- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-203-300/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- R. Z.
- Advokatai
- Zenonas Klapatauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir nukentėjusiosios R. Z. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), kito asmens namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei R. Z. į veidą ir koja įspyrė ne mažiau nei 2 smūgius jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kirstines žaizdas ant dešinėje pusėje viršutinės ir apatinės lūpos, patinimą abiejų lūpų, danties nuskėlimą, kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą virš dešinio antakio bei nosies patinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti tokia bausme, kokią jis jau yra atlikęs. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jam atleido, tai nukentėjusioji nurodė ir teismo posėdžio metu. Taip pat nurodo, kad iki pat jo sulaikymo jis su nukentėjusiąja gyveno kartu, ji jam pretenzijų neturi, ir teismo prašė jų neišskirti.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. Z. prašo peržiūrėti bylą ir nuteistajam E. D. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti tokia bausme, kokią jis jau yra atlikęs. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad ji teismo prašė nebausti E. D., nes ji jam atleido jau kitą dieną ir jokių pretenzijų neturi, labai myli jį ir nori gyventi kartu. Taigi teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. D. realią laisvės atėmimo bausmę nubaudė ne tik jį, bet ir ją.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam E. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas E. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas devynis kartus, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, jog nuteistasis smurtavo prieš moterį, sudavė jai net penkis smūgius į gyvybiškai svarbią ir jautrią žmogui vietą – veidą, taip sukeldamas ne tik skausmą, bet ir padarydamas matomas mėlynes ir kirstines žaizdas. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad E. D. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, yra artima minimaliai jo padarytos veikos sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. D. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta.
Todėl šiuo atveju nuteistojo ir nukentėjusiosios nesutikimas su E. D. skirta bausme ir jų prašymas skirti E. D. kitą, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti jo jau atlikta bausme akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, kurie, be kita ko, yra iš esmės identiški, ir skirti E. D. kitą, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti jo jau atlikta bausme nėra pagrindų. Todėl nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. D. ir nukentėjusiosios R. Z. apeliacinius skundus atmesti.