Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholinių gėrimų; per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 32 MGL (1 600 Eur) baudą, baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. birželio 24 d., apie 15.15 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,61 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu ranka sudavė du kartus savo sugyventinei G. V. į dešinę ranką ir tokiais veiksmais smurtaudamas prieš savo sugyventinę – G. V., sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 25 d. apklausos metu apklaustas kaltinamasis A. K. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta todėl, kad dėl girtumo visiškai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, kad tai galėjo įvykti. Nurodė, kad su sugyventine G. V. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų jai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena G. V. sūnus, bet nusikalstamos veikos padarymo dieną jo namuose nebuvo. Sugyventinė G. V. alkoholio beveik nevartoja, todėl kaltinamasis galvoja, kad 2022 m. birželio 24 d. ji buvo blaivi. Pats kaltinamasis 2022 m. birželio 24 d. lankėsi pas savo draugą (duomenys neskelbtini), ten vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, pagrinde degtinę ir alų. Neatsimena laiko, turbūt dienos metu, autobusu būdamas neblaivus grįžo į namus, nuėjo miegoti. Miegantį prižadino policijos pareigūnai, pasakė, kad sugyventinė parašė pareiškimą, kad jis ją mušė ir jį sulaikė, buvo pristatytas į policiją (b. p. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 30 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad su įtarimu, kuris jam 2022 m. birželio 25 d. buvo pareikštas, sutinka bei prisipažįsta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Prisipažįsta, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, žodinio konflikto metu su savo sugyventine G. V. supyko ir trenkė jai ranka ne mažiau kaip tris kartus į dešinę ranką. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis grįžo namo girtas, dėl to G. V. supyko, pradėjo jam skaityti moralą. Pasižada jokio smurto sugyventinės atžvilgiu nenaudoti. Labai gailisi, kad padarė tą nusikaltimą. Nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, taip pat nepriklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Teigia nesąs agresyvus žmogus, savo sugyventinei nieko blogo nenorėjo padaryti ir dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi dėl to įvykio. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. p. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 24 d. apklausos metu nukentėjusioji G. V. nurodė, kad 2022 m. birželio 24 d. ji nurodytu adresu gamino maistą virtuvėje, kuomet neblaivus jos sugyventinis A. K. atsikėlė ir pradėjo kelti konfliktą, kurio metu jis rankomis du – tris kartus bandė trenkti jai į galvos sritį, bet ji prisidengė dešine ranka, dėl to jis pataikė į ją. Ranką skauda iki šiol. Po fizinio smurto ji iškvietė policiją. A. K. pasišalino. Tuo metu medikų pagalbos nereikia. Fizinis smurtas naudojamas ne pirmą kartą, nuolatinis alkoholio vartojimas. Fotografuota (b. p. l. 12-19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 30 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. V. nurodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2022 m. birželio 24 d. apklausos metu. Jai minėti parodymai yra pagarsinti. Patyrė fizinį skausmą. Komplikacijos dėl sveikatos būklės po įvykio neturi, į ligoninę po įvykio nesikreipė, kūno apžiūrą pas teismo medicinos ekspertus daryti atsisako. Atsisako nuo civilinio ieškinio, nes sugyventiniui pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. p. l. 32-34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23126-22, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, gavus G. V. pareiškimą, apie tai, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neblaivus sugyventinis A. K. konflikto metu du – tris kartus rankomis trenkė į dešinę ranką, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. p. l. 20-21).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 24 d., 18.58 val. A. K. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (b. p. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog A. K. 2022 m. birželio 24 d., apie 15.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis tuo metu gyveno kartu su savo sugyventine – nukentėjusiąja G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu ranka sudavė du kartus savo sugyventinei G. V. į dešinę ranką ir tokiais veiksmais smurtaudamas prieš G. V., sukėlė jai fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo A. K. paaiškinimai, taip pat nukentėjusiosios G. V. parodymai iš karto po įvykio bei ją apklausiant pakartotinai vėliau, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Kaltinamasis A. K. nurodė, kad įvykio dieną po apsilankymo pas draugą būdamas neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini); prasidėjus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės G. V., jis supyko ir trenkė jai ranka du – tris kartus į dešinę ranką. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis sudavė mažiausiai du kartus nukentėjusiajai ranka į dešinę ranką, pripažintini tyčiniais.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, kad jis yra kaltinamas ranka sudavęs nukentėjusiajai iki trijų kartų. Toks kaltinimas, teismo vertinimu, yra nekonkretus. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad neabejotinai kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją du kartus, todėl kaltinimą teismas tikslina, nurodant, kad kaltinamasis A. K. žodinio konflikto metu ranka sudavė du kartus savo sugyventinei G. V. į dešinę ranką. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo iš esmės ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą principo.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. p. l. 102-105)

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. yra brandaus, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis, šiuo metu nedirba (b. p. l. 88-89), Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (b. p. l. 90), (duomenys neskelbtini), tačiau turintis sugyventinę, galiojančių administracinių pažeidimų nėra, teistas, duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. K. jau ne kartą buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, įskaitant ir dėl smurto prieš nukentėjusiąją, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo elgesio problemos yra susiję su jo priklausomybe alkoholiui, kurią kaltinamasis neigia, todėl nėra galimybės skirti jam įpareigojimo gydytis šią priklausomybės ligą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų A. K. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus; BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, A. K. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 24 d., 18.45 val. (b. p. l. 40-41) iki 2022 m. birželio 25 d., 16.03 val. (b. p. l. 62-63) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios su nustatytais įpareigojimais – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. p. l. 58-61).

Byloje nukentėjusioji G. V. civilinio ieškinio nepareiškė (b. p. l. 35). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti A. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d., 18.45 val. iki 2022 m. birželio 25 d., 16.03 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios G. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.