Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini)., o apie 2019 m. atsakovas paliko šeimą, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, nuo to laiko kartu negyvena, santuokiniai ryšiai galutinai nutrūkę. Šalių sūnūs šiai dienai jau pilnamečiai, L. C. yra (duomenys neskelbtini) m., J. C. – (duomenys neskelbtini). Faktiškai dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Šalys bendro dalintino turto neturi. Ieškovė patvirtina, kad santuokos metu neįgijo prievolių kreditoriams. Po santuokos nutraukimo šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, nes tokiam reikalavimui nėra objektyvių aplinkybių. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

5. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Atsakovui procesiniai dokumentai siųsti el. paštu: (duomenys neskelbtini); teismo šaukimas išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini) – teismo šaukimas atsakovui įteiktas 2021 m. vasario 11 d. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų neturi; kreditorių neturi; nekilnojamojo turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

7. CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

8. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad nors su atsakovu santuokoje pragyveno ilgai, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp abiejų sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Nuo 2019 m. vasario mėn. šalys pradėjo gyventi atskirai, (duomenys neskelbtini) atsakovas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, nuo to laiko nevedė bendro ūkio, nevystė šeiminių santykių, taigi santuoka tapo formalia ir nuo to laiko šeiminis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

10. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2019 m. (žr. šio sprendimo 2, 4 punktus), bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės V. C. ir atsakovo A. C. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą (duomenys neskelbtini) pavardę. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokos metu įgytą (duomenys neskelbtini) pavardę.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.

15. Minėta, kad vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovės mokėtinas žyminis mokestis (paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) sudaro 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai. Sumokėta 25 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis grąžintina jį sumokėjusiam asmeniui – ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

18. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Teisme patirta 2,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei V. C. (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos pašte 2020 m. birželio 2 d. permokėtą 25 (dvidešimt penki) Eur žyminio mokesčio dalį.

Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuoto asmens prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.