Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė - 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 6 mėnesiams paskiriant A. T. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, įpareigojant: oficialiai dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei uždrausta artintis prie nukentėjusiosios K. T. arčiau kaip 50 metrų atstumu, draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis/būti vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Iš A. T. priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepilnametei nukentėjusiajai K. T., nukentėjusiosios lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos įstatyminę atstovę - motiną E. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau vieną kartą kišo savo rankas po dukters K. T., gim. (duomenys neskelbtini), apatiniais drabužiais, glostė ir spaudinėjo rankomis jos nuogas krūtis, lytinių organų sritį, taip atliko veiksmus, galinčius sukelti K. T. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį nei psichologinį vystymąsi, t. y. tvirkino jaunesnį, negu šešiolikos metų asmenį – savo dukterį K. T. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, kadangi nukentėjusiajai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tiesiogiai susijęs ir su tvirkinimo nusikalstamais veiksmais, t. y. tvirkindamas tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį/artimą giminaitį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad A. T. nepadarė BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. T. tvirkino savo dukrą K. T. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, taip padarydamas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. T. kaltės.

10. Nuteistojo A. T. kaltę pagrindžia ir rašytiniai byloje esantys įrodymai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad nenustatytos priežastys (įskaitant tiriamajai būdingus individualius ypatumus, tokius kaip padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. T. parodymais. K. T. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 128-137). Globos namų „U.“ pateiktoje nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad K. T. nurodė, kad atvyko dėl to, jog tėtis priekabiavo. Pasakojo, kad tai įvyko prieš maždaug pusantrų metų, vasarą, tuo metu ji buvo namuose kartu su tėvu. Kol ji tvarkė namus, tėtis staigiai pribėgo, pradėjo glamonėti, po to parbloškė ją ant lovos, surakino rankas ir glamonėjo. Nurodė, kad tėtis kišo rankas po liemenuku ir kelnaitėmis, lietė jos „privačias vietas“ bei keistai aimanavo liesdamas. K. T. nurodė, kad tėtis ir anksčiau elgdavosi netinkamai - išsakydavo seksualinio pobūdžio komentarus, „tapšnodavo“ per užpakalį (1 t., b. l. 101-104). (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad, vaiko situacijos vertinimo metu, paaiškėjo A. T. galimas seksualinis smurtas prieš nepilnametę dukrą K. T. (2 t., b. l. 62-63).

12. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas remiasi tik nepilnametės nukentėjusiosios K. T. parodymais, kurios nusistatymas prieš jį, kaip tėvą, buvo jau nuo 2020 metų birželio mėnesio, o visi kiti liudytojų parodymai, yra tik perpasakojimai, ką pasakė nukentėjusioji. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, pažymėdamas, kad išties nuteistojo kaltę pagrindžia ir eilė netiesioginių liudytojų (E. T., V. J., M. G., D. P., J. Š., V. I., U. N.) parodymų. Vis dėlto, šių liudytojų parodymai neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, t. y. šie liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jiems po įvykio pasakojo nukentėjusioji K. T. ir šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Be to, pažymėtina, kad liudytojai E. T., V. J. patvirtino aplinkybę, kad K. T., kalbėdama apie patirtą tėvo seksualinį priekabiavimą, graudinosi, verkė, nenorėjo kalbėti. Liudytoja J. Š. taip pat patvirtino, kad K. T. tik pasakė, kad tėtis ją lietė, tačiau daugiau apie tai pasakoti nenorėjo. Vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistojo A. T. kaltę pagrindžia ne tik nukentėjusiosios K. T. parodymai, net ir byloje esanti įrodymų visuma, t. y. apklaustų liudytojų parodymai, eksperčių parodymai, ekspertizės aktas, globos namų ,,U.“ pateikta išvada, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštas. Pasisakant dėl galimo nukentėjusiosios K. T. išankstinio nusistatymo prieš nuteistąjį, pažymėtina, kad nukentėjusioji teigė, kad niekada su tėvu nebuvo artima, nuo pat vaikystės iš tėvo gaudavo replikų apie tai, kad jai auga krūtinė, darosi seksuali pana, tėvas plekšnodavo jai per užpakalį. Teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusiosios parodymai nėra melagingi ir nebuvo įtakoti vien tuo, kad dukra turi išankstinį nusistatymą tėvo atžvilgiu, sustiprina aplinkybės, kad, E. T. teigimu, nuteistasis A. T. verždavosi į virtuvę pažiūrėti kaip jo dukra prausdavosi lytinius organus, o vieną kartą nuteistasis buvo užėjęs, kai K. T. prausėsi, nuo tada dukra bijodavo praustis virtuvėje ir stengdavosi tai daryti, kai tėvo nebūdavo namuose. Be to, šios liudytojos teigimu, nuteistasis išsakydavo visokias seksualinio pobūdžio replikas apie K. T. drauges, aptardamas jų sėdmenis ar krūtinę. Dukra jai sakė, kad niekada tėvo nemylėjo, nelaikė tėčiu, tiesiog reikėdavo gyventi, reikdavo apsimesti, kad tėtį myli. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. T. nurodė, kad praeityje yra buvęs incidentas, kai A. T. lindo prie savo sesers dukters G., kuriai tuo metu buvo 14 metų (1 t., b. l. 163-165, 168-169). Liudytoja V. J. nurodė, kad jai nukentėjusioji sakė, kad niekada nejautė jokių tėviškių santykių, tėtis visada prikaišiodavo už tai, kad viską pirkdavo, už viską mokėdavo. Nurodė, kad K. blogiausi prisiminimai apie tėtį, nes jis nuolat mušdavo mamą, užgauliodavo. Liudytojai nepasirodė, kad mergaitės žodžiai dėl tėvo priekabiavimo yra išgalvoti, kadangi nukentėjusioji apie tai kalbėdama susigraudino. Liudytoja M. G., apklausta teisme, nurodė, kad T. labai patiko moterys, sesuo jai ne kartą sakė, kad jis turėjo kitų moterų, o jis ir pats buvo mėgėjas kalbėti apie seksualinio pobūdžio dalykus. Po įvykio pastebėjo, kad K. tapo uždaresnė, mažiau bendravo. Liudytoja D. P. patvirtino, kad K. pradėjo šypsotis, atsipalaiduoti, kai sužinojo, kad negali bendrauti su tėvu. Liudytoja U. N. nurodė, kad K. apie savo tėtį pasakojo kaip apie žiaurų, smurtaujantį prieš savo žmoną, seksualiai priekabiaujantį tiek prie žmonos, tiek prie nukentėjusiosios. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų E. T., U. N. teigimu, nukentėjusioji nėra linkusi fantazuoti ir meluoti. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. T., rodo jo polinkį seksualiai priekabiauti prie moterų ir patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji ne tik pastaruoju metu, bet nuo pat mažens nejausdavo šiltų jausmų tėvui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, kad juos patvirtina byloje esanti įrodymų visuma.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, teismas iš esmės remiasi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mąstą nulėmė jo veiksmai. Skunde akcentuoja ekspertės S. S. parodymus apie tai, kad K. T. konstatuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas susiformavo palaipsniui ir yra siejamas ne tik su byloje tiriama nusikalstama veika. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išties Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad K. T. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris formavosi palaipsniui ir yra siejamas ne tik su byloje tiriama nusikalstama veika, bet ir su nuteistojo A. T. elgsena apskritai (galimai fiziniu ir emociniu smurtu visų šeimos narių atžvilgiu, tiek tiriamosios pačios patirtu, tiek stebėtu). Vis dėlto, ekspertė psichiatrė S. S., apklausiama apylinkės teisme, pažymėjo, kad įvertinti kokia apimtimi, kokią įtaką nukentėjusiajai turėjo tik galimai šioje byloje nagrinėjami nusikalstami veiksmai – galimybių nėra, nes visi veiksniai veikė vienu metu ir tiriamosios psichika nėra pajėgi atriboti kiekvieno įvykio atskirai, nes jie išsitęsę laike. Neįmanoma įvertinti, kaip veikia vienu metu keli veiksniai, kokiu stiprumu ir intensyvumu vienas ar kitas įvykis veikia žmogaus psichiką, kaip vieną darinį. Įvertinti, kaip konkretūs tvirkinamieji veiksmai įtakojo tiriamosios sveikatos sutrikimą, nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė nurodė, kad reikšmingiausią įtaką turėjo būtent kaltinamojo elgsena tiek mergaitės, tiek kitų šeimos narių atžvilgiu. K. T. emocinėje būsenoje ekspertizės metu reikšmingai ir išskirtinai ryškiai kildavo nerimas ir emocinės reakcijos kalbant būtent apie tėvo veiksmus. Nuteistasis skunde teigia, kad dukros emocinės būklės pablogėjimui didelę įtaką turėjo močiutės mirtis, tačiau apylinkės teisme apklausta ekspertė psichologė T. G.-N. paneigė šį teiginį, nurodydama, kad asmenybės bruožai, būdingas uždarumas nesusiformuoja po kažkokios vienos patirties, todėl sunkus patyrimas po močiutės mirties kažkokios reikšmingos įtakos mergaitės asmenybės savybių vystymuisi tikrai neturėjo. Nors nuteistasis nurodo, kad kiekvienas adekvatus tėvas, nenorės tyčia pakenkti savo vaikui, kad jam atsirastų psichikos sutrikimų ir nėra duomenų, kad turėjo panašių ketinimų, tačiau šie argumentai yra deklaratyvūs ir paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Dėl neturtinės žalos

14. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti priteistą civilinį ieškinį, nurodant, kad E. T. turi pyktį ant jo, nes yra didelis įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo ir ji neturi galimybės išlaidauti, todėl ir yra pareikštas toks didelis ieškinys. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios K. T. įstatyminė atstovė E. T. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dukrai K. T.. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad nuteistojo elgesys K. T. atžvilgiu sukėlė dukrai įvairias baimes, pykčio ir žiaurumo kitiems proveržius, kaltės ir gėdos jausmą, blogą savęs vertinimą, miego ir valgio sutrikimus, mokymosi problemas. K. T. išsivystė (duomenys neskelbtini) sutrikimas, todėl dukrai rekomenduojama sisteminga, reguliari, nuosekli psichologinė pagalba, trauminių patirčių įveikai, emocinės-psichologinės sveikatos gerinimui. K. T. patiria dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, yra sumažėjusios jos bendravimo galimybės, kamuoja depresija, jos gyvenimo kokybė yra žymiai pablogėjusi (3 t., b. l. 80-81). Apylinkės teismo vertinimu, padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus atitinkanti pinigų suma, nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti ir neturtinei žalai atlyginti yra 6 000 Eur. Apylinkės teismas taip pat vertino ir nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, jos patirtus išgyvenimus, tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine artimo giminaičio - tėvo nusikalstama veika, nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kai nuteistojo veiksmų užmiršti ji negalės, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystymuisi. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip ypač intensyvaus pobūdžio (vienkartinis atvejis), nukentėjusiajai šiuo metu nėra stebimos ryškios potrauminės pasekmės, tačiau jai rekomenduojamas psichiatro/psichologo konsultavimas/gydymas.

15. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

16. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad dėl tyčinių nusikalstamų A. T. veiksmų nukentėjusioji K. T. patyrė itin neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, gėdos, nesaugumo jausmą, baimę. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai rekomenduojama sisteminga, reguliari, nuosekli psichologinė pagalba trauminių patirčių įveikai, emocinės-psichologinės sveikatos gerinimui (1 t., b. l. 128-137). Nustatyta, kad net ir praėjus keleriems metams po nusikaltimų padarymo, prisimindama įvykių aplinkybes nukentėjusioji patiria neigiamus išgyvenimus, o jos motinos teigimu, dukra nepasitiki vyrų lytimi, nenori net pagalvoti apie artimus santykius su vyru, galvojo apie savižudybę. Pati nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad po įvykio verkė, išbėgusi į lauką apsivėmė, jaučiasi pažeista, sužeista, norėjo numirti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumą. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl nuteistojo A. T. turtinės padėties. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesuteikia pagrindo sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuteistasis šiuo metu nedirba, tačiau turi savo vardu registruoto turto, o būdamas sveikas, darbingas, tai padaryti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą jis galės ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteista 6 000 Eur dydžio suma nėra laikytina pernelyg didele. Apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodyta, tad pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį neįžvelgia ir apygardos teismas. Nuteistojo argumentai, kad dukrą ypač žalojo motinos lakstymai iš namų, mokyklos keitimai, asocialus elgesys girtaujant ir į namus vedžiojantis įvairius kaimo žmones, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina byloje esantys duomenys ir vertinama tik kaip nuteistojo siekis išvengti atsakomybės.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą intensyvią priežiūrą, nurodydamas, kad jos taikymas niekaip nesietinas su nusikalstamais veiksmais, nes yra nuteistas dėl dienos metu daromų veiksmų. Šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi intensyvios priežiūros taikymas nėra siejamas su padarytos nusikalstamos veikos padarymo laiku, ja siekiama užtikrinti nuteistojo judėjimo stebėseną, užtikrinti bausmės paskirtį. Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad uždarbiauja (duomenys neskelbtini) mieste ir kartais lieka ten nakvoti, todėl tokie ribojimai dar labiau varžo dirbti ir gauti pajamas. Nors nuteistasis norėdamas dirbti kituose miestuose kiekvieną kartą turės prašyti teismo leidimo, tačiau intensyvios priežiūros taikymo sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių nuteistojo teises. A. T. su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą. Be to, nuteistasis bausmės vykdymo metu turi teisę prašyti intensyvios priežiūros sąlygų keitimo/sušvelninimo.

18. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su įpareigojimu išlaikyti vaikus, kadangi civilinėje byloje toks sprendimas jau yra priimtas. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas gali paskirti pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Be to, pažymėtina, kad vien tai, kad civilinėje byloje asmeniui yra priteisiamas savo vaikų išlaikymas, savaime neužtikrina, kad asmuo geranoriškai šią prievolę vykdys, todėl įpareigojimo išlaikyti savo vaikus baudžiamojoje byloje paskyrimas nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra dubliuojamas vaikų išlaikymo užtikrinimas. Nuteistojo vertinimu, turėtų būti panaikintas ir draudimas artintis prie dukros K. T., kadangi ryšių su dukra jis neieško, jai jokios įtakos nedaro, o tėvystės teisės nėra apribotos. Kolegijos vertinimu, ši pareiga taip pat paskirta pagrįstai, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį (tyčiniai seksualinio priekabiavimo veiksmai), nuteistojo ryšį su nukentėjusiąja (niekada nebuvo artimi, dukra bijodavo savo tėvo, matydavo, kai jis mušdavo jos motiną), nuteistojo asmenybę ir charakterį (liudytojų teigimu - impulsyvus, cholerikas, turėjo polinkį seksualiai priekabiauti prie merginų, moterų) bei tai, kad nukentėjusioji nenori bendrauti su savo tėvu, apsidžiaugė, kai tyrimo metu buvo neleista bendrauti su tėvu.

19. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.