Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-347-1133/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: II-347-1133/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02110-2021-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas: L. P.
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai: Šarūnas Jazukevičius, Karina Žukauskienė

Kategorijos

Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-347-1133/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02110-2021-0

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. atstovei advokato padėjėjai Karinai Žukauskienei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – institucija) atstovams Eglei Puronaitei, Tomašui Šymaneliui (Tomaš Šymanel),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. atstovės advokato padėjėjos Karinos Žukauskienės skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16581-2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16581-2021 L. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog būdamas namo bendro naudojimo objekto valdytojo UAB „R. v.“ administratoriumi netinkamai vykdė jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.8 papunktyje nustatytą pareigą per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ar savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas, šiuo atveju nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-80737/21 (toliau – Rašto) 1 ir 2 punktuose nustatytų įpareigojimų. L. P. pripažintas šiais savo veiksmais padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Šalies argumentai

2. Nesutinkant su priimtu nutarimu, pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. atstovės advokato padėjėjos Karinos Žukauskienės skundas ir rašytiniai paaiškinimai (b. l. 2-8, 131-134). Skunde prašoma panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodoma, kad įpareigojimas neatitiko teisės aktų reikalavimams ir jų neįvykdymo teisinės reikšmės. Administracinė atsakomybė buvo pritaikyta dėl to, jog esą buvo netinkamai įvykdyta Nuostatų 7.8 papunktyje nustatyta pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti su administruojamu namu susijusius dokumentus valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymu nustatytas funkcijas. Šiuo atveju nebuvo įvertintas Nuostatų 7.8 papunkčio turinys, nes Nuostatai numato pareigą teikti dokumentus, bet ne informaciją. Savivaldybė neprašė pateikti konkrečių dokumentų, o už prašymo pateikti informaciją nevykdymą administracinė atsakomybė negalima.

2.1. Nurodo, kad savivaldybės administracijos Rašte išreikšto įpareigojimo tariamas pažeidimas negali būti vertinamas kaip Nuostatų 7.8 papunkčio pažeidimas, nes:

2.1.1. Įpareigojimo turinys neatitinka Nuostatų 7.8 papunkčio dispozicijoje nurodytos pareigos turinio. Kaip minėta, šiuo atveju buvo prašyta pateikti ne Nuostatų 7.8 papunkčio dispozicijoje minimus dokumentus, bet informaciją. Nurodymo pateikti konkrečius dokumentus nebuvo. Be to, netgi nenurodyta, kokiu būdu turi būti pateikiama informacija (žodžiu, raštu, atvykus ir pan.). Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Nuostatų 7.8 papunktį. Nesant reikalavimo pateikti dokumentus, Nuostatų 7.8 papunkčio pažeidimo nebuvo. Šis papunktis nepažeistas dar ir dėl to, jog būtina nustatyti nepateikimo faktą. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas pateikti informaciją buvo įvykdytas (su nežymiu vėlavimu), tuo tarpu administracinė atsakomybė būtų galima, jei reikalavimas būtų apskritai neįvykdytas.

2.1.2. Raštas neatitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė, jog paprastame savivaldybės administracijos paklausime nurodytas informacijos pateikimo terminas negali būti prilygintas teisės aktuose reglamentuotam terminui, kas yra nurodyta Nuostatų 7.8 papunktyje. Nei pirmosios instancijos teismas, nei savivaldybės administracija nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriame nustatytas terminas būtų pažeistas, tuo tarpu savivaldybės administracijos Rašte nurodyto įpareigojimo neįvykdymas ar nesavalaikis įvykdymas negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, Raštas neatitinka teisės aktui – privalomai vykdomam individualiam administraciniam sprendimui – keliamų reikalavimų. Skunde pažymima, kad savivaldybės administracija savo teisę surašyti nutarimą kildina iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymo) 6 straipsnio 1 dalies 42 punkto, tačiau šiame teisės akte numatyta savivaldybės administracijos kontrolės teisė nėra absoliuti ir neribota nei apimtyje, nei atlikimo formoje bei turi būti vykdoma išimtai teisės aktų nustatyta tvarka ir tik tokiomis priemonėmis, kokios yra nustatytos teisės aktuose. Bet koks savivaldybės administracijos siunčiamas paklausimas, raštas, prašymas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai ir imperatyviai vykdytinas įpareigojimas, jei toks įpareigojimas neatitinka teisės aktais nustatytos formos ir turinio bei priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo formos ir turinio reikalavimai. Atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju Raštas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, dėl ko jis nelaikytinas imperatyviai įpareigojančiu, už kurio pavėluotą įvykdymą gali kilti atsakomybė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Rašto adresatas buvo L. P., o įpareigojimas būsto administratoriui pateikti informaciją išreikštas kaip šalutinis (papildomas) Rašto aspektas. Raštas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir dėl to, kad individualiai taikomus administracinius sprendimus gali priimti tik tinkamai įgaliotas asmuo. Privalomai vykdytiną administracinį sprendimą, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, administratoriui galėjo priimti tik savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, tuo tarpu šiuo atveju jį priėmė savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis asmuo, kuris nelaikytinas tinkamai įgaliotu subjektu, turinčiu teisę priimti imperatyvų administracinį sprendimą, kurio pažeidimas užtrauktų administracinę atsakomybę.

2.1.3. buvo pažeistos neplaninio patikrinimo procedūros. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklių) 17 punktą, gavus patalpų savininko skundą, jis įvertinamas ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis, neplaninį patikrinimą atliekantis kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų, valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti kontrolieriui, sąrašas. Jokio akto apie pradedamą neplaninį patikrinimą administratorius negavo, taip pat negavo jokio reikalaujamo pateikti dokumentų sąrašo, taigi negalima teigti, kad buvo pradėtas neplaninis patikrinimas. Planinis ir neplaninis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto surašymu (Taisyklių 13, 25 punktai). Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Taigi, kaip pažymi apeliantė, atlikus neplaninį patikrinimą, turėjo būti priimtas aktas, kuriame būtų nurodoma, kad pradedama administracinio nusižengimo teisena. Joks aktas, kuriame būtų nurodoma apie pradedamą administracinio nusižengimo teiseną dėl dokumentų nepateikimo, būsto administratoriui pateiktas nebuvo. Savivaldybės administracija nurodo, kad nei ANK 349 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis nenumato būtinos sąlygos pradėti administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą nustatant administratoriaus, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojo, vykdomos veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams ir tariamai nuobaudą galėjo skirti išimtinai remdamasi Nuostatų 18 punktu, kuris numato, kad administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Faktą, kad neplaninio patikrinimo procedūra nebuvo pradėta, savivaldybės atstovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi iš esmės Savivaldybės administracija pripažino, kad nesivadovavo Taisyklėmis, o nutarimą priėmė plečiamai pasinaudodama savo teise vykdyti kontrolę, kas yra iš esmės neteisėta viešojoje teisėje. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nevertino šios aplinkybės. Iš esmės netoleruotina tokia situacija, kai viešosios valdžios atstovų reikalavimai, išreikšti bet kokia viešosios valdžios atstovų pageidaujama forma ir bet kokiose aplinkybėse, būtų vertinami kaip imperatyvūs reikalavimai, už kurių nevykdymą subjektai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Kadangi Raštas buvo surašytas neatliekant neplaninio administratoriaus patikrinimo procedūros (tą patvirtino pati savivaldybės administracija), Raštas negali būti traktuojamas kaip imperatyviai privalomas administratoriui, todėl laikytina, kad administratorius, pateikęs atsakymą per pagal jo galimybes trumpiausią terminą, nepažeidė Nuostatų 7.8 papunkčio.

2.2. Toliau skunde nurodoma, kad teismas nevertino, jog savivaldybės administracija, formaliai taikydama administracinę atsakomybę, neatsižvelgė į esmines situacijos aplinkybes, be to, pati savivaldybės administracija nevykdė pareigų, kurias iki 2021 m. liepos 27 d. jai būnant daugiabučio namo vieno iš butų savininke turėjo vykdyti bei tuo pačiu nevykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigų. Savivaldybės administracija laiku neišnagrinėjo daugiabučio namo savininkės pretenzijos (Raštas savininkei buvo pateiktas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams) ir taip taikė dvigubus standartus, nes savo vėlavimą pateisino dideliu darbo krūviu, o kitu atveju už nežymų vėlavimą buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Skunde teigiama, kad savivaldybės administracijai, kaip vienai iš daugiabučio namo buto savininkių, turėjo būti žinoma informacija apie dar nuo 2019 m. vyksiančius vandentiekio ir nuotekų įvedimo darbus, tačiau pati savivaldybės administracija vengė vykdyti savo, kaip daugiabučio namo savininkės, pareigas dalyvauti sprendimų priėmimuose, taip pat buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad daugiabučiame name yra tik 4 butai, valdomi dviejų savininkų ir pačios savivaldybės administracijos, todėl buvo žinoma ir probleminė sprendimų priėmimo situacija, kai, vienam savininkui prieštaraujant, sprendimas negali būti priimamas.

2.3. Atstovė pabrėžia ir tai, kad administratoriaus atsakymo pateikimas nežymiai pavėluojant nesukėlė absoliučiai jokios žalos, nes balsavimas raštu buvo organizuotas, tačiau jis neįvyko. Faktą, kad sprendimo priėmimo organizavimo terminai neturėjo reikšmingos įtakos, patvirtino ir savivaldybės administracija nutarime.

2.4. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas nevertino, kad administratorius su buto savininke L. P. ne vieną kartą bendravo žodžiu, todėl buto savininkei visa informacija apie planuojamą balsavimą dėl vandentiekio įvado projekto rengimo buvo ne kartą suteikta žodžiu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Administratoriaus atstovai fiziškai ne kartą vyko į daugiabutį namą ir bendravo tiek su savininke, tiek su kita daugiabučio namo buto savininke ir tai patvirtina į bylą pateikti administratoriaus transporto priemonių judėjimo GPS sistemos išrašai.

2.5. Skunde pažymima, kad daugiabutis namas yra probleminis – name esantys 4 butai priklauso dviem savininkėms, kas lemia, jog sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai abi savininkės pritaria jam. Jei bent viena savininkė nepritaria, kitos savininkės balso sprendimui priimti neužtenka, kadangi sprendimo priėmimui turi pritarti daugiau nei pusė butų ir kitų patalpų savininkų (CK 4.85 straipsnis).

2.6. Savininkė L. P. reikalavo administratoriaus imtis veiksmų ne tik rūpintis bendrojo naudojimo objektais, bet iš esmės įvykdyti jos vienos subjektyvų interesą ir įvesti vandentiekį „bent į jos butus“. Administratorius yra atsakingas tik už jau sukurtų bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, tuo tarpu administratorius nėra atsakingas ir neprivalo sukurti naujų bendrojo naudojimo objektų (tuo turi rūpintis patys savininkai). Pažymima, kad būsto administratorius už menką užmokestį administravo daugiabutį, sprendė didelio masto problemas patirdamas nuostolį, o galiausiai jam buvo paskirta nuobauda, kas nėra nei sąžininga, nei protinga. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad savivaldybės administracija net nebandė geranoriškai įspėti administratoriaus, paraginti teikti informaciją, o iš karto ėmėsi baudimo veiksmų.

Atsiliepimas

3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Administracijos vertinimu, teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir detaliai, išsamiai bei visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu. Dėl visų skunde išdėstytų esminių aplinkybių ir motyvų, turinčių įtakos nutarimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas pateikė detalų vertinimą ir pagrindimą, o tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir situacija vertinama skirtingai, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ar tuo labiau turėtų būti naikinama. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai vykdomos teisės aktuose nustatytos pareigos, todėl pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

3.2. Atsiliepime pažymima, kad, kaip matyti iš įstatymo bei teisės aktų nuostatų, jei namo bendrąja nuosavybe buvo paskirtas rūpintis bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip viena iš trijų CK numatytų valdymo formų, būtent jis privalo nuolat prižiūrėti ir užtikrinti normalų daugiabučio namo funkcionavimą, t. y. atlikti visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Taip pat būtent jis, vadovaudamasis Nuostatų 7.8 papunkčio reikalavimais, per teisės aktų nustatytus terminus valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatyme nustatytas funkcijas privalo pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu. Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais, be savivaldybės, kaip kontroliuojančios institucijos, raginimų ir įpareigojimų, atlikti administratoriui ir taip žinomas jo prievoles.

3.3. Atsiliepime pažymima, kad savivaldybės administracijos priimtas nutarimas pagrįstas, jame išdėstytas pažeidimo turinys, taip pat aprašomos pažeidimo nustatymo priežastys. Tuo atmetamas argumentas dėl nutarimo neatitikties individualiam sprendimui keliamiems reikalavimams, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį individualiame administraciniame akte turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybes, taip pat administracinio sprendimo motyvai. Administracija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju visos šios sąlygos yra išpildytos.

3.4. Atsiliepime nurodoma, kad administracijos Būsto administravimo skyriaus raštu administratoriui nustatyti įpareigojimai buvo teikti vadovaujantis Nuostatų 18 punktu, nurodančiu, kad administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. ANK 349 straipsnyje nustatytos nuobaudos už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Nei pirmiau nurodytas, nei kiti ANK straipsniai nenumato būtinos sąlygos pradėti administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą nustatant administratoriaus, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojo, vykdomos veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams.

3.5. Atsiliepime pažymima, kad iš teisės aktų nuostatų matyti, kad tuo atveju, jei namo bendrąja nuosavybe buvo paskirtas rūpintis bendrojo naudojimo objektų administratorius (kaip ir šiuo atveju), kaip viena iš trijų CK numatytų valdymo formų, būtent jis privalo nuolat prižiūrėti ir užtikrinti normalų daugiabučio namo funkcionavimą, t. y. atlikti visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Taip pat būtent jis, vadovaudamasis Nuostatų 7.8 papunkčio reikalavimais, per teisės aktų nustatytus terminus valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas, turi pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu. Pabrėžiama, kad administratorius Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais, be savivaldybės, kaip kontroliuojančios institucijos, raginimų ir įpareigojimų atlikti administratoriui ir taip žinomas jo prievoles.

3.6. Atsiliepime pažymėta, kad patalpų savininkai turi teisę, o ne prievolę dalyvauti administratoriaus organizuotuose sprendimo priėmimuose. Patalpų savininkų pasirinkimas dalyvauti/nedalyvauti sprendimo priėmime neatleidžia administratoriaus nuo jam teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo.

4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. atstovė advokato padėjėja Karina Žukauskienė skundą palaikė jame bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais bei argumentais.

5. Savivaldybės įgaliota atstovė Eglė Puronaitė teisme parodė, kad savivaldybės administracija turėjo teisę surašyti nutarimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymu ir kitų teisės aktų jiems priskirtinų vykdymu, priežiūra ir kontrole pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Savivaldybė tuo vadovaudamasi ir gavusi daugiabučio namo gyventojos skundą, kreipėsi į būsto administratorių, prašydama pateikti duomenis t. y. informaciją dėl susirinkimo ir balsavimo organizavimo bei apie tai informuoti administraciją ir skundą padavusį asmenį nustatytu terminu, tai yra priešingai nei nurodo pareiškėjo atstovė. Raštas buvo siųstas ne tik L. P., bet ir advokatui Šarūnui Jazukevičiui bei UAB „R. v.“. Visi trys asmenys pranešimą gavo vienu metu ir atitinkamai administratorius turėjo pateikti duomenis, kurių buvo prašoma. Jų nepateikus, savivaldybės administracijos darbuotojas priėmė nutarimą, kuriuo buvo skirta minimali administracinė nuobauda — įspėjimas. Kontrolė vykdoma vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintomis pavyzdinėmis taisyklėmis. Ar buvo prašoma pateikti informaciją, ar duomenis - neturėtų būti vertinama kaip pažeidimas, nes duomenys ar informacija - vertinimo dalykas. Savivaldybė, kaip kuruojanti, priežiūrą vykdanti institucija, kreipėsi į administratorių prašydama pateikti informaciją ar duomenis, jeigu buvo balsavimas, tai administratorius atitinkamai būtų pateikęs balsavimo biuletenius arba balsavimo duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų būtent ir yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Tuo remiantis savivaldybė ir priėmė skundžiamą nutarimą. Be kita ko, ANK numato, kad administracinę teiseną atlieka ir administracinius protokolus surašo savivaldybės administracijos. Savivaldybės administravimo skyrius, įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir tai, kad pareiškėjas nevykdė raštu nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais, surašė skundžiamą nutariamą, kuriame ir nurodoma, kad pareiškėjas padarė ANK nusižengimą ir už tai jam buvo skirta minimali bauda – įspėjimas.

6. Savivaldybės atstovas Tomašas Šymanelis teisme parodė, kad kontrolė vykdoma, vadovaujantis Kontrolės taisyklių 16 ar 17 punktu, gavus patalpų savininkų skundą, kilus pagrįstam įtarimui. Taip pat nurodė, kad ne visada atliekami neplaniniai patikrinimai, kadangi nuostatų 18 punktas nurodo, kad priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė, tai tiesiog patikrinimai vyksta pagal situaciją. Kadangi neplaninio patikrinimo šiek tiek ilgesnis procesas, būtent šiuo atveju buvo neaiški situacija, reikėjo bent bazinių duomenų, kas vykdoma ir kokioje stadijoje, kad pagal tai būtų galima orientuotis į tolimesnius veiksmus, galbūt į kažkokius įpareigojimus teikti. Ir tam tikrai pakankamas terminas, 28 dienos buvo suteiktos, tai papildomas trijų savaičių vėlavimas, ką iš esmės patvirtino ir ponios L. P. advokatas, kuris negavo jokios informacijos, tai yra pažeidimas, suprantama, kad nedidelis dėl to nuobauda tik įspėjimas, tai nėra piniginė bauda. Administravimo nuostatų 18 punkte nurodyta, kad administratoriaus veiklos, susijusios su nuostatose nurodyta funkcija, pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Dokumentai ar informacija, tai kabinėjimasis, galima būtų suformuluoti kitaip. Šiuo atveju neturėjo jokio atsakymo. „R. v.“ iki spalio 21 dienos neteikė atsakymo žodžiu savivaldybei. O bendrauti teko vėliau. Savivaldybės atstovams dėl pareiškėjams laiku neatsakius, kaip numato teisės aktai, buvo pradėtas tarnybinis partikrinimas rezultatų negaliu pasakyti. Administratoriaus veiksmus kontroliuoja būtent būsto administravimo skyrius, ir nemano, kad vieno veikimas ar neveikimas kažkaip turėtų pateisinti kitų veikimą ar neveikimą. Administracinio nusižengimo kodeksas 349 straipsnis numato nuobaudos skyrimą už administratoriaus pareigų neatlikimą, kodekse nenumatyta ar tai turi būti neplaninis ar planinis patikrinimas, ar kitokiu būdu. Kontrolės taisyklėse nenumatyta, kad tai yra būtinas ir vienintelis būdas, kaip patikrinti administratorių. Apibendrindamas nurodė, kad nuo 2019 metų yra noras įvesti vandentiekį - kaip pareiškėja sakė, taip, ji visko nori, galima į namą, galima tiesiog, kadangi ji čia gyvena, bet koks variantas tinkamas. Supranta, kad pasiūlius už 4 000 Eur, kai buvo surasta už 400 Eur, natūraliai klausimas kyla, kad dešimt kartų mažesnė suma ir yra nenormali kaina. Kaip „R. v.“ atstovas sakė, kad kaina gauta nežinia iš kur, direktorius kažką iš kažkur daro. Tai natūralu, kad gyventojui, kuris turėtų mokėti ir, kuriam tai yra didelės pajamos, jis turi daug klausimų. Bet visi klausimai nuo 2019 metų vilkinasi, vietoj to, kad ginčytis balsuojant, geriau tiesiog susirinkti. Vietoje aptariama, užprotokoluojama, galų gale jei sprendimas nepriimtas, tai yra rezultatas, kur užbaigiamas klausimas. Kiekviename taške yra vilkinimas, netgi šie įpareigojimai, kur administratoriui buvo teikti, buvo klausimai – „ar gavote iš pareiškėjos atsakymą? Ar sušaukėte susirinkimą? Taip/ne, kodėl?“ ir tai užtruko 40 dienų. Toks va visas vilkinimas. Tikrai nemano, kad administratorius šioje vietoje viską atliko ką galėjo. Supranta, kad jie yra pelno siekianti organizacija, bet jie pasirašė tai daryti ir neatsisako, vykdo iki vasario vidurio, galbūt ir kovą. Buvo kažkoks balsavimas ir vėl nieko nevyksta. Sakyti, kad viskas daroma, bendraujama – neteisinga. Galų gale nutarimas buvo priimtas, dėl atsakymų nepateikimo beveik dvigubai viršijant pateikimo terminą. Galbūt teisingas pastebėjimas, kad jeigu savininkai daro daugiau negu administratorius, jis turi galimybę atsisakyti įspėjęs prieš 30 dienų, kaip nurodyta nuostatose. Toliau savininkai arba su savivaldybės skyriuje ar kitoje vietoje suorganizuoja, jeigu jie tarpusavyje tariasi, tai mano, kad suras kokią išeitį. Administratorius turėtų atlikti kokius tai veiksmus, tačiau iš rezultato atrodo, kad nelabai ką ir atlieka. O dėl savivaldybės veiksmų tai, kad procedūros atliktos teisingai, nutarimas priimtas teisingai.

7. Liudytojas Ž. P. teisme parodė, kad dirba UAB „R. v.“, (duomenys neskelbtini) pareigose, stažas 1,5 metų. Direktoriaus įsakymu paskirtas tam tikru administratoriaus atstovu jų įmonės administruojamiems namams, taip pat ir (duomenys neskelbtini). Jo pareigos bendrauti su gyventojais, su tų namo patalpų savininkais, organizuoti balsavimus, spręsti kylančias problemas. Projektuotojo parinkimas vykdomas dviem būdais: 1) balsavimu raštu t. y. kai butų ir kitų patalpų savininkai yra apklausiami raštu, jiems pateikiamas biuletenis su tam tikru klausimu ir jie išreiškia pritarimą arba nepritarimą; 2) gyventojų susirinkimas, kuriame pristatomas klausimas ir gyventojai balsuoja. Šiuo atveju pirmasis ir antrasis balsavimas buvo organizuojamas raštu. Projektuotoją parenka apklausos būdu, negali pasakyti kaip vykdoma apklausa, nes tai ne jo kompetencija ir jis neorganizuoja. Organizuoja direktorius, o jis būna pastatytas prieš faktą ir organizuoja gyventojų balsavimą. Kad pirmąjį surastą projektuotoją atmetė žinojo jau birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Balsavimo raštu procedūra užtrunka pakankamai ilgai, mėnesį, nes yra iškabinamas skelbimas apie būsimą balsavimą raštu, kuris turi kabėti dvi savaites, po to vyksta pats balsavimas raštu dvi savaites, kaip nustatyta įstatyme. Nepriklausomai nuo to, kad name yra tik du savininkai, namas laikomas daugiabučiu. Jeigu balsavimas vyksta gyvai tai vyksta greitai, tą pačią dieną. Šiuo atveju nebuvo pasirinktas šis būdas, kadangi įtakojo pandemija, o šiaip šį būdą renkasi. Neatsimena, ar 2020 m. birželį buvo atšaukta pandemija, bet mano, kad tai viena iš priežasčių, kodėl šiuo atveju organizavo balsavimus raštu praėjusių metų pavasarį, vasaros pradžioje. Sutinka, kad problema įsisenėjusi, visi prašo greičiau, kaip alternatyvas mes tuo pačiu metu projektavimus įgyvendino dar su dviem namais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jiems kaip ir tiko jų parinktas projektuotojas, projektai yra baigti, tuoj prasidės darbai. Projektuotojus jiems gali siūlyti ir namų savininkai, bet vis tiek turėtų būti balsavimas – raštu arba žodžiu. Jeigu vienas savininkas susitarė ir pasirašė sutartį – tai nėra įstatymiškai teisinga, nes faktiškai turėtų būti daugumos gyventojų pritarimas. Balsavimo dėl vandentiekio projekto rengimo neorganizavo kartu su balsavimu dėl investicinio plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo, kuris vyko rugsėjo mėnesį, nes tai du nesuderinami klausimai. Be to, tuo metu dar vyko diskusijos ir nebuvo apsisprendę, kokį projektuotoją teikti. Jie pasiūlė tą patį projektuotoją, kurį siūlė ir pirmą kartą, o butų savininkai prašė sudaryti susitarią su J. S., galbūt persigalvos ir sutiks. Su J. S. bendravo elektroninių paštu. Kiek kartų susirašinėjo, neatsimena, jis pateiktas. Birželio – liepos mėnesį buvo organizuotas balsavimas raštu, (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams pasiūlė UAB „S.“ projektavimo darbų pasiūlymą, kurio vertė buvo virš 4 000 Eur. Šis balsavimas neįvyko, nes savininkai nepritarė šitam pasiūlymui dėl per didelės kainos. Savininkai nurodė, kad jiems per brangu, paprašė ieškoti alternatyvų ir pateikti kitus pasiūlymus. Kol jie ieškojo alternatyvių pasiūlymų, vienas iš savininkų pasiūlė kaip alternatyvą apklausti ir teikti balsavimui projektuotojos J. S. pasiūlymą. Ji parašė raštišką atsisakymą, kad atsisako šio darbo. Čia buvo antras etapas – projektavimo darbų pasiūlymo savininkams. Antras balsavimas vyko kažkur spalio mėnesį ir jie vėl siūlė UAB „S.“. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje kelis kartus tiesiogiai buvo susitikę su L. P. Kadangi J. S. atsisakė, o UAB „S.“ pasiūlymas dar galiojo, todėl jie pakartotinai siūlėme UAB „S.“. Savininkai vėl atsisakė, kadangi per brangu. o po to viena iš savininkų t. y. L. P. pasirašė sutartį su MB (mažąja bendrija) „Z.“. Jiems pateikė jau pasirašytą sutartį be apklausos, be kitų savininkų sutikimo-pritarimo. Rugsėjo mėnesį derino kandidatūrą, kuriai pritartų savininkės, dėl to tas balsavimas kaip ir nebuvo organizuojamas. Teikė projektuotojo pasiūlymą, bet žinojo, kad nebus pritarimo, nes pirmame balsavime raštu nebuvo pritarta. Jo manymu prisijungimo sąlygos buvo teisingos, turbūt tiesiog jos buvo pateiktos namo administratoriui ir suformuotos kaip daugiabučio namui, o ponia L. P. norėjo, kad būtų jai konkrečiai tos sąlygos išimtos. Bet „V. v.“ atsisakė tokias konkrečias sąlygas išduoti, kadangi namas daugiabutis ir sąlygas gali išduoti tik daugiabučiam namui, o ne konkrečiai vienam ar dviem butams. Negali atsakyti, kodėl siūlė tą patį Apklausas, atrankas, konkursus organizuoja direktorius. Žinojau kad balsavimas neįvyks. Jis nediskutuoja su direktoriumi ir nekvestionuoja jo darbo specifikos, jeigu jis -gavo nurodymą organizuoti balsavimą – organizuoja, su direktoriumi nekalbėjo, kad balsavimas neįvyks ir, kad veltui vyks balsavimas. Su ponia L. P. bandė spręsti situaciją gražiuoju, kad vieną kartą baigiam skųstis ir sprendžiam problemą, arba jie tiesiog negalės atlikti savo funkcijų, atsisako administruoti šį namą. Kadangi šiuo metu tęsiasi diskusijos, tai jie ir nepratęsė diskusijos su MB „Z.“. Kiek jam žinoma situacija, jie būtų su „Z.“ sutarę, pasirašę ir jau būtų projektas senai įvykdytas, kaip ir kiti.

8. Liudytoja D. P. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo bendraturtė. Nurodė, kad su kita bendraturte L. P. klausimai dėl namo sprendžiasi vangiai. Iniciatyvą bendrauti su „R. v.“ tarytum perleido L. P., nes galvojo, kad ji nuo senų laikų ten gyvenanti ir tokiu būdu demonstruodama pagarbą pritarė bet kokiems jos veiksmams, pareiškimams. Ji nežino, kaip ji su „R. v.“ komunikavo ir kokiais klausimais. Ji „R. v.“ gali tik pagirti, nes bendraujant su „R. v.“ iki tol nebuvo iškilusių problemų tiek su administracijos vadovu, tiek su vadybininkas, tiek su kitais darbuotojais – jie reaguoja greitai. Jų dėka susitvarkė kiemą – aišku už tam tikrą mokestį. L. P. nenori keisti daugiabučio statuso, nors jos yra tik dvi bendrasavininkės ir galėtų apsieiti be administratoriaus, jeigu abi parašytų pareiškimą registrų centrui. Kol namas turi daugiabučio statusą, jos tikrai neapsies be namo administratoriaus. Ji galvoja, kad įvyko nesusipratimas, nes „R. v.“ darbuotojai nėra aplaidūs, piktybiški, kurie problemą spręstų „atbulomis rankomis‘. Nesupranta skundo esmės, kuris pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei, nežino už ką „R. v.“ nubausta. Vandentiekio problema, kuri nesisprendžia, bet nesisprendžia dėl to, kad L. P. galbūt ir neturi iš tiesų aiškios strategijos, kaip tvarkyti objektus, kokie yra jos tikslai. Arba L. P. neatskleidžia savo tikslų arba ji jų nesupranta. Praėjusių metų rugsėjo ir spalio mėnesį balsavimus, dėl namo renovacijos, organizavo „R. v.“. O dėl projektų rengėjo nuotekų ir vandentiekio tinklams — neprisimena. Norėjo vandentiekio klausimą spręsti. Vandentiekio tinklų projektuotojai įvertino, kad namas turi daugiabučio statusą, eksploatuojantį administratorių, jie pageidavo organizuoti ir imtis iniciatyvos, gauti prisijungimų sąlygas iš UAB „V. v.“, nes būtent ta institucija atsakinga už prisijungimų sąlygas. 2021 metų vasaros siūlomo projektuotojo UAB „S.“ kandidatūrą tikrai prisimena, kaina jos manymu buvo per aukšta. Jos surado kitą projektuotoją — J. S., kuri sakė, kad projektą padarys už 400 Eur, tai nepaprastai didelis skirtumas. Tačiau vėliau ji atsisakė daryti projektą, nes sakė jog netinkamos prisijungimo sąlygos, kadangi namas turi daugiabučio statusą. Matomai nuo to problemos ir prasidėjo. Po to L. P. kreipėsi į „R. v.“ administraciją, kad ji inicijuotų ir užtikrintų tinkamų sąlygų gavimą. Ta problema vilkinosi. Ir galutiniame rezultate ji savo iniciatyva surado projektuotoją, kuris su ja ir L. P. sudarė sutartį, tačiau apmokėjimo klausimas ko gero jau spręsis ne jų naudai, nes jeigu būtų laiku padarę, viskas būtų apmokoma iš Europos Sąjungos lėšų. Vilniaus mieste šiai dienai vis dar stovi lauko tualetas, kuris iš tikrųjų negalimas pagal Europos Sąjungos direktyvas ir standartus. Ir kiek jai žinoma, buvo organizuojama, kad visi daugiabučiai namai turi turėti vandentiekį, kanalizaciją. Nežiūrint į tai, jog sutartis buvo sudaryta administracijai nedalyvaujant, ji jokių pretenzijų jiems nereiškia. Jie konstatavo, kad dirbti su namu, kur yra nesutarimai, nenori ir nori atsisakyti. L. P. gyvena (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus serga astma, mato, kaip ji kenčia, todėl pritaria tam, ko ji pageidauja. Kai J. S. atsisakė, buvo pasiūlyta rinkti kitą projektuotoją. J. S. būtų parengusi projektą, nes aš ji jos labai prašė, kaina buvo patraukli, jos būtų sumokėję, bet įvyko nesusikalbėjimas tarp J. S. ir „R. v.“, kas turi parengti sutartį. Dėl vandentiekio nežinia kas ir dėl kokių priežasčių komunikacijos su jų pasirinktu projektuotoju neužbaigė. J. S. atsisakymo priežastys gali būti, kad mažos kainos, krūvis didelis, gal jai neįprasta. Nes ji yra tas asmuo, kuris sudaro darbus. Gal iniciatyvą turėjo rodyti „R. v.“. Jei būtų žinopjusi, kad nesusipratimas vyksta dėl sutarties, pati būtų sutartį parengusi, ten tereikia trijų sakinių. Gal „R. v.“ didelį krūvį turėjo, ji nežino, kodėl taip įvyko. Su projektuotojo MB „Z.“ vadovu B. S. sutartis yra pasirašyta 2021 m. spalio 19 dieną, L. P. kartais dubliuoja, tarytum „pasirašom sutartį“. Ji apie B. S. nieko nežino. Jos dabar yra sudarę sutartį su projektuotoju, kuriam jau sumokėtas avansas.

9. Liudytoja L. P. teisme parodė, kad viskas prasidėjo 2019 m., kai buvo iki tvoros nutiestas vandentiekis. Buvo susirinkimas ir jiems paaiškino, kad visi namai turi pradėti tvarkyti dokumentus, nes tai ilgas procesas. Ji paskambino „R. v.“, jie iš pradžių atsisakė žodžiu. Po to užklausė savivaldybės kur kreiptis, gavau atsakymą 2019 metais, kad „R. v.“ artimiausiu metu susisieks. Kantriai laukė iki 2020 metų ir nesulaukusi veiksmų, pradėjo vėl judinti. Pirmas balsavimas neįvyko, nes nepritarė savivaldybė, kaip viena iš butų savininkė. Nuo2021 m. birželio liko du savininkai, ji ir D. P. Ji vėl kreipiausi į savivaldybę, ir buvo įsipareigojimas daryti, jie atsiuntė pasiūlymą 26 600 Eur, kad bus projektuotojas, kuris mums padarys projektą atlikti darbą. Net šiai dienai ši suma yra kosminė – aišku jie atsisakė, balsavimo nebuvo. Vėliau js pačios rado projektuotoją, kuri sutiko už 300 Eur padaryti jų namui projektą. Sutartis liko nepasitrašyta, nes projektuotoja atsisakė, priežasties nežino. Tada jos iš „R. v.“ gavo pasiūlymą projektą parengti už 4 600 Eur, suma joms buvo per didelė. Antrą kartą vėl pasiūlyta ta pati įmonė UAB „S.“, nebalsavo, atsisakė jau tada kai buvo pasiūlymas, bet vis tiek buvo balsavimas. Neįvyko. Tada ji pasirašė sutartį su įmone MB „Z.“, nes pavargo ir galvojo, kad ji darys už visą namą, nesvarbu kas sutinka, iš savo sąskaitos lėšų, kadangi ten gyvena ji ir jos sūnus. Nuo lapkričio mėnesio „R. v.“ atsisakė toliau dirbti, paaiškinusi kad ji jų nebeadministruoja, nors, jos žiniomis, dokumentai nėra perduoti administruoti kitam namo administratoriui, todėl jie privalo administruoti jų namą. Bet sutarties jie nebepasirašo, dėl keršto ar dar kažko, o sutarties negali dabar pasirašyti, nes prisijungimo sąlygos išduotos „R. v.“ vardu. Lapkričio 30 dieną jos pasirašė sutartį ir užklausus, kada jie pasirašys sutartį, tačiau jie pranešė jog neadministruoja mūsų namo, nors jie turi administruoti kol nebus perduoti dokumentai kitam administratoriui. Jos mokėjo už administravimą sausio ir vasario mėnesius. Pavargo gyventi be vandens. Čia ne mano kaprizas – o įpareigojimas. Valstybė turi įsipareigojimų. Ir per tą laikotarpį mes prarado galimybę į ES finansavimą už šiuos darbus, kadangi ten irgi buvo numatytas laikotarpis per kurį turėjo atlikti darbus. Ž. P. visada skambindavo telefonu prieš išsiunčiant elektroninį laišką. Spalio 18 dieną jie pas ją buvo, atvežė pasirašyti lapuką, kad ji neturiu jokių pretenzijų jiems. Tada pirmą kartą matė direktorių. Pagarsinus skundo 53 punktą nurodė, kad su ja asmeniškai nebuvo bendrauta, o telefonu labai dažnai bendravo. Telefonu bendravo apie viską. Nurodė, kad nenorėjo balsuoti už UAB „S.“ pasiūlymą virš 4 000 Eur, nes rado MB „Z.“, kuris galėjo atlikti projektą už 650 Eur. Sutartį su MB „Z.“ sudarė nepaisant to, kad 2021 m. spalio 19 d. turėjo vykti balsavimas, nes buvo apsisprendę, kad už UAB „S.“ nebalsuos ir balsavimo galima buvo nedaryti. Biuletenyje pritarė UAB „S.“ kandidatūrai, nes ten ji viena gyvena, ir jai buvo nusispjauti ant pinigų, nes norėjo vandens. Nesvarbu kokia suma svarbu, kad atliktų ką nors, bet irgi darbai neatlikti. Be to, prieš tai jai paskambino ir nurodė, kad namas daugiabutis – jos sutartis negalioja ir negalės jai vienai pravesti vandens. Todėl nusileido ir balsavo už tokią sumą, kad tik pravesti vandenį. Paskutiniu metu iš savivaldybės ir „R. v.“ buvo pasiūlymų pakeisti daugiabučio namo statusą į dvibutį, tik nelabai suprato kam. Jai reikia kuo skubiau vandens, o kol perdarinės statusus užtruks laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

10. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Teismas, išnagrinėjęs esminius skundo argumentus, turinčius reikšmės šiai bylai išspręsti teisingai, išklausęs proceso dalyvius, liudytojus, konstatuoja, kad UAB „R. v.“ vadovas L. P. nubaustas pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai, o paskirta nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, ji proporcinga padarytam nusižengimui, nustatyta tinkamai įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Todėl Institucijos nutarimo naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Nagrinėjamu atveju L. P. skundžiamu nutarimu patrauktas atsakomybėn už ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Nutarime nurodyta, kad jis, būdamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus vadovu, nevykdė Nuostatų 7.8 punkte nustatytos pareigos.

13. Administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį kyla už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Iš savivaldybės administracijos nutarimo matyti, kad šiuo atveju administracinė atsakomybė pritaikyta dėl Nuostatų 7.8 papunkčio pažeidimo. Nuostatų 7.8 papunktyje nustatyta, kad administratorius privalo per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas. Iš savivaldybės administracijos priimto nutarimo matyti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas pasireiškė tuo, jog nustatytu laiku (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti bendrovė nepateikė šios 2021 m. rugsėjo 2 d. Rašto 1 ir 2 punkte prašomos pateikti informacijos: 1) ar gautas atsakymas iš pareiškėjos (L. P.) dėl UAB „R. v.“ 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. S-96 teiktų siūlymų; 2) ar bendrovė sušaukė susirinkimą, ar suorganizavo balsavimą raštu dėl vandentiekio įvedimo darbų; jei sprendimo priėmimas nebuvo organizuotas, prašyta nurodyti priežastis. Atsakymas į minėtą Raštą buvo pateiktas jau po nustatyto laiko, t. y. 2021 m. spalio 21 d. Toks pavėluotas informacijos pateikimas savivaldybės administracijos buvo įvertintas kaip pakankamas pagrindas traukti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorės UAB „R. v.“ vadovą L. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

14. Skunde nurodoma, jog L. P. negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, t. y. Raštas su privalomojo pobūdžio įpareigojimais parengtas šios teisės neturinčio asmens; įpareigojimų turinys neatitinka Nuostatų 7.8 papunkčio dispozicijoje nurodytos pareigos turinio; Raštas neatitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų; buvo pažeistos neplaninio patikrinimo procedūros; reikiama informacija L. P. buvo teikiama kitais būdais (žodžiu); buvo atkreiptas dėmesys į pačios savivaldybės atstovų veiksmus (neveikimą) susiklosčiusioje situacijoje, taip pat nurodomi ir kiti argumentai.

15. Teismas skundo argumentą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojas negalėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-80737/21 įpareigoti daugiabutį administruojančią bendrovę pateikti dokumentus (informaciją), nes tai galėjo padaryti tik administracijos direktorius, kad įpareigojimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kad pažeistos neplaninio patikrinimo procedūros, atmeta kaip nepagrįstus.

15.1. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nuostatų 7.8 punkte įtvirtinta administratorius pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas. Nutarime nurodoma, kad būtent šis Nuostatų punktas buvo pažeistas, nes nebuvo pateikta informacija per 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. A51-80737/21 nurodytą terminą (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.).

15.2. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su skundu „Dėl UAB „R. v.“ neveikimo, prijungiant pareiškėjos patalpas prie vandentiekio tinklų“ kreipėsi patalpų savininkė L. P. 2021 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. A51-80737/21 „Dėl UAB „R. v.“ veiklos (duomenys neskelbtini)“ parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio specialisto Tomašo Šymanelio, pasirašytas L. e. Būsto administravimo skyriaus vedėjo pareigas ėjusio M. Ž. Raštas adresuotas pareiškėjai ir jos atstovui bei UAB „R. v.“.

15.3. Rašte Administratorius įpareigotas iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikti informaciją, nurodytą 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-80737/21 1 ir 2 punktuose: informaciją, ar administratorius gavo atsakymą iš pareiškėjos dėl administratoriaus 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. S-96 teiktų siūlymų; informaciją, ar administratorius sušaukė susirinkimą ar suorganizavo balsavimą raštu dėl vandentiekio įvedimo į namą darbų.

15.4. Rašto 3 punkte pateiktas prašymas (ne įpareigojimas), įvertinus pateiktų klausimų svarbą pareiškėjai, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. organizuoti sprendimo priėmimą dėl pirmiau nurodytų darbų bei apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją ir skyrių, jeigu sprendimo priėmimas nebuvo organizuotas.

15.5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte numatyta savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcija) – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės) 2 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – ir VMST taisyklės) 2 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-2212/20 — butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pavesta vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyriui.

15.6. Taigi nurodytas Vietos savivaldos įstatymas bei kiti teisės aktai suteikia savivaldybėms, jų įgaliotiems asmenims (nagrinėjamu atveju — Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyriui) ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą ir, vadovaujantis ANK, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. A51-80737/21 pasirašytas L. e. Būsto administravimo skyriaus vedėjo pareigas ėjusio M. Ž., parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pastatų administravimo poskyrio specialisto Tomašo Šymanelio, vykdančio administratorių veiklos kontrolę. Skundžiamas nutarimas surašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pastatų administravimo poskyrio specialisto Tomašo Šymanelio. Visa tai rodo, kad minėtas Raštas, vertinant patalpų savininko skundą, surašytas ir reikalavimai rašte išdėstyti pastato administratoriui tinkamo subjekto.

16. Taip pat teismas atmeta skundo argumentus, kad Raštui yra taikomi administraciniam sprendimui keliami reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje, kad teisės aktuose nėra termino, per kurį Administratorius turėtų pateikti prašomą informaciją.

16.1. Remiantis VMST taisyklių III skyriaus „Neplaninis valdytojo veiklos patikrinimas“ 16 punktu, gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatams, gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas. Iš 17 punkto nuostatų matyti, kad gavus patalpų savininko skundą, jis iš pradžių įvertinamas ir tik tada sprendžiama ar pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą. Šių taisyklių 18 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, vertindami skundą, turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų, juos pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. Terminas informacijai, duomenims ir juos pagrindžiantiems dokumentams ir paaiškinimams pateikti negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio prašymo valdytojui įteikimo dienos. Iš esmės tas pats nurodyta Pavyzdinėse taisyklėse.

16.2. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmenys, vykdantys pastatų administratorių veiklos kontrolę, vertindami patalpų savininko skundą (spręsdami ar pradėti neplaninį patikrinimą) turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų, juos pagrindžiančių dokumentų, informacijos ir/ar paaiškinimų pateikimo.

16.3. Kreipimosi turiniui keliami reikalavimai VMST taisyklėse nėra numatyti. Pareiškėjo atstovės teigimu, kreipimasis pateikti dokumentus (nagrinėjamu atveju informaciją) turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui. Teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjo atstovė nepagrįstai administracinį sprendimą tapatina su kreipimusi dėl informacijos. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas, tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (10 straipsnio 4 dalis). Administracinis sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriuo taikomos teisės normos.

16.4. Nagrinėjamu atveju Institucija nagrinėjo patalpų savininkės L. P. skundą, kuriame buvo prašoma nubausti Administratorių UAB „R. v.“ dėl neveikimo; įpareigoti atlikti veiksmus; ištirti UAB „R. v. pasyvų profesinį elgesį, vengiant atlikti veiksmus. iš 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-80737/21, adresuoto patalpų savininkei, jos atstovui ir UAB „R. v.“ turinio matyti, kad dalis pareiškėjos L. P. skundo prašymų atmesti, kaip nepagrįsti. Dėl dalies skundo argumentų, o būtent, dėl argumento, kad 2021 m. sausio 28 d. trys iš keturių butų savininkų įpareigojo „R. v.“ organizuoti (sudaryti sutartį) lauko tinklų statybos projekto rengimo darbus pagal J. S. (duomenys neskelbtini) pateiktą 2021 m. spalio 25 d. komercinį pasiūlymą; dėl 2021 m gegužės 6 d. prašymo organizuoti bent L. P. valdomų butų prijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų — kreiptasi į Administratorių papildomos informacijos (ar gavo iš pareiškėjos atsakymą dėl UAB „R. v.“ 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. S-96 teiktų siūlymų; ar sušaukė susirinkimą ar suorganizavo balsavimą dėl vandentiekio įvedimo darbų. Jei sprendimo priėmimas nebuvo organizuotas, atsakyti kodėl), nustatant terminą (b. l. 72-78). Taigi, nagrinėjamu atveju, Rašto 1 ir 2 punktais, kuriuose nurodytas įpareigojimas pateikti papildomą informaciją, nebuvo priimtas administracinis sprendimas, sukuriantis administratoriui pareigas, išnagrinėjus asmens skundą, o buvo kreipiamasi informacijos, būtinos norint išsiaiškinti aplinkybes dėl dalies skundo argumentų.

16.5. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis reikalingos informacijos, būtinos sprendimui priimti, numatyta ne tik VMST taisyklių III skyriuje, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimą ir tarnybinę pagalbą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas. 2 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. 3 dalyje numatyta, kad dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų (nagrinėjamu atveju tai būtų L. P.) galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad siekiant tinkamai išnagrinėti L. P. skundą, buvo priimtas ne administracinis sprendimas dėl skundo, o pareikalauta informacija iš Administratoriaus ir suteiktas atsakymui daug ilgesnis terminas, nei terminas, numatytas teisės aktuose. Informacijos kreiptasi į Administratorių pagrįstai, nes iš skundą padavusio asmens prašyti papildomos informacijos galima tik išimtinais atvejais. Iš Rašto turinio matyti, kad jame aiškiai ir išsamiai nurodyta kodėl ir kokios informacijos reikalaujama. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovė, reikalavimas pateikti informaciją yra tinkamai suformuluotas, teisėtas ir pagrįstas.

16.6. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nutarimas priimtas tik dėl pareigos iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikti papildomus dokumentus, nurodytus 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-80737/21 1 ir 2 punkte: informaciją, ar administratorius gavo atsakymą iš pareiškėjos dėl administratoriaus 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. S-96 teiktų siūlymų; informaciją, ar administratorius sušaukė susirinkimą ar suorganizavo balsavimą raštu dėl vandentiekio įvedimo į namą darbų.

16.7. Rašto 3 punkte pateiktas prašymas (ne įpareigojimas), įvertinus pateiktų klausimų svarbą pareiškėjai, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. organizuoti sprendimo priėmimą dėl pirmiau nurodytų darbų bei apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją ir skyrių, jeigu sprendimo priėmimas nebuvo organizuotas. Taigi, rašto 3 punkte jokio privalomojo įpareigojimo, kuris galėtų būti prilyginamas administraciniam sprendimui, nebuvo teikta. Kad šis prašymas nebuvo laikomas administratoriaus pareiga, matyti ir iš to, kad dėl šio prašymo tinkamo ar netinkamo vykdymo nebuvo priimtas sprendimas skirti nuobaudą, tai aiškiai nurodyta skundžiamame nutarime.

17. Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjos atstovės teiginiu, kad Nuostatų 7.8 punkte įtvirtinta administratorius pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, neapima įpareigojimo pateikti informaciją, nes dokumentas – tai su atitinkamais rekvizitais užfiksuota faktinė informacija. Dokumento sąvoka pateikiama Lietuvos vyriausiojo archyvo 2011 m. liepos 4 d. įsakymu patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse, kuriose nurodyta, kad dokumento turinys – tai informacijos visuma. Dokumento struktūrą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas arba vaizdas ir (ar) garsas, metaduomenys, autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenys.

18. Teismas sutiktina, kad Rašte nenurodyta, kokiu būdu turi būti pateikta informacija (žodžiu ar raštu), tačiau Administratorius šios informacijos nei telefonu, nei raštu, nei elektroniniu paštu Būsto administravimo skyriui nepateikė. Kita vertus, Administratorius yra savo srities profesionalas, todėl turi žinoti, kokiu būdu geriausia pateikti prašomą informaciją, kad reikalavimas būtų tinkamai įvykdytas. Kad Administratorius žinojo kokiu būdu informacija turi būti pateikta, matyti ir iš vėlesnių jo veiksmų, nes nors ir pavėluotai, tačiau informacija buvo pateikta raštu (surašyta parengiant dokumentą, b. l. 19, 58).

19. Be to, skunde neginčijama, kad prašoma informacija iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nebuvo pateikta, bet nurodoma, kad informacijos pateikimo terminas praleistas nežymiai. Su šiuo argumentu teismas nesutinka. Byloje yra pateiktas UAB „R. v.” raštas Nr. S-141-1, datuotas 2021 m. rugsėjo 30 d., kuriame atsakoma, jog atsakymo iš pareiškėjos L. P. į 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. S-96 negavo. Taip pat nurodyta, kad su pareiškėja kelis kartus bendravo vadybininkas, jai buvo paaiškinta, kad projektuotoja J. S. kategoriškai atsisako jų namui ruošti projektą, kad ji neteiks rašytinio paaiškinimo, kodėl atsisako, todėl nebuvo pasirašyta rangos sutartis. L. P. kelis kartus buvo siūlyta apsvarstyti UAB „S.“ pasiūlymą arba teikti savo, kad organizuoti administravimo nuostatų nustatyta tvarka sprendimo priėmimą. Pareiškėja kategoriškai atsisakė, pareiškė, kad kiti siūlymai jai netinka, jiems nepritars ir nereikia jokių balsavimų. Todėl jai prieštaraujant iki rugsėjo 30 d. dėl UAB „S.“ pasiūlymo balsavimo neorganizavo (b. l. 19, 58). Nors raštas datuotas paskutinę dieną, kada turėjo būti pateikta informacija, iš metaduomenų matyti, kad raštas Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriui pateiktas tik 2021 m. spalio 21 d., t. y. terminą praleidus 21 diena. Rašto datos ir rašto pateikimo datos neatitikimų logiškai pareiškėjo atstovė negalėjo paaiškinti.

20. Teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad padarytas nusižengimas nesiekia administraciniam nusižengimui būtino pavojingumo, nes veika, numatyta ANK 349 straipsnio 1 dalyje yra formali, o L. P. būdamas UAB „R. v.“ vadovu, vykdydamas jam pavestas pareigas, neužtikrino, kad Nuostatuose nurodytos funkcijos ir pareigos būtų atliekamos tinkamai ir laiku. Teismui nėra pateikta jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad reikalaujamos informacijos per nustatytą terminą objektyviai nebuvo įmanoma pateikti.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Institucija pateikė Administratoriui teisėtą reikalavimą pateikti informaciją, nustatė protingą terminą jai pateikti (ilgesnį nei numatytą teisės aktuose), tačiau Administratorius gavęs atitinkamus reikalavimus, informacijos nei teisės aktuose nustatytu terminu (per 10 dienų), nei rašte nustatytu terminu (beveik 1 mėnesis) nepateikė. Ją pateikė praleidus terminą 21 dieną, nors pagal reikalaujamos informacijos turinį ir atsakymo turinį (žr. 19 punktą) matyti, kad ją galėjo pateikti net ir kitą dieną po kreipimosi, nes šios informacijos nereikėjo nei rinkti, jos apimtis maža ir Administratoriui buvo žinoma. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pastatų Administratoriaus vadovas, neįvykdęs laiku Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus reikalavimo, pažeidė jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.8 punkte nustatytą pareigą per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ar savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje. L. P. paskirta nuobauda (įspėjimas) yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo skunde nurodytais motyvais jį naikinti ar keisti.

22. Skunde buvo atkreiptas dėmesys į pačios savivaldybės atstovų veiksmus (neveikimą) susiklosčiusioje situacijoje. Teismas pabrėžia tai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra vertinami skunde nurodomi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio galimai padaryti pažeidimai nagrinėjant pareiškėjos skundą, nes galimi procedūriniai pažeidimai, nagrinėjant L. P. skundą (dėl skundo termino, galutinio sprendimo dėl skundo priėmimo) neturi teisinės reikšmės vertinant namo administratoriaus pareigą, nustatytą Nuostatų 7.8 punkte, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo UAB „R. v.“ vadovo L. P. atstovės advokato padėjėjos Karinos Žukauskienės skundo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-16581-2021, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė