Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-885/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
1A-616-885/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14407-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-885/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14407-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį R. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 8 d. ir automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vertės atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 500 Eur išieškojimas.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. M. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šios baudžiamosios priemonės terminą sutrumpinant kiek įmanoma trumpesniam terminui.

2.1. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui – baudžiamąjį įstatymą taikė formaliai, nepakankamai atsižvelgė į M. S. asmenybę charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas, taikydamas bet kokias prievartos priemones, turi vadovautis ne tik humaniškumo, teisėtumo, bet ir proporcingumo principu bei nepažeisti žmogaus teisių. Skirdamas baudžiamo poveikio priemones teismas nurodė, jog M. S. nusikalstama veika padaryta neatsakingai vairuojant transporto priemonę, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vienas iš būtinų sudėties požymių ir yra būtent transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. šios nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti nevairuojant transporto priemonės arba vairuojant blaiviam ar kai nustatoma, kad neblaivumas nesiekia 1,51 promilių.

2.2. Pasak apelianto, uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams bei konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimas (2 500 Eur) šiuo atveju yra neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas nepakankamai atsižvelgė į individualias aplinkybes, jog M. S. pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo žala niekam nebuvo sukelta. M. S. teigimu, uždraudimas naudotis specialia teise jo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 68 straipsnyje nustatytam minimaliam 1 metų terminui. Toks terminas būtų pakankamas, jog baudžiamojo poveikio priemonė pasiektų savo tikslus, t. y. atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įgyvendintų bendrąją ir individualią prevenciją.

2.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog ilgesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas taikomas tais atvejais, kai asmeniui, vairavusiam transporto priemonę nustatomas sunkus girtumo laipsnis, padaromas eismo įvykis. Šiuo atveju M. S. neturėjo tyčios nusikalsti, veiksmai buvo atlikti spontaniškai. Alkoholinius gėrimus jis vartojo iš vakaro, prieš sėsdamas už vairo nejautė jokių girtumo požymių. Per savo gyvenimą bei vairavimo stažą nėra nei karto padaręs jokios nusikalstamos veikos, nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Nuvažiuotas atstumas buvo labai nedidelis, t. y. maždaug 100 metrų, važiuota savaitgalį, kai eismo dalyvių kelyje beveik nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog M. S. kraujyje nustatytas alkoholio kiekis (1,64 prom.) labai nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atribojamas nusikaltimas ir administracinis nusižengimas (1,5 prom.).

2.4. Taip pat apeliantas teigia, kad šiuo metu dirba sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuvykimas į darbą viešuoju transportu yra labai nepatogus ir ribotas, gali užtrukti iki 2 val. į vieną pusę, todėl darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Po nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas savo iniciatyva nedelsdamas išklausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Be to M. S. su laiduotoja R. D. planavo savo vestuves, tačiau sutaupytus pinigus paskyrė baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, t. y. konfiskuotino turto vertės daliai (2 500 Eur) sumokėti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. apeliacinis skundas atmetamas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl jie neaptariami ir nevertinami, tačiau skunde prašoma sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino ir konstatuoja, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos taikymo terminas yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo, protingumo principus ir jos taikymas yra būtinas siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

6. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

7. Kadangi M. S. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta didesnė negu 1,51 promilės (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir taip šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. M. S. neginčija ir prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, sutinka, jog jam turi būti atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą, neatsižvelgė į jo asmenybę, teigiamą charakteristiką, į tai, kad nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atribojamas nusikaltimas ir administracinis nusižengimas, bei į tai, kad jis šiuo metu dirba sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuvykimas į darbą viešuoju transportu yra labai nepatogus ir ribotas, gali užtrukti iki 2 val. į vieną pusę, todėl darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

8. BK 68 straipsnio 2 dalis (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertino M. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai vairuodamas transporto priemonę, taip pažeidė KET. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės terminą mažesnį negu vidurkis (2 metams, kai galimas uždraudimas nuo 1 iki 5 metų) teisingas, nes trumpesnis terminas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą ir M. S. asmenybę, nebūtų proporcingas padarytam teisės pažeidimui – nusikaltimui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai suvaržys apeliantą, galimai įtakos jo galimybes atlikti darbines funkcijas, tačiau šie nepatogumai bus tik laikini, nes baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 2 metų terminui, ir jie yra paties apelianto neatsakingų veiksmų padarinys.

10. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, jog jis veikos padarymo metu važiavo savaitgalį ir trumpą atstumą, niekam nepadarė žalos, praeityje nebuvo teistas (apygardos teismas pastebi, kad jam teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu), nebaustas administracine tvarka, pripažino kaltę. Šias aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones. Šios aplinkybės nėra tos ir tokios reikšmės, kad remiantis jomis galima būtų trumpinti draudimo naudotis teise vairuoti terminą. O apelianto teiginys, jog transporto priemonę vairavo savaitgalį, kai eismo dalyvių beveik nebuvo, niekaip nepateisina jo vairavimo būnant neblaiviam ir neduoda pagrindo teigti, jog jo veika buvo mažiau pavojinga, priešingai, tai rodo jo atmestiną požiūrį į galiojančius teisės aktus bei įstatymo leidėjo draudimą vairuoti neblaiviam. M. S. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, kad jo veiksmai buvo atlikti spontaniškai, alkoholinius gėrimus jis vartojo iš vakaro, prieš sėsdamas už vairo nejautė jokių girtumo požymių, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, kaip pats nurodė, apie 5.00 val. nuėjo miegoti ir prabudęs 10.30 val. važiavo iki parduotuvės, todėl turėjo suvokti, kad labai didelė rizika, jog alkoholio koncentracija iškvėptame ore viršys leidžiamą ribą ir todėl turėjo atsakingai elgtis prieš vairuodamas automobilį. M. S. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,64 prom.), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas, ir nors jokia žala nei turtui, nei žmonių sveikatai apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nesumenkina. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o ne už vairuojant neblaiviam sukeltas pasekmes. Tokiais atvejais pasekmių akcentavimas ir jų nebuvimo įvertinimas švelninant atsakomybę iškreiptų BK nustatytą atsakomybės už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumo srityje sistemą, nes taikant BK 281¹ straipsnio 1 dalį niekada nekyla pasekmės kitų žmonių sveikatai ar jų turtui. Jeigu vairuodamas neblaivus M. S. sukeltų pasekmes kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, jo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius ar kitas BK 281 straipsnio dalis, numatančias griežtesnę atsakomybę.

11. M. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jis šiuo metu dirba sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiesioginės jo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, pats gyvena Vilniuje, kur kursuoja miesto ir tarpmiestiniai autobusai, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Taigi akivaizdu, jog pasiekti reikiamas vietas (pavyzdžiui darbovietę, kuri nors ir yra Vilniaus r.) apeliantas turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiam vairuojant nuosavą automobilį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad M. S. turėtų kokių tai sveikatos problemų, dėl ko jam būtų itin sudėtinga naudotis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Apeliantas taip pat neturi mažamečių vaikų, kuriuos reikėtų vežioti į ugdymo įstaigas, neprižiūri ir jokių kitų asmenų, kurių poreikiams patenkinti būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

12. Aplinkybės, kad M. S. su laiduotoja R. D. planavo savo vestuves, tačiau sutaupytus pinigus paskyrė baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, t. y. konfiskuotino turto vertės daliai (2 500 Eur) sumokėti, nėra pagrindas sutrumpinti jam skundžiamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Akivaizdu, jog planus, kurių negalės įgyvendinti tik dėl savo paties kaltės, M. S. turės keisti ir kilusias finansines bei šeimos problemas privalės spręsti kitais būdais nei ketino iki nusikalstamos veikos padarymo.

13. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas teismo nustatytam terminui M. S. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių jam sukeliami nepatogumai yra natūrali ir logiška jo veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti visuomenės teisėtus interesus.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę – ir nustatydamas jos terminą, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, jis atitinka ir proporcingumo principą. Todėl M. S. skundas netenkinamas.

15. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išspręstas M. S. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo klausimas, kurias nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuspręsta kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti, o dėl kitos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo nepasisakė. Taigi ši nuosprendžio dalis tikslintina, panaikinant kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, kaip neturinčią įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Tesėjai Arūnas BartkusJulita Dabulskytė-RaizgienėNijolė Žimkienė