Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2312-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2S-2312-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23202-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Entafarma“
Atsakovas
E. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2312-345/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-23202-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Entafarma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Entafarma“ ieškinį atsakovei E. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-06-20 sprendimu patenkino ieškovo UAB „Entafarma“ apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo UAB „Entafarma“ ieškinį bei priteisė ieškovui UAB „Entafarma“ iš atsakovės E. P. 30 430,58 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 826 Lt bylinėjimosi išlaidas (III t. b.l. 32-39).

Šalies argumentai

Atsakovė E. P. 2014-08-26teismui pateikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė prašo teismo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/01622 iki kol įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, jog iš gaunamų pajamų turi dengti įsipareigojimus bankui bei išlaikyti vaikus bei tenkinti būtinuosius poreikius, t.y. mokėti už komunalines paslaugas, maistą, todėl pareiškėja negali sumokėti priteistos sumos iš karto. Pareiškėja įvertinusi savo finansines galimybes iš karto pervedė teismui 3 000 Lt žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą pagal 2014-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-357-809/2014 dėl žalos atlyginimo iš skolininkės E. P. išieškotojo UAB „Entafarma“ naudai iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Įvertinęs atsakovės prašyme nurodytus argumentus, teismas laikė, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuri apimtų įpareigojimą antstoliui sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, atitinkanti proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Entafarma“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas savo nutarties nemotyvavo, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės turtinę padėtį, sutuoktinio turimą turtą, nutylėjo aplinkybę, jog atsakovei priklauso 100 procentų UAB „Efarmos“ akcijų, nepateikė įrodymų, jog dukra yra studentė, apie sūnaus gaunamas pajamas, teikiamą išlaikymą vaikams, turimus kreditorius. Atsakovė savo prašyme nenurodė, neįrodinėjo, kad dėl vykdymo veiksmų atlikimo gali patirtų nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas spręsdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi teisę preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o ne pateiktą ieškinį ir prašymą išnagrinėti iš esmės išanalizuodamas visus prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas preliminariai įvertinęs prašymo turinį bei dokumentus apie atsakovės gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, kreditorius, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde ieškovo nurodomi atsakovei reikalingi pateikti įrodymai, susiję su jos, jos vaikų ir sutuoktinio turtinę padėtį, teikiamą išlaikymą susiję su paties prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumu bei jo tenkinimo ar atmetimo argumentais. Antstolis D. K. pradėjęs vykdomąją bylą ir pateikė atsakovei raginimą įvykdyti teismo sprendimą, todėl nesustabdžius išieškojimo, antstolis vykdydamas teismo sprendimą turėtų teisę ir pareigą imtis visų priverstinių išieškojimo veiksmų, dėl ko atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nebetektų savo prasmės. Atsakovė nelaukdama teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pervedė 3000 Lt teismo sprendimo vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus atsakovės prašyme nurodytus argumentus yra tikslinga ir pagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Apeliantė pateikdama prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo prašė teismo taikyti vieną iš CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Entafarma“ apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą bei priėmė naują sprendimą – ieškovo UAB „Entafarma“ ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 30 430,58 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 826 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.24-31). Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Atsakovė savo prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė priežastis dėl kurių negali sumokėti visos teismo sprendimu priteistos žalos, t.y. dėl vaikų išlaikymo, turimų kreditorių, išlaidų komunalinėms paslaugoms, maistui, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo įvykdymo ir antstolis D. K. pateikė raginimą įvykdyti sprendimą. Tačiau aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą bei nurodė, kad jos turtinė padėtis yra šiuo metu yra sudėtinga, išlaiko vaikus, turi kreditorių, reikalingos išlaidos pragyvenimui, nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą, iki teismas išnagrinės pareiškėjos prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pažymėtina, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principai (CPK 7 str., 8 str.) taikytini ir paskutinėje civilinio proceso stadijoje – vykdant sprendimą. Tuo tarpu atsakovė turi dėti visas pastangas, kad priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas būtų kuo greičiau įvykdomas, o išieškojimo procesas nebūtų vilkinamas.

CPK 284 straipsnyje reglamentuotas sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas. Šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas savaime jau reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, nes teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo atveju, jei teismas priimtų atsakovei palankų procesinį sprendimą ir išdėstytų Vilniaus apygardos teismo 2014-06-20 sprendimo įvykdymą, šios teismo nutarties įvykdymas nebūtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas. Kaip pati nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, o taip pat ir prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, jau yra sumokėjusi 3000 Lt ir ketina vykdyti teismo sprendimą, kas tik pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė realiai gali įvykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismui sustabdžius vykdymo veiksmus būtų pažeisti išieškotojo teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai, kad įsiteisėjęs ir privalomas teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Pažymėtina, kad proceso normos nustato išieškojimo iš skolininkės fizinio asmens turto eilę bei išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jos pajamų dydžius (CPK 664 str., 736 str.), dėl ko atmestini atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog nesustabdžius išieškojimo veiksmų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-357-809/2014, priteista iš atsakovės suma būtų išieškoma paskelbiant turimo turto varžytines.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju, priimta neteisingai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl naikintina, o, išsprendus klausimą iš esmės, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas, nes ji neįrodė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju yra būtina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas prašo iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 178 str.), todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis