Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-462/2010

Teisėja Daiva Žebelienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.1.; 1.1.9.2.;

(S) 1.2.25.4.5.; 2.1.6.2.; 2.2.2.5.; 2.2.2.6.; 2.1.15.3.3.

2.3.6.4.

2010 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 1 p., 3 d., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., uždraudžiant J. Ž. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, būtent:

ji 2007 m. lapkričio 3 d., apie 21 val. 29 min., Tauragės mieste, vairuodama S. Ž. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) gatvės 139 namo kiemo į kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, tuo pažeisdama KET 145 punkto reikalavimus, nepraleido keliu atvažiuojančio automobilio CITROEN XSARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. T., tuo pažeisdama KET 146, 158 punktų reikalavimus, ir su juo susidūrė.

Šie J. Ž. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su V. B. sužalojimu, kadangi jam buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: kairiojo šlaunikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir I. Ž. mirties priežastimi, kadangi I. Ž. buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: jungties tarp stuburo ir kaukolės plyšimas, pailgųjų galvos smegenų plyšimas, kepenų medžiagos plyšimas.

Nuteistoji pabrėžia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi nukentėjusiojo T. T. prieštaringais ikiteisminio tyrimo ir teismo metu duotais parodymais. Nukentėjusiojo duotus parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Šie parodymai prieštarauja jos duotiems nuosekliems parodymams. Įvažiavusi į pagrindinį kelią galėjo pavažiuoti į priekį, Tauragės link, apie 4 metrus. Nukentėjusiojo T. T. parodymai, kad jis važiavo 70–80 km/val. greičiu, paneigti 2008-10-28 ekspertizės aktu. Pažymima, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., kadangi aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai. Visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, jame nurodytos fiksuotos automobilių padėtys po autoįvykio ir aiškiai nurodyta automobilių susidūrimo vieta (b. l. 4–10), kuri atitinka jos ir kitų liudytojų parodymus. Teismas priimdamas nuosprendį nevertino policijos pareigūno K. P. parodymų, kuris įvykio vietoje tyrėjui padėjo apžiūrėti įvykio vietą, nubraižė įvykio vietos schemą. Skundžiamajame nuosprendyje teismas rėmėsi negaliojančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 str., kuris neteko galios 2007-09-01.

Nuteistoji J. Ž. teigia, kad teismas nepagrįstai jai taikė baudžiamojo poveikio priemonę ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būdama registruota Mažeikių darbo biržoje, jos siuntimu mokosi Klaipėdos mieste kirpėjų kursuose, todėl dažnai tenka važinėti į kursus. Kadangi autoįvykio metu žuvo jos dukrelė, kuri yra palaidota Tauragės miesto Žukų kapinėse, o ji šiuo metu gyvena pas savo mamą Mažeikių mieste, tai netekdama teisės vairuoti transporto priemones, negalės nuolat lankyti ir prižiūrėti dukrelės kapo. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į kitas svarbias šeimines aplinkybes, kadangi abu jos tėvai yra pensininkai ir sergantys. Ji viena gali jais pasirūpinti, nuvežti pas gydytojus, nupirkti ir atvežti maisto produktų. Po įvykio praėjus daugiau nei 2 metams vairuodama transporto priemonę nepadarė analogiško nusikaltimo, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodo, kad teismas jai galėjo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., tai yra įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skundžiamuoju nuosprendžiu teismas nepagrįstai iš jos civiliniam ieškovui V. B. priteisė 1892,48 Lt, o civiliniam ieškovui T. T. – 2654,72 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat abiem civiliniams ieškovams 400 Lt jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstą turtinės žalos atlyginimą.

Be to, J. Ž. pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 str. 3 d. ir 4 d., kadangi paskelbdamas nuosprendį jai nedalyvaujant, neišaiškino nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Teigia, kad iki šiol nėra gavusi teismo nustatyta tvarka patvirtinto nuorašo.

Nuteistoji J. Ž. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios J. Ž. kaltės. Jos įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nors nuteistoji J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo T. T., V. B., liudytojų K. P., T. M. parodymais. Be to, šiuos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – 2008-05-09 specialisto išvada Nr. 11K-13 (08), 2008-10-28 ekspertizės aktas Nr. 11-1862 (09). Specialisto išvada Nr. 11K-13 (08) nustatyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio „Peugeot 605“ vairuotojos J. Ž. veiksmai – tamsiu paros metu, tikėtina, dirbtinai neapšviestame gatvės ruože iš namo kiemo išvažiuodama į gatvę sudarė kliūtį gatve važiavusiam automobiliui „Citroen Xsara“; prieš susidūrimą automobilis „Citroen Xsara“ judėjo didesniu nei apie 57 km/val. greičiu (t. 1, b. l. 15–20).

2008-10-28 ekspertizės aktu Nr. 11-1862 (09) nustatyta, kad šio eismo įvykio eigos elementai tokie: automobilis „Citroen Xsara“, vairuojamas T. T., važiavo keliu Šiauliai – Tauragė apie 89 km/val., tuo metu iš išvažiavimo iš kiemo į kelio važiuojamąją dalį atbuline eiga įvažiavo automobilis „Peugeot 605“, vairuojamas J. Ž.. Automobilio „Citroen Xsara“ vairuotojas nusuko į dešinę ir priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė į automobilio „Peugeot 605“, esančio įstrižai dešinės eismo juostos, užpakalinį dešinįjį kampą. Nuo smūgio automobilis „Peugeot 605“, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, buvo nublokštas į priekį automobilio „Citroen Xsara“ važiavimo kryptimi apie 31 m ir sustojo ant šaligatvio, automobilis „Citroen Xsara“ taip pat nuslydo į priekį ir į dešinę apie 25 m; Automobilio „Peugeot 605“ vairuotojos J. Ž. veiksmai – tamsiu paros metu, išvažiuodama į kelią iš namo kiemo sudarė kliūtį keliu važiavusiam automobiliui „Citroen Xsara“ – techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 220–226).

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kai veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kai to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., sudėtis yra materialioji blanketinė, ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką ir padarinius. Esant materialiajai blanketinei nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kolegija konstatuoja, kad J. Ž. buvo nuteista už veiką, kuri pasireiškė Kelių eismo taisyklių 145, 146, 158 punktų pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 145 punktas įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 146 punktas įpareigoja vairuotoją, įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms; Kelių eismo taisyklių 158 punktas įpareigoja vairuotoją, važiuojant atbulą, duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Taigi eismo taisyklės įsakmiai įpareigoja vairuotoją, prieš pradedant važiuoti, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. T., vairavęs automobilį „Citroen Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 178 punktą. Jame numatyta, kad neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu. Iš T. T. vairuotojo pažymėjimo matyti, kad jam vairuotojo pažymėjimas išduotas 2007-05-15, tai yra T. T. neturėjo 2 metų vairavimo stažo, todėl jam galiojo Kelių eismo taisyklių 178 punktas. 2008-10-28 ekspertizės akto Nr. 11-1862 (09) išvados 3 p. nustatyta, kad įvertinus atstumą, kurį abu automobiliai nuslydo po susidūrimo, jų deformacijų intensyvumą, bei nutartyje nurodomas aplinkybes apie automobilio „Peugeot 605“ judėjimą prieš pat susidūrimą, tikėtinas automobilio „Citroen Xsara“ važiavimo greitis prieš pat susidūrimą – 89 km/val. Nukentėjusysis T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad važiavo 70–80 km/val. greičiu. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedo matyti, kad automobilio „Citroen Xsara“ prietaisų skydelio rodyklė yra sustojusi ties 70–80 km/val. (t. 1, b. l. 8), tai yra ties tokiu greičiu, kokį nurodė T. T..

Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Tam, kad būtų nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga, reikia nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžiui nustatyti reikia išsiaiškinti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad T. T. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia nuteistosios J. Ž. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nes ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių taisykles. Automobilio vairuotojos J. Ž. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo Kelių eismo taisyklių 145, 146, 158 punktų reikalavimams. J. Ž., įvažiuodama atbula į kelią iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 139 namo, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, turėjo galimybę prieš eismo įvykį duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam T. T. automobiliui, tačiau to nepadarė. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus J. Ž. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos veikos gali kilti eismo įvykis, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldama padarinius. Būtent tokie automobilio vairuotojos J. Ž. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais ir padaryti esant nusikalstamam nerūpestingumui. Vien dėl nukentėjusiojo T. T. Kelių eismo taisyklių 178 punkto pažeidimo įvykis nebūtų kilęs, nes atidus ir atsargus vairuotojas būtų atbuline eiga įvažiavęs į pagrindinį kelią tik įsitikinęs, jog važiuoti tokiu būdu į pagrindinį kelią yra tikrai saugu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kuriame ji nurodo, kad atbula įvažiavusi į pagrindinį kelią spėjo pavažiuoti į priekį apie 4 metrus, nepagrįstas. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia protokolas apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą (t. 1, b. l. 45–46), Tauragės rajono policijos komisariato vaizdo lentelė Nr. 677 (t. 1, b. l. 47–50). Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas visas automobilio galas, galinis buferis, bagažinės dangtis, automobilio stogas, dešinės pusės galinis sparnas ir durelės, išdaužtas galinis stiklas, dešinės pusės durelių galinis stiklas, dešinės pusės durelių galinis žibintas. Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolas ir vaizdo lentelė patvirtina, kad daugiausia yra sugadinta automobilio „Peugeot 605“ galo dešinė pusė. Jeigu, kaip tvirtina J. Ž., ji būtų spėjusi pagrindiniu keliu pavažiuoti 4 metrus, susidūrimo metu automobilis „Citroen Xsara“ būtų vienodai sugadinęs automobilio „Peugeot 605“ galą. Šiuo atveju automobilis „Citroen Xsara“ priekine dalimi, labiau kairiąja puse atsitrenkė į automobilio „Peugeot 605“ galinį dešinį kampą bei galinio šono galinę dalį. Toks automobilių susidūrimo mechanizmas įrodo, kad automobilio „Peugeot 605“ vairuotoja J. Ž. įvažiavusi į pagrindinį kelią atbuline eiga iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 139 namo nespėjo automobilio ištiesinti ir pavažiuoti į priekį, Tauragės link.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir nustatė, jog būtent J. Ž. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio metu kilusius sunkius padarinius bei pagrįstai ją pripažino kalta ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl šališko ikiteisminio tyrimo, neapklaustų visų liudytojų, neatlikto parodymų patikrinimo vietoje bei eksperimento. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko šiuo atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga – policija. Ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įstatymo numatytus ir galimus tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats savarankiškai nusprendžia, kokie tyrimo veiksmai reikalingi, siekiant ištirti padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 str., 207 str., buvo atliktas eismo įvykio vietos, objektų, žmogaus kūno, lavono tyrimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įstatymo numatyti ir galimi tyrimo veiksmai. Todėl apeliantės argumentai, kad nebuvo apklausti visų liudytojai, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje bei eksperimentas, atmestini.

Nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą atmestini. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta argumentų dėl teismo šališkumo, apeliantė nenurodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 ar 2 d. nustatytų pagrindų.

Kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalėjo būti taikoma, kadangi eismo įvykį apeliantė sukėlė būtent naudodamasis šia teise, tačiau pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo ne tik sunkūs padariniai – žuvo pačios J. Ž. dukra, tačiau autoįvykio metu buvo sužalota ir nukentėjusiųjų sveikata. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Padarytos žalos neįmanoma kompensuoti, todėl įstatymai numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą.

Apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį: nukentėjusiųjų V. B. ir T. T. patirtus sužalojimus (nukentėjusysis V. B. buvo priverstas gydytis stacionare nuo 2007-11-03 iki 2007-11-06 dėl patirtų sužalojimų, jo bendra būklė hospitalizavimo dieną buvo sunkoka; nukentėjusysis T. T. buvo priverstas gydytis stacionare nuo 2007-11-04 iki 2007-11-05), jų sveikatos būklę, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, išgąstį, stresą. Apylinkės teismas tinkamai vertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kaltę (tai, kad nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jos neatsargumo, tai reiškia, kad ji sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių). Teismas taip pat atsižvelgė ir į priteistinos žalos dydį iš draudiko.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusieji V. B. ir T. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydami atlyginti jiems padarytą 500 Lt turtinę žalą (V. B.) ir 400 Lt (T. T.), taip pat neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Lt. Apylinkės teismas sumažino nukentėjusiajam T. T. priteistą neturtinę žalą iki 3000 Lt, priteisiant iš kaltinamosios J. Ž. 2654,72 Lt (345,28 Lt neturtinę žalą AB „Lietuvos draudimas“ atlygino). Nukentėjusiajam V. B. AB „Lietuvos draudimas“ 1726,40 Lt neturtinę žalą yra atlyginęs, todėl teismas iš kaltinamosios J. Ž. priteisė 1892,48 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam V. B., likusią sumą, tai yra 1381,12 Lt, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką. Dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo nukentėjusiesiems nustatytu civilinio ieškinio dydžiu bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Nepagrįstas nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 str. 3 d. ir 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 str. 3 d. numato, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 str. 4 d. numatyta, kad teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Kai nesuimtas kaltinamasis neatvyksta išklausyti nuosprendžio, jis skelbiamas kaltinamajam nedalyvaujant. Tokiais atvejais paskelbęs nuosprendį teismas turi imtis priemonių, kad nuteistasis būtų surastas ir jam būtų įteiktas nuosprendis. Iš 2010-06-23 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuosprendis paskelbtas nedalyvaujant kaltinamajai J. Ž. (gautas telefoninis pranešimas, kad J. Ž. susilaužė koją, dėl tos priežasties negali atvykti į nuosprendžio paskelbimą), teisėja išaiškino apskundimo laiką ir tvarką, o proceso dalyviai nuosprendį suprato (t. 1, b. l. 275-276). Apylinkės teismas ėmėsi priemonių informuoti ir įteikti nuosprendį nuteistajai J. Ž., kadangi 2010-05-28 raštu Nr. 1-7-607 J. Ž. išsiųsta 2010-05-25 nuosprendžio kopija.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė rašymo klaidą, kadangi rėmėsi negaliojančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 str. Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1236, kuris įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 str. neteko galios, todėl remtis šio straipsnio norma apylinkės teismas negalėjo. Ši aiški rašymo klaida nekeičia nuosprendžio esmės.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistosios J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.