Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Toyota Prius“ priklauso jo draugui. 2024 m. gegužės 25 d. vakare vairavo neblaivus. (duomenys neskelbtini), namuose, vartojo alkoholį, o būtent degtinę. Po ko nusprendė sėsti į automobilį „Toyota Prius“ ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas savo draugą, kad grąžintų jam pinigus. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia namo, pastatė automobilį, užgesino automobilį ir ketino eiti iki draugo namų, po ko nusprendė draugo laukti automobilyje. Tada privažiavo policijos pareigūnai, nurodė, kad jis vairavo neblaivus. Policijos pareigūnams nurodė, kad automobilio nevairavo. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko, buvo nustatytas 2,18 promilės girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Po to jis buvo sulaikytas. Dėl įvykio gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinojo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ ir 243 straipsnius, jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metus, žinodamas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, sąlygas ir atsakomybę, jis vengė atlikti paskirtą priemonę ir vairavo 2024 m. gegužės 25 d. būdamas neblaivus. Dėl įvykio gailisi.

Iš T. S. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val. važiavo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) „IKI“, (duomenys neskelbtini). Priešais važiavęs automobilis „Toyota Prius“ pavojingai manevravo, važiavo tai savo, tai priešpriešine juosta. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Paskambino 112, pranešė situaciją ir važiavo paskui minėtą „Toyota“ automobilį. Važiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur „Toyota“ sustojo. Jis stovėjo šalia, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Vairuotojas buvo vienas. Atvažiavus pareigūnams, jis stovėjo prie automobilio „Toyota Prius“.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pilkos spalvos. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas apgadinti, nubrėžti dažai. Ant kėbulo yra smulkūs pabraižymai. Automobilio daiktadėžėje yra sudėti dokumentai, automobilio salone kiti įvairūs smulkūs daiktai. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Nurodoma, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosie galą – gali.

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ 2005 m. kaina Lietuvoje su PVM 3 710 Eur.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. 22.41 val. V. P. nustatytas 2,74 promilių girtumas, tą pačią dieną 22.57 val. – 2,18 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. vakare vairavo neblaivus. (duomenys neskelbtini), namuose, vartojo alkoholį, o būtent degtinę. Po ko nusprendė sėsti į automobilį „Toyota Prius“ ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas savo draugą, kad grąžintų jam pinigus. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia namo, pastatė automobilį, užgesino automobilį ir ketino eiti iki draugo namų, po ko nusprendė draugo laukti automobilyje. Tada privažiavo policijos pareigūnai, nurodė, kad jis vairavo neblaivus. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko, buvo nustatytas 2,18 promilės girtumas. Pripažįsta, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinojo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ ir 243 straipsnius, jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metus, žinodamas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, sąlygas ir atsakomybę, jis vengė atlikti paskirtą priemonę ir vairavo 2024 m. gegužės 25 d. būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami.

Papildomai teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija. Atsižvelgus į tai, kad nauja BK 243 straipsnio redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, dėl šios priežasties taikytina nauja nuosprendžio priėmimo metu galiojanti redakcija.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijose numatytam maksimaliam bausmės dydžiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. gegužės 25 d. 22.57 val. iki 2024 m. gegužės 27 d. 11.35 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 metams. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 3 710 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo V. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 710 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir V. P. paskirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 22.57 val. iki 2024 m. gegužės 27 d. 11.35 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir V. P. skirti galutinę bausmę – 58 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. P. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 7 (septyneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. P. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 710 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas +37034656442, elektroninis paštas pravieniskes@kalejimai.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.