Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1035-302/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2S-1035-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06773-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
UAB „Elgamos šviesa“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1035-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06773-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Elgamos šviesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. K. ieškovo naudai 15 029,45 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio apimtyje areštuoti atsakovo turtą ir turtines teises, nes jų nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovo V. K. turtą ne mažesnei kaip 15 029,45 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Elgamos šviesa“ pagal pateiktą ieškinį. Turto nesuradus ar jo neužtekus, uždėti areštą priklausančioms atsakovui V. K. turtinėms teisėms. Teismas nutartyje nurodė, jog prašoma priteisti iš atsakovo- fizinio asmens suma yra ženkli (15 029,45 Lt), o nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškiniu prašoma priteisti suma apeliantui nėra didelė, todėl jokios rizikos galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui nėra. Apeliantui priklausančio turto ir UAB „Elgamos grupė“ akcijų rinkos vertė siekia 3 314 124 Lt, net nevertinant kito apelianto turimo turto: piniginių lėšų, kilnojamojo turto, kitų vertybinių popierių bei turtinių teisių vertės, kas akivaizdžiai leidžia teigti, jog ieškiniu reikalaujama priteisti 15 029,45 Lt suma atsakovui nėra didelė, visiškai eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atkreipia dėmesį, jog ieškovas prašydamas taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė visiškai jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tariamą šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t.y. tariamai blogą atsakovo turtinę padėtį, o tik nurodė deklaratyvius teiginius.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Elgamos šviesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams, taip pat, kad atsakovas savo teises ir teisėtus interesus gali ginti bet kurioje proceso stadijoje, t.y. prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl manyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, neturėjo pagrindo. Ieškovo manymu, turto vertė, kurią jis valdo bendrąja jungtine ir/ar daline nuosavybe, dar neįrodo jo geros finansinės padėties, o be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie savo pajamas ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad lengvai galėtų sumokėti tokią sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010.

CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Tačiau preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma (15 029,45 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui yra ženkli, todėl nutarė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju turi būti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės, nustatant ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

Apeliantas pateikęs atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties kartu pateikė duomenis įrodančius jo turtinę padėtį. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, apeliantui nuosavybės teise priklauso 13 nekilnojamojo turto objektų, kuriems nėra taikyti jokie disponavimo apribojimai ir kurių bendra rinkos vertė, įvertinant ir tai, kad dalis šių objektų atsakovui priklauso bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, registro duomenimis siekia virš 1 mln. Lt, nors ir atsižvelgus į tai, jog ši vertė nustatyta prieš daugelį metų. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog apeliantui priklauso ir UAB „Elgamos grupė“ akcijos, kurių vertė taipogi siekia net 1 890 000 Lt. Todėl, šiuo atveju net nesant byloje kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo manymu, palyginus ieškiniu prašoma priteisti sumą (15 029,45 Lt) su aukščiau nurodyto turto verte, taip pat įvertinus tai, jog minėtam apelianto turtui nėra uždėti jokie apribojimai, galima daryti išvadą, jog jo pilnai užtektų įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovo prašymą ir pritaikęs laikinąsias apsaugos priemonę, nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos vien dėl to, jog nutarties priėmimo dieną, teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, o ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina ženkli. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog atsakovui apskundus skundžiamą nutartį bei pateikus duomenis, iš kurių buvo galima nustatyti atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti CPK 334 str. 2 d. 1 p. numatyta teise ir pasinaikinti 2014 m. vasario 27 d. nutartį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymas teismui suteikia teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), todėl šiuo konkrečiu atveju teigtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, galėjo pasinaudoti viešais registrų duomenimis, siekdamas nustatyti atsakovo turtinę padėtį.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai turi nurodyti bei įrodyti ieškovas). Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimam teismo sprendimui, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Duomenų, kad apeliantas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, nėra. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį, nėra, todėl apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.

Ieškovas UAB „Elgamos šviesa“ pateikė prašymą dėl 2 100 Lt + PVM bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo, apeliantas V. K. pateikdamas atskirąjį skundą sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), apeliantui V. K. iš ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ priteistinas 100 Lt dydžio sumokėtas už atskirąjį skundą žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ (j.a.k. 226341530, adresas: Visorių g. 2, Vilnius) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Elgamos šviesa“ apeliantui V. K. 100 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėto pateikiant atskirąjį skundą.

Teisėja Romualda Janovičienė