Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stremeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria atsakovė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija perleido atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises į ieškovę pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos sumą, sumokėtą už reikalavimo teises į ieškovę pagal 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai, ir grąžinti atsakovei Pajūrio kredito unijai reikalavimo teises į ieškovę pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovės prievoles atsakovei bankrutuojančiai Pajūrio kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) pasibaigusiomis; 4) panaikinti Kauno miesto notaro biuro 2019 m. spalio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovės bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos, kaip pradinės kreditorės, ir ieškovės UAB „Stremeda“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija suteikė ieškovei 26 065,80 Eur (90 000 Lt) paskolą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą paskolą. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – garažas, ir sudaryta laidavimo sutartis su trečiuoju asmeniu Stanislovu Jurevičiumi. Ieškovė pažymi, kad atsakovė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija jai faktiškai suteikė tik 18 274,29 Eur (63 097,48 Lt) kreditą, kadangi likusi 7 791,51 Eur (26 902,52 Lt) kredito suma liko atsakovei kaip pajus. 2017 m. balandžio 19 d. atsakovei Pajūrio kredito unijai buvo iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo metu ieškovė buvo grąžinusi atsakovei dalį kredito, todėl kreipėsi į ją, prašydama įskaityti atsakovės žinioje esančią 7 791,51 Eur sumą ir ieškovės prievolę pagal 2012 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti pasibaigusia. Atsakovė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija į ieškovės pateiktą prašymą nereagavo ir reikalavo toliau vykdyti sutartį. Ieškovė vertino, kad jos prievolė atsakovei bankrutuojančiai Pajūrio kredito unijai yra įvykdyta, todėl daugiau mokėjimų neatliko. 2019 m. kovo 29 d. tarp atsakovių bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ja bankrutuojanti Pajūrio kredito unija perleido reikalavimo teises į ieškovę pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai. Pastaroji pradėjo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.

1.2. Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. CK 1.93 straipsnyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teises į hipoteka įkeistą turtą. Šias teises pradinė kreditorė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija buvo įgijusi notarine hipotekos sutartimi, tačiau jas naujajai kreditorei perleido ne notarine sutartimi, taip pažeisdama CK 1.74 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties minėtas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, kaip sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Be to, atsakovės ginčo sandoriu taip pat pažeidė ir pačias 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas. Pagal minėtos sutarties 5.2. punktą, jei reikalavimo teisės, nesusijusios su hipotekos ir įkeitimo teisėmis, nuosavybės teisės į reikalavimo teises pirkėjui pereina nuo pirkimo kainos sumokėjimo pirkėjui momento. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, Lietuvos centrinė kredito unija negalėjo įgyti reikalavimo teisių į ieškovę, kadangi pastarosios yra susijusios su hipoteka ir įkeitimo teisėmis. Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3. punkte nustatyta, kad jei reikalavimo teisės yra susijusios su hipoteka nuosavybės teisės pereina pirkėjui tik tada, kai jis įvykdo sutarties 4.2.4., 4.2.5. ir 4.2.6 punktų nuostatas. Duomenų, kad atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija būtų įvykdžiusi nurodytus reikalavimus, nėra.

1.3. Ieškovė nurodo, kad atsakovės bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos vadovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnyje (sukčiavimas) ir 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Šiuo atveju atsakovės, veikdamos savanaudiškais tikslais, pažeisdamos klientų interesus, įtvirtino ieškovei prievolę grąžinti ne tik tą paskolos dalį, t. y. pinigines lėšas, kurios buvo faktiškai suteiktos ieškovei, tačiau ir pinigines lėšas, kurias faktiškai naudojo ir kuriomis disponavo atsakovė bankrutuojanti Pajūrio kredito unija. Akivaizdu, kad, tenkinus Lietuvos centrinės kredito unijos reikalavimą, iš ieškovės būtų išieškota didesnė piniginių lėšų suma nei jai buvo suteikta pagal paskolos sutartį. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovių sudarytas sandoris ne tik prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau turi ir nusikalstamos veikos požymių, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

1.4. Pripažinus 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį negaliojančia ir atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra grąžinusi jai suteiktą paskolą, ieškovės prievolė atsakovei bankrutuojančiai Pajūrio kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) yra laikytina pasibaigusia. Taigi, atsakovės nepagrįstai skaičiavo ieškovei palūkanas ir delspinigius, o vykdomasis įrašas išduotas nepagrįstai. Pažymėtina, kad vykdomajame įraše nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jame nurodyta, kad hipotekos (įkeitimo) kreditorius yra atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija pagal 2012 m. gruodžio 28 d. sutartinę hipoteką, tačiau atsakovė niekada nebuvo hipotekos sutarties dalyve.