- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-680-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Arvydas Stankus, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- E. P.
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-401/2008
Teisėjas D.Mazur Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. gruodžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. P., gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-23 nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2007-07-12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta auklėjimo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigotas tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., už tai, kad būdamas nepilnametis, 2007-08-20 laikotarpiu nuo 14:05 val. iki 14:33 val. iš prekybos ir pramogų centro „Akropolis”, esančio Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, parduotuvės „NEWYORKER” per kelis kartus pagrobė svetimą turtą- džinsines kelnes 129 litų vertės, striukę 139 litų vertės, 5 vnt. vyriškų apatinių kelnaičių, bendros 174,50 litų vertės, iš viso turto už 442,50 Lt.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė 2008-10-23 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 92 str. nuteistajam E. P. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams panaikinti, laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius paskirti atlikti pataisos namuose. Nurodo, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepagrįstai taikė LR BK 92 str. nuostatas. LR BK 92 str. numatyta, kad bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors teismas nuosprendyje nurodė kokiais motyvais remiantis manoma, kad E. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir realiai neatliekant paskirtosios bausmės, tačiau ši išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino faktų, kad E. P., nesulaukęs pilnametystės, nusikalto jau ketvirtą kartą ir turi tris neišnykusius teistumus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Todėl nuteistasis yra recidyvistas (LR BK 27 str.), ir jam negalima taikyti švelnesnės bausmės. Ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės su tam tikrais įpareigojimais, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, bausmės tikslai nebuvo pasiekti. 2007-07-12 nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str., buvo atidėtas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, tačiau ir ši bausmė nepasiekė savo tikslų. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, jis, žinodamas, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, ir suprasdamas šios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bei jų pažeidimo pasekmes, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas visiškai nepasiteisino, o pats E. P. yra visiškai abejingas teismo jam parodytam pasitikėjimui. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo tikslai nebuvo pasiekti ankstesniais nuosprendžiais, nėra jokio pagrindo manyti, kad E. P. paskirtos bausmės tikslai šį kartą bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. P. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu ir prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad E. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. P., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas 3 kartus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, vėl nusikalto padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Todėl neatitinka tikrovės prokuroro skundo teiginys, kad esant nusikaltimų recidyvui, E. P. buvo paskirta švelnesnė bausmė, kadangi kaip nurodyta aukščiau, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę-laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą bausmės vidurkiui. Remiantis išdėstytu pripažintina, kad E. P. nebuvo paskirta švelnesnė bausmė, nei numatyta LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje. Kaip jau minėta, skirdamas šią bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu bei teistumams neišnykus, įvertino kitas aplinkybes vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė - vieneri metai du mėnesiai yra adekvati padarytam nusikaltimui ir nėra per švelni. Todėl šis skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas, teismas skirdamas bausmę įvertino ankstesnius teistumus.
Vadovaudamasis LR BK 92 str. teismas paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojo tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė LR BK 92 str. nuostatas, sutinka su nuosprendyje nurodytais bausmės vykdymo atidėjimo motyvais.
Kolegijos nuomone nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą neįvertino visų faktų. Jeigu nepilnametis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikaltimą, teismas skiria galutinę bausmę vadovaudamasis LR BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais ir LR BK 64 str. nuostatomis. Paskyrus subendrintą bausmę, teismui įstatymų leidėjas nedraudžia dar kartą atidėti nepilnamečiui bausmės vykdymą. Apylinkės teismas teisingai įvertino LR BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ akivaizdžiai išreikštą įstatymų leidėjo valią dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės, jog visomis išgalėmis turi būti siekiama nepilnamečius asmenis pataisyti neizoliuojant jų nuo visuomenės. Teismas vadovaudamasis LR BK 92 str. nuostatomis pagrįstai atidėjo nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir teisingai nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai ir šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. E. P. anksčiau teistas už vieną apysunkį nusikaltimą pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir už du nesunkius nusikaltimus pagal LR BK 178 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu nuteistas už analogišką nesunkų nusikaltimą pagal LR BK 178 str. 1 d. Kaip matyti, daugumoje jis teistas už nesunkius nusikaltimus, kurie nesukėlė sunkių pasekmių. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos charakteristikos nustatyta, kad jis charakterizuojamas teigiamai, po svarstymo mokyklos prevencinėje komisijoje jo elgesys ir pamokų lankomumas pagerėjo, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje (t.1, b.l. 152). Svarbu atsižvelgti ir į nusikaltimo padarymo motyvą, kad nuteistasis E. P. nusikalto ne dėl pasipelnymo. Prisipažindamas dėl nusikaltimo jis parodė, kad vogdamas rūbus į jų vertę neatsižvelgė, žiūrėjo, kad jie jam tiktų, nes vogė norėdamas pats juos dėvėti (t.2, b.l. 16). Tokį jo motyvą patvirtina pavogti rūbai: džinsinės kelnės, striukė, apatinės vyriškos kelnaitės.
LR BK 91 str. 2 d. 1 p., 4 p., teismą įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad anksčiau jis gyveno kartu su motina, mokyklos darbuotojų turimomis žiniomis namuose buvo dažnai girtaujama, neužtikrinama reikiama priežiūra ir kontrolė (t.1 b.l.152). Pastaruoju metu E. P. persikėlė gyventi pas tėvą (t.2 b.l.20), kas leidžia manyti, jog pasikeitusios gyvenimo, auklėjimo sąlygos turės teigiamą įtaką jo elgesiui. Nusikaltimas, už kurį E. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu yra padarytas 2007-08-20, t.y. beveik prieš pusantrų metų, nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvas, per šį laikotarpį jis būtų padaręs naujus nusikaltimus, kas vėlgi leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nėra būtinumo nepilnamečiui skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo sunkumą, tai, jog nepadaryta turtinė ar kitokia žala, tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis ir jo socialinė branda iki galo nesusiformavusi, nusikaltimo motyvą, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kolegija pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo.
Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam suteikta dar viena galimybė pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, baigti mokyklą, įgyti specialybę, sulaukus pilnametystės pabandyti gyventi savarankiškai nenusižengiant įstatymams, išsaugoti socialinius ryšius su visuomene.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.