareigojo vadovautis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ (2.1. punktas). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad administratorius 2008-2009 m. savo sprendimu turėjo teisę nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį ir jį padidinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad padidintos kaupiamosios lėšos buvo reikalingos stogo remontui, tai patvirtina 2009-05-13 stogo atnaujinimo darbų įvertinimo protokolas (b. l. 31), 2009-04-33 defektinis aktas (b. l. 112). 2009-05-29 sudaryta statybos darbų sutartis, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina atliktų darbų faktą. (b. l. 113-118). Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad butų savininkai galimai apie lėšų padidinimą netinkamai buvo informuoti į bylą pateiktu skelbimu (b. l. 155), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtame skelbime buvo nurodyta, kad namo gyventojai informuojami, jog nuo 2009-04-01 kaupiamosios lėšos tarifas padidėja iki 2 Lt/kv.m., kaupiamosios lėšos bus panaudotos stogo renovacijai. Kadangi dėl lėšų padidinimo nebuvo reikalingas butų savininkų sprendimas, todėl šiuo atveju netaikomas apelianto nurodytas CK 4.85 straipsnis. Nuostatų 10 punktas numatė, kad patalpų savininkams gerai prieinamose vietose turi būti įrengtos skelbimų lentos, kuriose pateikiama informacija apie administratorių (juridinio asmens – pavadinimas, fizinio asmens – vardas ir pavardė; adresas, telefonas, už namo priežiūrą atsakingas darbuotojas, jo telefonas). Jose taip pat skelbiama privaloma viešai skelbti informacija, nurodyta šiuose Nuostatuose, ir kita informacija (administratoriaus nuožiūra). Nors skelbime administratorius nurodytas UAB „Būsto administravimo agentūra“, tačiau iš į bylą pateikto UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2013-02-07 vienintelio akcininko sprendimo, matyti, kad UAB „Būsto administravimo agentūra“ pavadinimas pakeičiamas į UAB „Nemuno būstas“ (b. l. 53).
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl skolos dydžio nepagrįstumo ir jos neapibrėžtumo. Ieškovė prašė priteisti 764,70 Lt skolos už laikotarpį nuo 2007-04 mėn. iki 2014-05-30. Iš pateiktų apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad atsakovo skola nuo 2007-04 iki 2012-07 sudarė 1015,38 Lt. Iš pateikto suvestinio apyvartos žiniaraščio matyti, kad skolos likutis 2012-08 buvo 1015,38 Lt ir jis toliau didėjo, kol atsakovas 2014-02-05 sumokėjo 732 Lt sumą ir ieškovė šia suma sumažino bendrą skolos sumą, t. y., neišskiriant, kurios iš šios sumos lėšos skiriamos už konkrečias paslaugas ir skola liko 764,70 Lt (b. l. 34-35). Apeliantas į bylą pateikė banko mokėjimo pavedimus, kad 2014-06-07 sumokėjo 245 Lt (b. l. 101), 2014-07-03 sumokėjo 101 Lt (b. l. 100), ieškovė nurodė, kad 2014-09-11 atsakovas sumokėjo dar 50 Lt. Ieškovė gautų piniginių lėšų suma taip pat neskirstant už kurias konkrečiai paslaugas atsakovas sumokėjo, sumažino bendrą skolos sumą iki 368,70 Lt. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad skolos suma yra teisiškai neapibrėžta. Be to, atsakovas neginčija suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodytų sumų. Pažymėtina, kad atsakovas 2015-01-21 teismo posėdžio metu pripažino 247,46 Lt skolos dalį (teismo posėdžio garso įrašo 19 min.), tačiau iš esmės nesutiko su likusia skolos suma (121,24 Lt), motyvuodamas tuo, kad ieškovas neteisėtai padidino kaupiamąsias lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2014-06-27 pavedimu sumokėdamas 245 Lt, mokėjimo paskirtį nurodo „už periodą 2010.01.01 - 2014.07.01 kaupiamosios lėšos“, vadinasi, jis pripažino, kad privalo mokėti ir už kaupiamąsias lėšas. Nėra pagrindo abejoti apyvartos žiniaraščiuose nurodytos informacijos teisingumu, kadangi pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose nurodyta, kad skaičiuojamos lėšos (duomenys neskelbtini), namo gyventojams, atsakovo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) visur nurodytas toks pats. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kiek lėšų buvo sukaupta ir kiek jų buvo panaudota stogo remonto darbams, nes byloje nėra sprendžiamas administratoriaus veiksmų teisėtumo ar jo veiklos ataskaitos klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 368,70 Lt skolos suma yra pagrįsta minėtais rašytiniais įrodymais ir esant situacijai, kai ieškovė ieškinyje neskirstė skolos sumos, o gautomis įmokomis sumažino bendrą skolos sumą ir nustačius, kad ieškovė turėjo teisę padidinti kaupiamąsias išlaidas, spręstina, kad skola pagrįstai priteista iš atsakovo ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydamas, kad ieškovei atsisakius dalies ieškinio, teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi ieškovė dalies ieškinio reikalavimo atsisakė atsakovui dalį skolos apmokėjus jau po kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo (2014-06-03), todėl laikytina, kad teismui ieškinį likusioje dalyje tenkinus, ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.