Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., U. M., asociacija LATGA, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Remiantis (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu, nustatyta, kad B. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. liepos 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad B. M. turėjo vienintelį vaiką D. M., šeiminė padėtis: netekėjusi. Remiantis 2004 m. rugsėjo 2 d. oficialiu testamentu, palikėja B. M. po savo mirties palieka mirties dienai turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą savo sūnui D. M., taip pat anuliuoja visus jos anksčiau sudarytus ir patvirtintus testamentus. Iš 2024 m. liepos 15 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad nebuvo įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Remiantis asociacijos LATGA 2018 m. sausio 8 d. Nr. 2 pažyma palikėjai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą priklauso autoriaus turtinės teisės į savo meno ir mokslo kūrinius. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2024 m. birželio 17 d. duomenimis, palikėjai B. M. jos mirties momentu joks nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nebepriklausė.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

8. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. M. yra mirusios B. M. vaikas. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus B. M., kuri buvo D. M. mama, D. M. įgijo teisę į palikėjos B. M. palikimą.

9. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Po B. M. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau D. M. palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad minėtu testamentu visą likusį turtą jau kitą dieną po savo motinos mirties pradėjo valdyti kaip savo ir juo rūpintis, nes šis visas kilnojamasi turtas buvo pareiškėjo namuose laikomas ir saugomas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad D. M. prižiūrėjo, saugojo motinos meno kūrinius, pasirūpino motinos laidojimo apeigomis. Jokie kiti asmenys nėra priėmę B. M. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų. Palikėjos B. M. vaikaitės U. M. ir A. M. atsiliepimų į pareiškimą nagrinėjamoje byloje nepateikė, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo.

12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad D. M. priėmė po B. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po B. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas dėl galimybės išviešinti paveldėjimo faktą po B. M. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.