Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Byla Nr. ATP-116-282/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-04-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
ATP-116-282/2011
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00373-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-116-282/2011Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00373-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto S. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta:

už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 100 litų bauda;

už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metam dviems mėnesiams;

už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 20 litų bauda.

Pagal ATPK 33 straipsnį, nuobaudas subendrinus, S. M. paskirta galutinė nuobauda – 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. kovo 12 d., apie 12.30 val., kelio (duomenys neskelbtini), 38 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į metalinius strypus, įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis, kelio elementai (nulaužti kelio ribas žymintys stulpeliai). Nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, vairavo automobilį neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 234, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

S. M. skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino jo nekaltumą įrodančių aplinkybių ir vadovavosi vien tik policijos pareigūnų pateikta medžiaga, pagrįsta prielaidomis ir neargumentuotomis išvadomis. Nurodo, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo tėvo A. M. vardu, tačiau faktiškai priklauso jam, ir jis juo naudojasi. Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų apeliantas nurodo, kad 2011 m. kovo 12 d., apie 9 val, jis su automobiliu nuvyko su reikalais į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten sutiko draugus ir išlipęs iš automobilio kartu su jais išėjo, ruošėsi greitai sugrįžti. Nurodo, kad automobilį paliko (duomenys neskelbtini) miestelyje prie seniūnijos esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje neužrakintą. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, todėl prie savo automobilio nebėjo, o draugai jį parvežė į namus. Grįžus į (duomenys neskelbtini) kaimą, jam draugai pasakė, kad griovyje yra jo automobilis, todėl jis nuėjo pažiūrėti. Pamatęs griovyje stovintį jam priklausantį apgadintą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo aiškintis, kaip tai atsitiko. Nurodo, kad dėl to, jog buvo išgėręs, susiginčijo su policijos pareigūnais ir jie jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Teigia nežinantis, kodėl policijos pareigūnai nenustatė jo girtumo laipsnio. S. M. nurodo, kad jis iš karto policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilio nevairavo ir jokių pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu, nepadarė. Teigia, kad teismo nutarime kaip viena iš jo kaltę įrodančių argumentų nurodoma tai, kad į automobilio salono vidų buvo sudėtos apgadintos automobilio detalės bei valstybinis numeris, kuriuos jis neva sudėjo.

Apeliantas nurodo, kad nežino, ar policijos pareigūnams buvo žinoma ar jie aiškinosi, kas pirmas pamatė automobilį griovyje, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantis V. N., apelianto nuomone, prie automobilio esančio griovyje buvo priėjęs, kai dar nebuvo policijos darbuotojų, jis surinko automobilio detales, valstybinį numerį ir juos sudėjo į automobilį, tačiau jis kaip liudytojas neapklaustas, galbūt apie eismo įvykio aplinkybes jam yra žinoma ir daugiau aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apelianto kaltumą arba nekaltumą dėl šio eismo įvykio. Apelianto nuomone, administracinė byla išnagrinėta nepilnai ir neobjektyviai, neapklaustas pagrindinis liudytojas, todėl byla nagrinėtina iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK) prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą.

Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK atsiliepime nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo S. M. administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, nes siekiant apsaugoti kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę bei turtą, tik šiomis priemonėmis galima visapusiškai ir pilnai užtikrinti ATPK 20 straipsnyje numatytos normos įgyvendinimą. Teigia, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip grubus ir keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams. Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK nuomone, pareiškėjo motyvai nurodyti apeliaciniame skunde vertinami kritiškai, nes žinant įstatymo griežtumą ir nuobaudos neišvengiamumą, piktybiškai buvo vykdoma priešinga teisei veika. S. M. sąmoninga veika sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir visuomenės interesui, nors apeliantas savo skunde gina tik savo interesus, t. y. materialinę gerovę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Radviliškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Nors S. M. neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įrodyta byloje surinktais įrodymais: iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. kovo 12 d., apie 12.32 val. kelio (duomenys neskelbtini) 39 kilometre, buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo ar kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Forminant įvykį prie policijos pareigūnų priėjo akivaizdžiai neblaivus S. M. ir pradėjo domėtis, kas čia vyksta. Kilus įtarimui, kad tai gali būti automobilio vairuotojas ir paklausus ar jis vairavo automobilį, S. M. paaiškino, kad automobilio nevairavo, jo automobilį pavogė, o jis pats bėgo iš paskos. Apžiūrėjus S. M. su savimi turimus daiktus, jo striukės kišenėje buvo rasti automobilio „Audi 80“ užvedimo rakteliai, apžiūrėjus automobilio durų spyneles ir automobilio užvedimo spynelę laužimo pėdsakų nesimatė (3 b. l.). Tai, kad minėto automobilio, priklausančio A. J. M., teisėtu valdytoju yra S. M. ir kad pažeidimo padarymo dieną jis juo naudojosi, patvirtina A. M. ir A. J. M. paaiškinimai (5, 6 b. l.). Pažymėtina, kad S. M. savo paaiškinime iškart po eismo įvykio (3 b. l.), savo paaiškinime Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK (7 b. l.), pirmosios instancijos teismo posėdyje (25, 26 b. l.), taip pat apeliaciniame skunde (32, 33 b. l.) dėl įvykio neprisipažino, teigė, kad eismo įvykio metu automobilio nevairavo. Tačiau jo paaiškinimai yra nenuoseklūs, kadangi iškart po eismo įvykio policijos pareigūnams S. M. nurodė, jog automobilio nevairavo, jo automobilį pavogė, o jis pats bėgo iš paskos (3 b. l.), policijos pareigūnams skirtame paaiškinime S. M. nurodė, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini), su pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti miesto centre ir neatsimena, ar atomobilį paliko neužrakintą; nurodė, kad neužilgo jį parvežė į (duomenys neskelbtini), o jo automobilis liko (duomenys neskelbtini), kas galėjo juo naudotis nežino (9, 8 b. l.), pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde jau teigė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) paliko neužrakintą, su rakteliais ir automobilis buvo pavogtas (25, 26 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, kad policijos pareigūno R. P. parodymai, priešingai nei S. M., yra nuoseklūs, neprieštaringi, netikėti jais nėra pagrindo, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Tuo tarpu S. M. iškeltos versijos, kurias iš dalies patvirtino liudytojas V. T. (26 b. l.), laikytinos jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė