Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M. (E. M. ), gim. 1990 m. lapkričio 9 d., Šalčininkuose, lenkas, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. sunkiai sužalojo du žmones.

Kaltinamasis E. M. 2008 m. birželio 24 d., apie 20.50 val., Poškonių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, autobusų stotelėje „Dailidės“, esančioje kelio Šalčininkai – Dieveniškės 15-ojo kilometro 400-ajame metre, kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo T. J. ir M. M. metu, peiliu dūrė vieną kartą T. J. į kairįjį šoną, padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje su plonžarnės bei jos pasaito pažeidimais, kurių pasėkoje T. J. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Po to, tuo pačiu peiliu dūrė du kartus O. K. į kairįjį šoną, padarydamas pastarajam kiaurymines durtines – pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kurių pasėkoje O. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis E. M. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. birželio 24 d., vidurdienį, pas senelę Katkuškių kaime susitiko su savo pusbroliu M. M. . Apie 20.00 val., su pastaruoju nusprendė eiti namo į Sakalinės kaimą ir ėjo keliu Dieveniškės - Šalčininkai. Striukės kišenėje turėjo peilį su automatiškai iššokančia geležtimi, kurį įsigijo Šalčininkuose maždaug prieš penkias dienas iki įvykio ir nešiojosi grybavimui. Beeinant, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, kuris juos pravažiavęs sustojo ir iš jo išllipo keturi vaikinai. Matėsi, kad jie girti, nes svirduliavo. Iš pradžių T. J. liepė kraustyti kišenes, atiduoti telefonus ir pinigus. Jiems nesutikus, šis pradėjo kibti prie M., ėmė kalbėti apie kažkokią skolą. T. stovėjo prie pat M. ir laikė jį už megztinio, o jis (kaltinamasis) nuo jų stovėjo maždaug metro atstumu. Tuomet jis (kaltinamasis) paragino M. eiti namo ir nesiaiškinti dėl nebūtos skolos. Išgirdęs šiuos žodžius, T. paleido M., priėjo prie jo (E. M. ) ir smogė kumščiu į veidą. Kažkas iš jo draugų sušuko „beite na net“. Tuomet jis išsigando, pradėjo gintis - išsitraukęs iš striukės kišenės peilį, dūrė juo T. ir pastarasis nugriuvo. Į kurią kūno vietą pataikė – nematė. Po to prie jo (kaltinamojo) pribėgo O. K. ir pradėjo mušti, suduodamas maždaug penkis smūgius kumščiu į veidą ir smaugti, todėl jis jam taip pat vieną kartą dūrė peiliu. Vėliau jis nieko nebepamena nes mušamas ir spardomas prarado sąmonę. Atsigavo tik policijos automobilyje, buvo visas kruvinas. Vėliau greitosios pagalbos medikai jam suteikė medicininę pagalbą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sužaloti nukentėjusiųjų nenorėjo, peiliu pastariesiems smūgiavo gindamasis. Ikiteisminio tyrimo metu davė kiek kitokius parodymus, t. y. kad T. laikant M. už megztinio, jis (kaltinamasis) neištvėrė dėl netinkamo elgesio su jo pusbroliu ir, norėdamas jį apginti, iš striukės kišenės išsitraukęs peilį, vieną kartą smogė juo T.. Po to pribėgęs O. K. norėjo iš jo atimti peilį, todėl iš susijaudinimo jam taip pat du ar tris kartus dūrė peiliu. Šie parodymai ne visai atitinka tikrovę, nes duoti tokius parodymus jam liepė tyrėja, be to, antros apklausos metu nebuvo nei gynėjo, nei vertėjo, todėl kai ką galėjo supainioti. Apklausų protokolus pasirašė neskaitęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. J. parodė, kad M. M. gyveno kaimynystėje ir jis (nukentėjusysis) žinojo, kad šis vagiliauja. Įvykio dieną susitiko su draugais O. K. , D. Z. ir V. V. ir visi nuvažiavo į Stakų kaimą pažaisti futbolo. Tą dieną vyko Joninių šventė ir futbolo pažaisti nepavyko, todėl nusprendė važiuoti namo. Automobilį vairavo jis. Pakeliui užkaito automobilio variklis ir jie sustojo autobusų sustojime “Dailidžių”. Kadangi turėjo dviejų litrų talpos butelį alaus, nusprendė jį išgerti. Jis išgėrė porą gurkšnių alaus, o likusį gėrė draugai. Bestovint, pamatė keliu ateinančius E. M. ir M. M. , kuris nešėsi kuprinę. Kai vaikinai prie jų priartėjo, jis pašaukė M. prieiti arčiau. Jis (T. J. ) žinojo, kad M. iš D. Z. giminaičių yra pavogęs apie 1000,00 Lt, todėl nutarė išsiaiškinti kur pinigai. Kadangi M. jam nepakluso, prie pastarojo priėjo jis (nukentėjusysis) ir ėmė klausinėti, kada šis grąžins pavogtus pinigus. Vėliau prie jų priėjo ir draugai. Nei jis (nukentėjusysis) nei draugai iš kaltinamojo ir M. M. jokių pinigų ar telefonų nereikalavo, neliepė iškraustyti kišenes. Kalba buvo tik apie pavogtų pinigų grąžinimą. M. pradėjo keiktis, norėjo nueiti, todėl jis (T. J. ) sugriebė pastarąjį už megztinio ir laikė, kad nepabėgtų. E. M. stovėjo maždaug metro atstumu. Tuomet E., nieko nesakęs išsitraukė peilį ir dūrė jam į pilvą, tiksliau, peilio jis nepastebėjo, tik pajuto smūgį. Po smūgio jis (nukentėjusysis) atsitūpė, o M. M. pabėgo. Iš karto po to, prie jo iš už nugaros priėjo O. K. ir paklausė kas atsitiko. Tuo metu E. priėjo prie O. K. ir smogė jam du - tris kartus į nugarą. Tada draugai norėjo atimti iš kaltinamojo peilį, prasidėjo muštynės, o jis (T. J. ) nubėgo prie automobilio. Nei jis, nei O. K. iki jie buvo sužaloti peiliu, kaltinamajam smūgių nesudavė. Pastarajam O. K. trenkė kelis kartus kumščiu tik po to, kai atėmė peilį. Ar jį spardė kiti draugai – nematė, nes buvo nuėjęs prie automobilio, tik matė, kad jį buvo apstoję. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, visas aplinkybes prisiminė geriau – nurodė, kad po smūgių peiliu draugai spardė kaltinamąjį, todėl prašo jais vadovautis (b. l. 44-45). Kai jis (T. J. ) sugrįžo nuo automobilio, M. nebebuvo, o Egdaras gulėjo ant asfalto be sąmonės. Ant O. K. megztinio matėsi kraujo dėmės ir pastarasis paaiškino, kad kai jis buvo pasilenkęs pasižiūrėti, kas jam (T. J. ) atsitiko, E. M. dūrė peiliu jam į nugarą. Ar kas nors iš draugų pasakė frazę “beite na net”, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau jeigu ir pasakė, tai tik po kaltinamojo peiliu suduotų smūgių. Po šio įvykio jie visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo į Dailidžių kaimą, kur iškvietė medicinos pagalbą. Pakeliui apie incidentą pranešė policijai. Kadangi jiems su O. K. prasidėjo skausmai, norėdami sumažinti skausmą, kol atvažiavo medikai, jie abu išgėrė pusės litro talpos butelį degtinės. Įvykio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų jis buvo operuojamas, kentė skausmus, gydėsi ligoninėje ir namuose, ilgai negalėjo dirbti, skausmus ir nepatogumus jaučia ir šiuo metu, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. K. parodė, kad M. M. gyveno netoli jo namų. 2008 m. birželio 24 d., apie 18.30 val., susitiko su T. J. , D. Z. ir V. V. ir nuvažiavo į Stakų kaimą pažaisti futbolo, tačiau ten nieko nevyko, todėl apie 20.00 val., nusprendė grįžti namo. Bevažiuojant užkaito automobilio variklis, todėl jie sustojo autobusų sustojime “Dailidžių” bei visi išgėrė dviejų litrų talpos butelį alaus. Netrukus pastebėjo keliu einančius E. ir M. M. . Šiems priartėjus, T. J. pašaukė M., tačiau šis nereagavo, todėl T. priėjo prie jų. Jis (O. K. ) su draugais nusekė iš paskos. Jis nuo T. J. stovėjo maždaug 2-2,5 metrų atstumu iš kairiojo šono, E. M. stovėjo priekyje, o M. - T. J. iš dešiniojo šono. V. V. stovėjo šalia jo (O. K. ), o D. Z. – šalia M. T. pradėjo aiškintis su M. dėl pavogtų pinigų, liepė juos grąžinti savininkui. Nei jis, nei draugai iš kaltinamojo ir M. jokių kitų pinigų nereikalavo, neliepė išversti kišenių. Pokalbio metu M. norėjo pabėgti, todėl T. sugriebė jam už megztinio ir laikė. Tuo metu E. M. , nieko nesakęs, dūrė T. J. pilvą. Tiksliau, paties smūgio jis nematė, tik pastebėjo, kad T. atsitūpė, o M. M. nubėgo į mišką. Po to jis (O. K. ) priėjo prie T. pažiūrėti kas atsitiko ir stovėjo pasilenkęs. E. liko stovėti jam už nugaros. Tuo metu jis atsisuko į Egdarą ir pamatė, jog šis nori jam smūgiuoti peiliu. Ranka dar bandė atmušti smūgį, bet nepavyko ir tuo metu kaltinamasis tris kartus dūrė jam (nukentėjusiajam) peiliu į kairį šoną ir nugarą. Po to jis (O. K. ) atėmęs iš kaltinamojo peilį, numetė į žolę ir kumščiu sudavė porą smūgių jam į veidą, nuo ko šis nugriuvo ir prarado sąmonę. Konflikto metu niekas nesakė žodžių “beite na net”. Nei jis, nei T. iki dūrių peiliu, kaltinamajam nesmūgiavo. Iš karto po įvykio jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo į Dailidžių kaimą. Pakeliui paskambino į policiją, o jau būnant kaime, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvažiavo medikai, kad numalšimti skausmą jis su T. išgėrė butelį degtinės. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo operuojamas, kentė skausmus, ilgai gydėsi ligoninėje ir namuose, tris mėnesius negalėjo dirbti, šiuo metu dar jaučia sužalojimo pasekmes, todėl nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 15 000,00 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas D. Z. parodė, kad įvykio dieną kartu su draugais T. J. , O. K. ir V. V. automobiliu važiavo iš Stakų kaimo namo į Dailidžių kaimą. Pakeliui užkaito automobilio variklis, todėl sustojo stotelėje. Netrukus pamatė einančius M. M. ir E. M. . Kadangi M. iš jo (liudytojo) krikšto motinos vyro pavogė pinigus, taip pat kaime buvo apvogta daug namų, jie norėjo su pastaruoju pasikalbėti, todėl visi keturi priėjo prie vaikinų. M. M. pradėjo gąsdinti, kad atvažiuos jo tėvas ir juos pamokys. T. J. ėmė jam priekaištauti dėl vagiliavimo. Šalia jų stovėjo E. Po kurio laiko jis (liudytojas) pamatė, kad T. pritūpė. Iš pradžių nesuprato kas atsitiko, priėjo prie pastarojo ir pamatė kraują. Tuo metu O. K. pradėjo mušti E. ir šis nugriuvo bei prarado sąmonę. Tuomet jie visi dar kažkiek paspardė gulintį kaltinamąjį, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iki pritūpimo, T. smūgių E. nesudavė. Prasidėjus konfliktui tarp kaltinamojo ir O. K. , jis (liudytojas) negali pasakyti, kuris iš jų pirmas sudavė smūgius, t. y. ar iš pradžių E. M. sudavė peiliu O. K. , ar O. K. pirmas sudavė smūgius E. M. . Tačiau pamena, kad O. K. kumščiu trenkė Egdarui į veidą, ir iš šio rankų iškrito peilis, t. y. visa tai įvyko po to, kai E. dūrė peiliu Olegui. Tik prasidėjus konfliktui, M. pabėgo į mišką. Negirdėjo, kad kas nors iš draugų būtų sakęs žodžius „beite na net“, taip pat niekas nereikalavo kraustyti kišenių ir atiduoti pinigų bei telefonų.

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Šiuo metu Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam (M. M. ) pareikštas kaltinimas dėl I. G. priklausančių 700,00 Lt vagystės. Dieną prieš įvykį E. atvažiavo į Katkuškių kaimą, o kitą dieną jie abu nusprendė nueiti į Sakalinės kaimą, esantį maždaug už 15 kilometrų. Kadangi neturėjo pinigų autobusui, ėjo pėsčia. Beeinant mišku, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį T. J. automobilį, kuris juos pravažiavęs, sustojo už kelių šimtų metrų. Iš automobilio išlipo keturi girti vaikinai ir pradėjo eiti link jų. Prie jo priėjęs T. J. paėmė už peties ir laikė, kol priėjo kiti. Pastarasis ėmė priekaištauti, jog jis įvykdė vagystę, liepė iškraustyti kišenes, atiduoti pinigus ir telefonus bei važiuoti kartu su jais. Taip pat T. bandė jam smogti, tačiau jis nuo smūgio išsisuko. E. stovėjo maždaug pusės metro atstumu nuo jo (M. M. ) ir paragino eiti namo. Tuomet T. jį paleido ir priėjęs prie E., prikišo pirštus jam prie akių bei kumščiu trenkė į veidą. Vienu metu jis (liudytojas) pasižiūrėjo į D. Z. , o po akimirkos atsisukęs, pamatė nukritusį ant žemės T. J. . Vėliau prie E. prišoko O. K. ir pradėjo jį smaugti, daužyti kumščiais, todėl E. jam dūrė peiliu. Po to Olegas sudavė kaltinamajam dar keletą smūgių, nuo kurių šis nugriuvo ir tuomet visi keturi pradėjo kojomis spardyti gulintį E.. Jis (M. M. ) išsigandęs pabėgo į mišką. Po kurio laiko išgirdęs nuvažiuojančio automobilio garsą, nubėgo prie E., kuris buvo be sąmonės ir nutempė jį į šalikelę. Tuo metu sustojo keli pravažiuojantys automobiliai, žmonės bandė kaltinamąjį gaivinti, kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Konflikto metu girdėjo kaip kažkuris iš vaikinų pasakė “beite na net”. Iki įvykio peilio pas E. nematė, jį pastebėjo tik tuomet, kai O. K. pradėjo jį smaugti. Ikiteisminio tyrimo metu davė šiek tiek kitokius parodymus, nes tuo metu ne viską prisiminė, o dabar viską apgalvojo, prisiminė tam tikras įvykio detales ir sako tiesą.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno 2008-06-24 tarnybiniu pranešimu (b. l. 1) pasitvirtina, kad 2008 m. birželio 24 d., apie 20.50 val., Poškonių sen., Šalčininkų raj., kelyje Šalčininkai – Dieneviškės, konflikto metu E. M. peiliu sužalojo T. J. ir O. K. .

2008-06-24 įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 14-18), apžiūrėjus įvykio vietą - stotelę “Dailidžių” bei automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad maždaug dviejų metrų atstumu nuo stotelės, žolėje guli peilis rudos spalvos rankena, šalia stotelės, kairėje kelio pusėje matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo paimtas peilis, kuris 2008-12-09 apžiūrėtas daiktiniu įrodymu ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (b. l. 19).

Iš 2008-09-18 daiktų parodymo atpažinti protokolo (b. l. 34-35) matyti, kad iš kaltinamajam E. M. pateiktų atpažinimui peilių, jis pagal peilio ilgį, ašmenis, geležtę bei rankenos spalvą atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kuriuo 2008 m. birželio 24 d. dūrė T. J. ir O. K. .

2008-11-07 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 37-38), kaltinamasis E. M. parodė 2008 m. birželio 24 d. įvykio aplinkybes – vietą kelio Šalčininkai – Dieveniškės 15-ajame kilometre, kurioje įvyko konfliktas su nukentėjusiaisiais, taip pat parodė bei paaiškino, kokiu būdu, į kurią kūno vietą jis dūrė peiliu T. J. ir O. K. .

Specialisto išvada Nr. G 4163/08(01) (b. l. 78) pasitvirtina, kad O. K. nustatyta kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir yra vienodo senumo bei nebūdingi savigynai. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, visumoje ir atskirai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminių durtinių-pjautinių krūtinės kairės pusės žaizdų su krūtinplėvės pažeidimu.

Specialisto išvada Nr. G 4027/08(01) (b. l. 81) pasitvirtina, kad T. J. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo sienos kairėje pusėje su plonžarnės bei jos pasaito pažeidimais, galimai 2008 m. birželio 24 d., paveikus duriančiai-pjaunančiu daiktu. T. J. rankose savigynos žymių nekonstatuota. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pilvo sienos kiauryminės žaizdos su plonžarnės ir jos pasaito pažeidimais.

Iš specialisto išvados Nr. G 5129/08(01) (b. l. 86-87) matyti, kad E. M. padaryta kraujosruva nosies srityje, galimai 2008 m. birželio 24 d., paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamajam E. M. pareikštas kaltinimasi dėl to, kad jis sunkiai sužalojo du žmones.

Bylos nagrinėjimo metu šis kaltinamajam pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Analizuodamas prieštaringus kaltinamojo bei liudytojo M. M. parodymus, taip pat nukentėjusiųjų T. J. , O. K. , liudytojo D. Z. parodymus, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymus ir jais tiki, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie davė nuoseklius, vieni kitiems neprištaraujančius parodymus. Tuo tarpu kaltinamasis E. M. ir liudytojas M. M. ne kartą keitė savo parodymus, skirtingai aiškindami įvykio aplinkybes. Tokiu būdu teismas, kaltinamojo ir liudytojo M. M. teisme duotus parodymus vertina tiek, kiek jie iš dalies atitinka jų pačių parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojo D. Z. parodymus bei kitą surinktą ir ištirtą bylos medžiagą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis ir liudytojas M. M. iš dalies pakeitė savo parodymus, aiškindami, kad E. M. nukentėjusiuosius T. J. ir O. K. sunkiai sužalojo gindamasis, nes dar prieš suduodant smūgius peiliu, nukentėjusiejį panaudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį.

Kaltinamasis aiškino, kad T. J. liepė kraustyti kišenes, atiduoti telefonus ir pinigus, laikė M. už megztinio, o jam (kaltinamajam) paraginus M. eiti namo, T. paleidęs M., priėjo prie jo (E. M. ) ir smogė kumščiu į veidą bei liepė draugams juos mušti. Tuomet jis išsigandęs pradėjo gintis, t. y. dūrė peiliu T., o staiga pribėgus O. K. ir pradėjus jį mušti bei smaugti, taip pat vieną kartą dūrė pastarajam. Tokiu būdu, sužalojimus nukentėjusiesiems padarė gindamasis.

Panašiai, iš dalies teisme pakeisdamas parodymus, įvykio aplinkybes dėstė ir liudytojas M. M. , aiškindamas, kad T. laikė jį už peties, o E. paraginus eiti namo, T. jį paleido ir, priėjęs prie E., prikišo pirštus jam prie akių bei kumščiu trenkė į veidą. Po to jis matė kaip T. J. buvo nukritęs ant žemės, o O. K. smaugė ir daužė kumščiais E., todėl šis jam dūrė peiliu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2008-06-25 kaltinamasis E. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiųjų peiliu nesužalojo ir apie peilį, nieko paaiškinti negali (b. l. 25), o 2008-09-18 kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog prie jo ir M. M. priėjęs T. J. , pakausė M. kada jis grąžins pavogtus pinigus į ką šis atsakė, kad nieko nevogė. Pokalbio metu M. norėjo atsitraukti į šalį, bet T. laikė jį už megztinio. Tuomet jis (E. M. ) dėl nukentėjusiojo tokio elgesio neištvėrė ir, norėdamas apginti pusbrolį, iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir dūrė T. J. . Po to, prie jo (kaltinamojo) pribėgo O. K. ir norėjo atimti peilį, todėl jis pastarajam taip pat dūrė du ar tris kartus. Paskui Olegas smogė kumščiu jam į veidą, nuo ko jis nugriuvo ant žemės ir daugiau nieko neprisimena (b. l. 31-32). Taigi, apie tai, kad E. M. pirmieji sudavė smūgius nukentėjusieji, kaltinamasis nieko neminėjo.

Liudytojas M. M. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2008-06-24 parodė, kad kaltinamąjį sumušė nukentėjusieji, pas E. M. peilio jis nematė, taip pat nematė, kad pastarasis būtų kam nors dūręs peiliu (b. l. 53), o 2008-09-17 parodė, jog kalbėdamas su T. J. , jis norėjo atsitraukti, tačiau pastarasis jam neleido ir laikė už megztinio. Po to jis (M. M. ) pamatė kaip T. pritūpė, o O. K. pribėgo prie E. ir kaltinamasis tris kartus dūrė peiliu Olegui.

Tokius kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymus, duotus 2008-09-18 ir 2008-09-17 patvirtino ir nukentėjusieji bei liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis E. M. ir liudytojas M. M. teisme tvirtino, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė įtakoti juos apklaususios tyrėjos, neprisimindami įvykio aplinkybių bei todėl, kad nebuvo gynėjo ir vertėjo.

Iš bylos medžiagos – apklausų protokolų (b. l. 31-32, 54) matyti, kad apklausiant įtariamuoju E. M. , dalyvavo vertėja bei gynėjas Bogdanas Jermakas, o apklausiant liudytoju M. M. , dalyvavo jo motina Ž. M. , vertėjo jis nepageidavo, nes lietuvių kalbą moka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. Z. parodė, kad ji dirba Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja ir tyrė šią baudžiamąją bylą – vykdė kaltinamojo E. M. , nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas. 2008 m. rugsėjo 18 d. apklausiant E. M. įtariamuoju, apklausos metu dalyvavo įtariamasis, jo gynėjas ir vertėja. Iš pradžių buvo pokalbis su įtariamuoju nerašant protokolo, vėliau protokoluojant įtariamajam buvo užduodami klausimai, į kuriuos jis atsakinėjo. Tikslūs atsakymai surašyti apklausos protokole. Apklausos metu atsakymus menančių klausimų neuždavinėjo. Kai buvo surašytas apklausos protokolas, iš pradžių protokolą išvertė ji pati ir įtariamajam perskaitė. Jis nieko nenorėjo papildyti. Vėliau įtariamajam protokolą išvertė vertėja. Parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo įtariamasis, gynėjas, vertėja ir vienas pareigūnas. Ji pasiūlė parodyti įvykio vietą ir įtariamasis pats nurodė vietą, kur vyko konfliktas. Po apklausų gynėjas pastabų nepateikė. Jokie operatyviniai darbuotojai E. M. duotais parodymais nesidomėjo. Iki 2008 m. rugsėjo 18 d. apklausos, E. M. į komisariatą ji nekvietė, nes aksčiau byla buvo paskirta tirti kitai pareigūnei ir tik vėliau - perduota jai.

Taigi, visos šios aplinkybės pilnai paneigia kaltinamojo ir liudytojo M. M. aiškinimus, kad jie buvo priversti duoti parodymus, todėl parodymai iš dalies neatitinka įvykio eigos. Tokiu būdu, teismas atmeta kaltinamojo ir liudytojo M. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad smūgius nukentėjusiesiems T. J. ir O. K. kaltinamasis sudavė gindamasis nuo jų panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo E. M. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p. yra teisinga, kadangi jis sunkiai sužalojo du žmones.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provakuojantis pačių nukentėjusiųjų elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Byloje nustatyta, kad konfliktą be jokio teisėto pagrindo pradėjo nukentėjusieji, t. y. kaltinamajam ir liudytojui M. M. einant keliu, prie jų priėjo keturi (tame tarpe abu nukentėjusieji), iš išvaizdos neblaivūs, neigiamai jų atžvilgiu nusiteikę asmenys, kurie ėmė priekaištauti M. M. dėl vagystės, T. J. neleido jam pasitraukti, laikydamas už megztinio ir toks neteisėtas nukentėjusiųjų elgesys iššaukė tolesnius E. M. nusikalstamus veiksmus. Taigi, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiųjų veiksmai buvo provokuojantys.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M. , teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, įstatymo priskirtą prie labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 6 d.), todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (LR BK 90 str. 5 d., 91 str. 3 d.). Tačiau jos trukmė sankcijos ribose mažintina, atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, neigiamai charakterizuojančios kaltinamąjį medžiagos Šalčininkų seniūnijoje nėra, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, iš dalies pripažino savo kaltę. Tai švelnina jo atsakomybę. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina arčiau minimalios baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės. E. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo. Jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas LR BK 92 str.1 d., paskiriant auklėjamojo pabūdžio priemonę – elgesio apribojimą (LR BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.p.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji T. J. ir O. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Taigi, T. J. ir O. K. buvo padaryta neturtinė žala. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas. Civiliniai ieškovai T. J. ir O. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad po šio įvykio jie ilgai gydėsi, kentėjo skausmą, ilgą laiką negalėjo dirbti. Įvertinus visas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, turto neturi, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakotas ir pačių nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys, teismas mano, kad civilinių ieškovų prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo priteistina kiekvienam nukentėjusiajam po 5000,00 Lt neturinės žalos.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikyti LR BK 92 str. 1 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2. p.p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių – įpareigojant įsidarbinti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę E. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. M. T. J. naudai 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) ir O. K. naudai 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.