Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5LM1802614/RŽ51-888

2015 m. birželio 10 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. D., jo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje

G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 23 d., 14.00 val., LM 18 Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2015 m. sausio 19 d. gavo krovinį (įrėminti veidrodžiai, miegamojo kambario baldai, baldų dalys), kurio gabenimui Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (NTKS) priemonėmis buvo įformintas tranzito lydintysis dokumentas Nr. 15 LT LK40001458AA25 ir be muitinės žinios iškrovė iš jį gabenusios transporto priemonės „Volvo / 0438XA39 // AM018939“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Nei minėtas tranzito lydintysis dokumentas, nei jame nurodytas krovinys nebuvo pateikti muitinei tranzito procedūros užbaigimui bei sekančios procedūros ar sankcionuoto veiksmo įforminimui. Gavus tranzito lydinčiajame dokumente Nr. 15LTLK40001458AA25 nurodytą krovinį ir nepateikus jo per nustatytą terminą tranzito procedūros užbaigimui įforminti bei iškrovus iš jį gabenusios transporto priemonės be muitinės žinios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. D. teismo posėdžio metu su surašytu protokolu sutiko ir pripažino pažeidimo faktines aplinkybes. Nurodė, jog tokia situacija susiklostė, nes įmonės naujas vairuotojas nesutvarkė muitinės tranzito procedūros važiuojant per sieną, pagalvojo, kad procedūra baigta. Vairuotojas atvežė krovinį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį ir sandėlininkui pasakė, kad krovinį galima krauti. Sandėlininkas, nepažiūrėjęs ar muitinės deklaracija užbaigta, iškrovė baldus. Po to, paklausus kur klaipėdietiški muitinės dokumentai, vairuotojas nežinojo, kad tokių dokumentų reikia. Apie šį faktą pranešus jam, paskambino į muitinę, iškvietė institucijos atstovus ir jie nustatė pažeidimą. Kadangi jis yra direktorius, todėl atsakomybė už administracinį pažeidimą tenka jam. Taip pat, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla užsiima 12 metų. Kaip direktorius, šią muitinės procedūrą žino, tačiau šiame procese dalyvavo ne jis, baldų iškrovimo metu nedalyvavo, apie tai sužinojo, kai krovinys buvo iškrautas. Paaiškino, jog vairuotojai su muitinės deklarantu patys tvarko dokumentus, tada iškrauna krovinį. Šiuo atveju krovinį vežė naujas vairuotojas, atsiųstas iš Rusijos. Šis vairuotojas pats nulupo plombą nuo krovinio ir sandėlininkas to, turbūt, nepastebėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdžio metu parodė, jog G. D. nevengia atsakomybės, šis pažeidimas atsitiktinumas ir klaida. G. D. nėra tiesiogiai susijęs su muitinės dokumentų forminimu bei krovinio krovimu, nes tuo užsiima muitinės deklarantai ir asmenys, atsakingi už muitinės tvarką. Šiuo atveju vairuotojas, neįforminęs visų muitinės dokumentų, atvyko iš Rusijos Federacijos, kirto sieną, atvažiavo tiesiai į sandėlį, o sandėlininkas nepastebėjo, kad trūksta dokumentų. Sandėlininkas nesitikėjo, kad Rusijos vairuotojas gali padaryti tokią kvailą klaidą. Per visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos laikotarpį, įmonės istorijoje, nebuvo tokio pobūdžio pažeidimų. Be to, įmonės direktoriui sužinojus, kad neįforminti dokumentai, pats direktorius, G. D., kreipėsi į muitinę, ir nebandė pažeidimo nuslėpti, savanoriškai prisipažinimo, dėl to šiuo atveju nėra tyčinės veikos. Skiriant nuobaudą, teismo prašo atsižvelgti į protingumo, teisingumo principus, į esamas aplinkybes ir taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį, baudą sumažinti iki protingos baudos ar skirti įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3); UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymu Klaipėdos teritorinei muitinei atlikti importo procedūrą dėl krovinio, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) (b. l. 5); UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktų dokumentų kopijomis: tranzito / saugumo lydimuoju dokumentu Nr. 15LTLK40001458AA25 (b. l. 8-9), garantijos duomenimis (b. l. 10), prekių aprašymu ir charakteristika (b. l. 11), prekių deklaracija (b. l. 12-13), krovinio pakrovimo važtaraščiu (b. l. 14), dokumentu patvirtinančiu prekių kilmę (b. l. 15), sąskaita apmokėjimui Nr. 1198 (b. l. 16), CMR važtaraščiu (b. l. 17), krovinio važtaraščiu Nr. 8 (b. l. 18-19); 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. (LM18)-RŽ209-188 (b. l. 20-21); 2015 m. kovo 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės raštu dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 22) bei kita bylos medžiaga.

Iš 2015 m. kovo 23 d. Klaipėdos teritorinės muitinės mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus teikimo dėl mokesčių sumokėjimo Nr. (LM34) – RŽ147-74 (b. l. 23), matyti, jog 2015 m. kovo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-188 (2015-03-02) mokėjimo pavedimu Nr. 0000063169 sumokėjo 119,00 Eur muito, 4267,00 Eur PVM, 52,00 Eur PVM delspinigių (b. l. 23).

Iš 2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės išvados dėl tyrimo bylos užbaigimo Nr. (LM18)-RŽ226-115, matyti, jog tyrimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl nebaigtos Bendrijos bendrosios tranzito procedūros, kurios vykdymui 2015-01-18 įformintas tranzito lydintysis dokumentas Nr. 15LTLK40001458AA25, baigta (b. l. 24).

Iš 2015 m. balandžio 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos, matyti, jog G. D. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 25).

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas ).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu jų visuma, pripažįsta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. kaltė padarius administracius teisės pažeidimus įrodyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 209 str.1 d. 4 p. ir 209¹ str. 1 d. 1 p.

Tačiau, nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kurios individualizuoja G. D. atsakomybę ir yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. nevengia administracinės atsakomybės, savanoriškai prisipažinimo dėl administracinio teisės pažeidimo, nebandė pažeidimo nuslėpti, gailėjosi, tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju, įmonės vadovo veika yra formalaus pobūdžio, atsakomybė dėl nebaigtos muitinės tranzito procedūros kilo dėl naujo vairuotojo, vežusio krovinį iš Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) į Klaipėdą, veiksmų. Paaiškėjus pažeidimų padarymo faktui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė šią informaciją Klaipėdos teritorinei muitinei ir ėmėsi nuo įmonės priklausančių veiksmų atlikti importo procedūrą, pats įmonės direktorius aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, davė išsamius paaiškinimus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, kas rodo, jog G. D. sąmoningai nesiekė pažeisti muitinio tikrinimo tvarkos. Teismas vertina ir byloje esančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine veikla verčiasi daugiau nei dešimt metų, o už muitinės taisyklių pažeidimus G. D. administracine tvarka nebaustas (b. l. 25), kas, taip pat, leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes 2015 m. kovo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimu Nr. 0000063169 mokesčių administratoriui (muitinei) sumokėjo atsiradusią mokestinę prievolę (b. l. 23), dėl to 2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos teritorinė muitinė tyrimo bylą dėl nebaigtos Bendrijos bendrosios tranzito procedūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu baigė (b. l. 24). G. D. yra dirbantis, vedęs, išlaiko du asmenis. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nelaikytini itin pavojingais, šiurkščiai pažeidžiančiais visuomeninę tvarką.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ir minimalios nuobaudos, numatytos LR ATPK 209 straipsnio 1 dalies ir 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijose, yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos, teismo vertinimu, LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus G. D. švelnesnes nuobaudas nei numatyta sankcijose – įspėjimus. Paskirtos nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir G. D. paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.