Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis, išnagrinėjęs Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. numatyta, jog teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš sprendimų, t. y. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, perduoti bylą nagrinėti teisme LR BPK 423 str. numatytais atvejais arba nutraukti baudžiamąjį procesą LR BPK 424 str. numatytais atvejais. LR BPK 424 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Šios aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, numatytos LR BPK 3 str.

Pagal LR BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pirmiausia būtina nustatyti turto pagrobimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 167 straipsniu dėl nedidelės vertės svetino turto pagrobimo (BK 178 str. 4 d.) ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju kai yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas nenustačius turto pagrobimo fakto, o gavus pareiškimą (įvardintą kaip skundas) dėl neaiškiomis aplinkybėmis dingusio telefono. Pareiškime ir liudytojos parodymuose nenurodytos aplinkybės dėl kurių būtų galimą įtarti turto grobimo faktą, tiesiog nukentėjusioji nurodo, kad nepilnametė dukra „neberanda“ telefono, „dingo telefonas“. Esant tokiems nukentėjusiosios parodymams, darytina išvada, kad telefonas nebūtinai pagrobtas, gali būti ir pamestas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dingusiu telefonu naudojosi I. G., kuri apklausta įtariamąją parodė, kad 2011-12-13, apie 13 val. einant Skuodo m., Vytauto g., prie karių kapinių, ties Vilniaus g. pamatė ant šaligatvio prie bortelio gulintį mobilaus ryšio telefoną. Šalia jokių žmonių nebuvo. Telefonas buvo išjungtas, viduje jokios kortelės nebuvo, todėl telefone nebuvo jokių kontaktų kam būtų galėjusi pranešti apie radinį. Kadangi nežinojo kam pranešti apie radinį, telefoną pasiliko sau. Po kelių dienų į jį įsidėjo savo kortelę ir naudojosi kol atvyko policijos pareigūnai. Įtariamosios parodymai patvirtina, kad telefonas buvo pamestas, arba išmestas.

Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 Nutarimas Nr. 52). Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaromos tik tiesiogine tyčia. Vagystės objektu negali būti daiktas jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) 4.62 straipsnyje apibrėžtą radinio sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). Kita vertus, kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius, pvz., piniginės paėmimas iš rankinės, padėtos ant kapo šalia paminklo, kai nukentėjusioji tuo momentu buvo nuėjusi prie kito kapo (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2005), lauke įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas, nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje, ir pan. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-17 nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2009).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios A. B. mažametė dukra pasigedo mobilaus telefono „Samsung La Fleur GT-S5230“, kuris įvertintas 350 Lt. Nukentėjusioji nenurodė aplinkybių dėl kurių būtų galima teigti, jog telefonas pavogtas. Įtariamoji I. G. prisipažino radusi gatvėje prie šaligatvio bortelio mobilaus ryšio telefoną. Šalia jokių žmonių nebuvo. Telefonas buvo išjungtas, viduje jokios kortelės nebuvo, todėl nebuvo jokių kontaktų kam būtų galėjusi pranešti apie radinį. Kadangi nežinojo kam pranešti apie radinį telefoną pasiliko sau. Po kelių dienų į jį įsidėjo savo kortelę ir naudojosi kol atvyko policijos pareigūnai. Byloje nėra įrodymų paneigiančių šiuos įtariamosios parodymus. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad įtariamosios I. G. rastas mobilusis telefonas, kuris savininko ar teisėto valdytojo nebuvo įmanoma identifikuoti laikytinas bešeimininkiu. Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstytą, darytina išvada, jog baudžiamasis procesas šioje byloje nutrauktinas, esant aplinkybių dėl kurių procesas yra negalimas, t. y. nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str., 420 str. 1 d. 3 p., 424 str.,

nutaria:

Nutraukti baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje, kurioje I. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti I. G. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.