- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-947-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. A., M. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovams A. A., M. T. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. A. ir M. T. solidariai 3 685,17 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir Tauragės apskrities policijos komisariatas 2014 m. birželio 13 d. sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, krovinių pervežimo Šilutės rajone”, kurios pagrindu ieškovė policijos pavedimu įsipareigojo priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemones Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Sutartyje nurodyta, kad tais atvejais kai transporto priemonė nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, „Saugotojas“, šiuo atveju ieškovė, turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas iš transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo. Ieškovė vykdydama minimą sutartį 2016 m. vasario 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų kvietimu atvyko į iškvietimo vietą, iš kurios policijos pareigūnų nurodymu parvežė į UAB „Sauliaus transporto sistemos“ automobilių saugojimo aikštelę atsakovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesniam saugojimui iki atskiro policijos pareigūnų nurodymo. 2016 m. vasario 1 d. minimą transporto priemonę valdė atsakovas M. T.. 2016 m. kovo 18 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas informavo, kad A. A. transporto priemonė A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu yra konfiskuota. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl automobilio konfiskavimo, ieškovė 2017 m. vasario 22 d. išsiuntė atsakovui A. A. raštišką „Priminimą“ Nr. 896, informuodama apie susidariusią situaciją su automobilio saugojimu, nurodydama tam terminui susidariusios skolos dydį ir ragindama jį kuo skubiau atsiimti jam priklausančią transporto priemonę bei susimokėti susidariusią skolą. Atsiimti ieškinyje minimą transporto priemonę atsakovas A. A. atvyko tik 2017 m. birželio 13 d.. Atsakovas A. A. iš saugojimo aikštelės atsiimdamas savo transporto priemonę atsisakė atsiskaityti už automobilio nuvežimą ir saugojimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priteista iš atsakovų A. A. ir M. T. solidariai 3 685,17 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3 685,17 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis - po 241,45 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sauliaus transporto sistemos“.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui A. A. priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į ieškovės saugojimo aikštelę vadovaujantis įstatymu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai atlygintini pasaugos pagal įstatymą santykiai (CK 6.830 straipsnis). Už paslaugą atliekamą atsakovui dėl turto pervežimo ir saugojimo, vadovaujantis ieškovo nurodytais įkainiais privalu atsiskaityti (Saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis, CK 6.840, 6.841 straipsniai). Minėtą transporto priemonę jis perdavė M. T. remontuoti kartu su automobilio raktais ir dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prievolės sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą nevykdė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovei solidariai iš atsakovų yra pagrindas priteisti 3 685,17 EUR skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 12 d. papildomu sprendimu priteista iš atsakovų A. A. ir M. T. lygiomis dalimis - po 150 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sauliaus transporto sistemos“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriteisti iš atsakovo A. A. skolos solidariai su M. T. už automobilio pasaugą ir kitų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose bei įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais išaiškinimais, atsakovas A. A. nepagrįstai patrauktas atsakovu šioje byloje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
7.1. Atsakovo prašomas pridėti prie bylos rašytinis įrodymas neturi jokios įrodomosios galios, kadangi atsakovas bandė minėtą rašytinį įrodymą pridėti prie bylos pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nes nebuvo aišku nei kada, nei kas, nei kokiu tikslu šį raštą surašė ir, ar iš tiesų minimas raštas buvo pasirašytas paties atsakovo M. T..
7.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkindamas ieškinį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau Saugaus eismo automobilių keliais statymas) 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kuriose yra nurodoma, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kadangi atsakovai automobilio savininkas A. A. ir valdytojas M. T. iš ieškovės jos saugomo automobilio neatsiėmė, taigi jie kaip automobilio savininkas ir valdytojas, solidariai privalo atlyginti ieškovei UAB „Sauliaus transporto sistemos“ patirtas transportavimo ir saugojimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
11. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – atsakovo M. T. pasirašytą raštelį, kuriame atsakovas M. T. prisipažįsta, kad jis atsakingas už susidariusią skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrodymas pridėtinas prie bylos, nes jis yra analizuojamas apeliaciniame skunde, jis buvo išsiųstas ieškovei todėl , priešingą suinteresuotumą turinčios bylos šalys yra susipažinusios su šiuo įrodymu ir dėl jų pasisakė savo atsiliepime.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jai solidariai iš atsakovų transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
13. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šiuo reglamentavimu įtvirtinta saugotojo teisė tokio atlyginimo reikalauti iš pasirinkto skolininko, t.y. iš savininko ar teisėto valdytojo atskirai. Nagrinėjamu atveju ieškovė skolą prašė priteisti iš transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariai.
14. Nagrinėjamu atveju automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos priteistos iš transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariai. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, kad išlaidos iš jo neturėjo būti priteistos, nes kitas atsakovas M. T. prisiėmė asmeninę atsakomybę už ginčo išlaidas. Tačiau šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegijos vertinimu paneigti apelianto solidarios atsakomybės pagrindą nėra teisinio pagrindo. Apelianto motyvai dėl jo civilinės atsakomybės nebuvimo paneigiami bylos medžiaga.
15. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-18 nutarimu M. T. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 123 str. 1d., 123 str. 5d., už tai, kad jis 2016-02-01, 22 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį nedraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis priklauso J. P.. Minėtu nutarimu teismas konfiskavo automobilį A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutarimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė teismo nekonfiskuoti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio . Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad automobilio savininkas yra šios bylos apeliantas A. A. ir 2016-06-22 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutarimą pakeitė, panaikino M. T. paskirtą nuobaudą – ginčo automobilio konfiskavimą. Tačiau šioje byloje nustatyta, jog apeliantas po šio nutarimo priėmimo neatsiėmė automobilio iš saugojimo aišktelės. 2017-02-22 ieškovė išsiuntė atsakovui A. A. raštišką „Priminimą“ Nr. 896, informuodama apie susidariusią situaciją su automobilio saugojimu, nurodydama tam terminui susidariusios skolos dydį ir ragindama jį kuo skubiau atsiimti jam priklausančią transporto priemonę bei susimokėti susidariusią skolą. Tačiau A. A. transporto priemonės neatsiėmė, automobilis buvo atsiimtas tik 2017-06-13. Šis priminimas buvo išsiųstas atsakovui tuo pačiu adresu, kuris nurodytas apeliaciniame skunde- (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-22 nutartis įrodo, jog A. A. apeliacinis skundas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-18 buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo A. A.. Šia nutartimi buvo panaikinta M. T. paskirta nuobauda- automobilio konfiskavimas, tačiau apeliantas neteikia įrodymų priežastims, dėl kurių jis neatsimėme automobilio iš saugojimo aikštelės iki pat 2017-06-13.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017-02-08 apelianto atstovo rašytas raštas ieškovei dėl automobilio grąžinimo įrodo, jog apeliantui buvo žinomas automobilio saugojimas, jo saugojimo išlaidos, nes šiame rašte nurodoma, jog už automobilio saugojimą turi sumokėti M. T.. Ieškovė pateikė į bylą 2017-02-22 ir 2017-03-03 pranešimus, išsiųstus apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei jo atstovui advokatui, kuriais jis buvo informuotas apie priverstinai nuvežtą automobilį, susidariusias išlaidas už jo saugojimą bei būtinybę atsiimti automobilį.
17. Nagrinėjamu atveju yra susiklostę pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.850 str.), todėl sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).
18. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad minėtos Sutarties bei SEAKĮ 33 str. 6 d. pagrindu atsirado ne tik pasaugos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir Tauragės apskrities VPK, bet ir automobilio savininko pareiga sumokėti už automobilio saugojimą 2014-06-13 Sutartyje Nr. 85-4-ST2-50 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra šios sutarties šalimi.
19. Kadangi administracinio teisės pažeidimus padarė atsakovas atsakovas M. T.., vairuodamas atsakovui A. A. priklausančią transporto priemonę, kurios jis, būdamas tinkamai informuotas, ilgą laiką neatsiėmė iš saugojimo aikštelės, todėl dėl paminėtų bylos įrodymų ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota taisykle darytina išvada, kad atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti ieškovei automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
20. Apelianto su apeliaciniu skundu pateiktas atsakovo M. T. pasirašytas raštelis, kuriame atsakovas M. T. prisipažįsta, kad jis atsakingas už susidariusią skolą įrodo prievolinius teisinius santykius tarp atsakovų, o ne tarp šios bylos šalių. Solidariosios atsakomybės atveju tik kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokia teisė suteikta kreditoriui, t.y. šios bylos ieškovui , kuris gali atsisakyti reikalavimo teisės vieno iš bendraskolių naudai, išsaugodamas teisę reikalauti įvykdyti prievolę solidariai iš likusių bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 8 dalis, 6.8 straipsnio 3 dalis, 6.23 straipsnis, 6.129 straipsnio 6 dalis). Apelianto pridėtas raštelis neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo.6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
21. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
22. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistini 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti UAB „Sauliaus transporto sistemos“ iš A. A. 300 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.