Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-14-309/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Šiaulių apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
AN2-14-309/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00893-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-14-309/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00893-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas G. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos A. J. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. balandžio 16 d. 12.43 val., ties (duomenys neskelbtini) kapinėmis, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 7 er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją (kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.3. punktas), skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių judėjimo srautus, nesustojo prie šviesoforo, įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kuris buvo įrengtas kelio remonto, statybos darbų vietoje. Taip G. P. pažeidė KET 8, 119, 140.5, 165, 167, KET 3 priedo 1.3 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių rūmai) 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė G. P. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad tyrėja 2020 m. liepos 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir 2020 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Taip tyrėja pažeidė ANK 615 straipsnį, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teigia, kad tyrėja, neatlikusi byloje esančių faktinių aplinkybių tyrimo, neleisdama jam susipažinti su bylos medžiaga, pripažinusi administracinio nusižengimo protokolą negaliojančiu ir priimdama nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, šiurkščiai pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisę į teisingą procesą bei gynybą. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai patikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumą, nepatikrino, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ar teisėtai priimtas Institucijos nutarimas.

3.2. Apeliantas pažymi, kad jis skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog byloje nėra jokios rašytinės medžiagos, rodančios, kokiu pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kas užfiksavo automobilį ir pateikė vaizdo įrašą, koks buvo panaudotas vaizdo fiksavimo įrenginys, kurioje tiksliai vietoje užfiksuotas automobilis, neaišku kokia tvarka vyko eismas aktualioje vietoje, ar buvo pastatyti mobilūs kelio ženklai, jei buvo, tai kokiu atstumu iki aktualios vietos. Taip pat nurodė, kad vaizdo įraše jokių kapinių nesimato, byloje nėra kelio remonto darbų apvažiavimo schemos, 2020 m. rugsėjo 30 d. susisiekus su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyr. specialiste J. S., pastaroji paaiškino, kad 2020 metais jokie kelio remonto darbai ties (duomenys neskelbtini) kapinėmis nebuvo vykdomi. Dėl šios priežasties, G. P. teigimu, buvo būtina tikslinti įvykio aplinkybes ir nustatyti tikslią kelio remonto darbų vietą. Pažymi, kad nei Institucija, nei teismas nenustatė, kokia eismo tvarka buvo aktualioje vietoje, nors tokios galimybės yra (galima buvo apklausti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių darbuotojus, atsakingus už eismo organizavimą, UAB „Š. p.“ atstovus). Be to, byloje nėra nė vieno tarnybinio pranešimo, jokios kitos rašytinės medžiagos, susijusios su jam inkriminuotais pažeidimais. Tyrėja, neva atlikusi tyrimą, teisme taip pat nebuvo apklausta, nors ji galėtų paaiškinti, kokiu pagrindu pradėjo administracinio nusižengimo bylą, kaip ji gavo vaizdo įrašą, kaip nustatė pažeidimo padarymo vietą. Byloje yra tik vaizdo įrašas, kurį, anot Institucijos atstovo, pateikė anonimas per ePolicija sistemą, tačiau byloje nėra jokio rašytinio patvirtinimo, kad vaizdo įrašas buvo pateiktas būtent per ePolicija sistemą. Teismas šių aplinkybių netikrino, neišsiaiškino anoniminių pranešimų pateikimo tvarkos. Atkreipia dėmesį, kad netgi anonimiškai teikiant informaciją per ePolicija sistemą, vis tiek išlieka pranešėją individualizuojantį informacija, tokia kaip IP įrenginio adresas, vieta ir panašiai, mano, kad šiuo atveju būtina nustatyti įvykio liudininką ir jį apklausti.

3.3. Apeliantas akcentuoja, kad vaizdo įrašas, kuriame rodomi įrašai „created with movie maker“, „trial version“ patvirtina, jog įrašas buvo iškirptas ir sumontuotas, toks vaizdo įrašas, neapklausus jo nufilmavusio ir pateikusio asmens, negali būti leistinu ir tinkamu įrodymu šaltiniu. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog įraše įvykis fiksuojamas ne nuo pradžių, vaizdo įraše nėra jokios vietą identifikuojančios informacijos, todėl teigti, kad „Vaizdas filmuojamas ties (duomenys neskelbtini) kapinėmis (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro“, nėra faktinio pagrindo. Teigia, kad nei vaizdo įrašas, nei kita rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad vyšninės spalvos automobilis kirto dvigubą ištisinę liniją.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad aptariamu atveju automobilis „BMW“, nesant priešpriešinio eismo, vadovaujantis laikinais kelio ženklais, nesukeldamas jokio pavojaus eismo saugumui, išvažiavo priešpriešinę eismo juostą ir apvažiavo remontuojamo kelio ruožo atkarpą. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad remontuojamo kelio ruožo atkarpos neįmanoma apvažiuoti nekertant dvigubos arba viengubos ištisinių kelio ženklinimo linijų.

3.5. Pasak apelianto, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad: 1) vairuojant transporto priemonę vienu metu ar paeiliui kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimų padaryta nebuvo; 2) automobilio lenkimo manevras vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, atliktas nebuvo; 3) pavojingos situacijos sukėlusio (kai kiti eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimo padaryta nebuvo; 4) įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą buvo padarytas nepažeidžiant KET reikalavimų, pavojingos situacijos sukelta nebuvo. Kadangi iš vaizdo medžiagos matyti, kad automobilis „BMW“ pravažiavo kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad dėl šviesoforo pastatymo vietos (šviesoforas stovėjo kelkraštyje) ir priekyje važiuojančio automobilio šviesoforas galėjo būti sąžiningai nepastebėtas. Apie šviesoforo buvimą (nebuvimą) įspėjančius kelio ženklus duomenų nėra.

3.6. G. P. teigimu, teismas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio l dalyje, sudėties nenagrinėjo, tik formaliai atkartojo Institucijos nutarime surašytus teiginius. Mano, kad skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek teismas, tiek Institucija nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, netinkami taikė įstatymą ir klaidingai patraukė jį administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į G. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. Dainauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistus ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas G. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Teismas išanalizavo G. P. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai G. P. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl G. P. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Kaip minėta, Institucijos 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu G. P. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 8, 119, 140.5, 165, 167, KET 3 priedo 1.3 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; KET 140.5 punktas nustato, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta; KET 165 punkte nurodyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui; KET 167 punkte nustatyta, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais; KET 3 priedo 1.3 punkte įtvirtinta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

10. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl G. P. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

12. Iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. G. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas (b. l. 3–4). 2020 m. liepos 27 d. G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu siūlant iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti 85 Eur baudą. Administracinio nusižengimo protokole pažymėta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Nurodyta, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje (b. l. 12–14). Kadangi G. P. iki administraciniame nurodyme nurodytos datos baudos nesumokėjo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja A. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – G. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nužengimo bylą ir 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu G. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą (b. l. 17–18). Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. liepos 27 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu G. P. buvo išaiškintos jo, kaip administracinėn atsakomybė traukiamo asmens, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tarp jų ir teisė susipažinti su bylos medžiaga, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog G. P. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, byloje nėra, pastarojo skundo argumentai, kad tyrėja neleido jam susipažinti su bylos medžiaga ir taip šiurkščiai pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat pažeidė jo teisę į teisingą procesą bei gynybą, atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad apylinkės teismo posėdyje G. P. nenurodė, jog kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo jam neaiškus ir aktyviai nuo jo gynėsi. Be to, iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo rašto „Dėl duomenų suteikimo“ matyti, kad G. P. buvo išsiųsti administracinių nusižengimų registre esantys duomenys dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), o tai dar kartą patvirtina, kad pastarajam nebuvo sudaromos kliūtys susipažinti su bylos medžiaga.

13. Priešingai nei teigia apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas tinkamai patikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumą, taip pat ir tai, ar administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad tyrėja, priimdama nutarimą dėl administracinio nusižengimo, pažeidė ANK 615 straipsnį, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų įspėjimas nėra numatytas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi tai, kad tyrėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarime nurodyta, jog tai yra nutarimas, kai protokolas nesurašomas, laikytina rašymo apsirikimu.

14. Nors G. P. teigia, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė, automobilio „BMW“ nusižengimo padarymo metu nevairavo, bylos duomenys rodo, kad tyrėjai užklausus transporto priemonės savininko (valdytojo) UAB „R.“, kas 2020 m. balandžio 16 d., apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauti duomenys (G. P. vairuotojo pažymėjimo kopija), liudijantys, kad šį automobilį nurodytu laiku ir vietoje vairavo G. P. (b. l. 19–20; byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12–14). Pastebėtina, kad apylinkės teismo posėdyje G. P. nepaneigė, kad ir jis vairuoja įmonei priklausantį „bordo“ spalvos automobilį „BMW“, o savo skunde apylinkės teismui nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. jis vairavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad dėl vykdomų kelio remonto darbų yra apribotas eismas juostoje link (duomenys neskelbtini). Buvo pastatyti kelio ženklai, rodantys remonto darbų apvažiavimą iš kairės pusės išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Kadangi priešpriešinėje eismo juostoje joks transportas nevažiavo, jis saugiu ir leistinu greičiu, nesukeldamas jokio pavojaus eismo saugumui, vadovaudamasis laikinais kelio ženklais, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir apvažiavo remontuojamo kelio ruožo atkarpą. Susipažinęs su vaizdo įrašu pastebėjo, kad kelkraštyje yra pastatytas laikinas šviesoforas, kuris dėl jo pastatymo vietos (stovėjo kelkraštyje), priekyje važiavusio automobilio, jam nebuvo matomas. Skunde apylinkės teismui G. P. taip pat nurodė, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nepadarė paeiliui kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis pravažiavo remontuojamo kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui, toks važiavimas gali būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (b. l. 2–5). Apylinkės teismo posėdyje G. P. taip pat teigė, kad šviesoforo ženklo jis nematė, nežino, ar sudarė avarinę situaciją (b. l. 41–43), skunde apygardos teismui nurodė, kad automobilis „BMW“, nesant priešpriešinio eismo, išvažiavo priešpriešinę eismo juostą ir apvažiavo remontuojamo kelio ruožo atkarpą, o tai taip pat patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu (2020 m. balandžio 16 d. 12.43 val., ties (duomenys neskelbtini) kapinėmis, (duomenys neskelbtini) gatvėje), automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent jis, o ne koks nors kitas asmuo. Be to, skunde apygardos teismui, analogiškai, kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde, G. P. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „BMW“ pravažiavo kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą – neabejotina, kad administracinio nusižengimo nepadaręs asmuo nekeltų jo veiksmų kvalifikavimo klausimo. Kadangi vaizdo įraše aiškiai matyti dešinėje kelio pusėje už medžių esančios kapinės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. P. apylinkės teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra jo gimtasis miestas, sutikti su pastarojo skundo argumentais, kad vaizdo įraše nėra jokios vietą identifikuojančios informacijos, jame jokių kapinių nesimato, jam iš vaizdo įrašo neaišku, kurioje vietoje buvo užfiksuotas automobilis „BMW“, nėra pagrindo.

15. Apelianto kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neabejotinai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad G. P. paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus: nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių judėjimo srautus, nesustojo prie šviesoforo, įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kuris buvo įrengtas kelio remonto, statybos darbų vietoje, t. y. pažeidė KET 8, 119, 140.5, 165, 167, KET 3 priedo 1.3 punktų reikalavimus. Nors byloje esantis vaizdo įrašas yra pateiktas anonimo – Institucijos atstovas apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas anoniminis pranešimas, kiek pamena, vaizdo įrašas atsiųstas per ePoliciją (ePolicija.lt paslaugų portalą) (b. l. 43), tačiau šio vaizdo įrašo nepripažinti įrodymais nėra pagrindo. Kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys be kita ko gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais. G. P. skundo argumento, kad vaizdo įrašas sumontuotas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pripažintas kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ne vien remiantis vaizdo įrašu, bet visuma byloje surinktų, ištirtų ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, įvertintų įrodymų.

16. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama G. P. skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pastarojo kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė posėdžio metu, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

17. Taip pat pažymima, kad byloje įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų visiškai pakako G. P. kaltės klausimui teisingai išspręsti, todėl atlikti pastarojo skunde nurodytus veiksmus, t. y. aiškintis, kas konkrečiai pateikė vaizdo įrašą ir šį asmenį apklausti kaip liudytoją, išreikalauti kelio remonto darbų apvažiavimo schemą, dėl buvusios eismo tvarkos apklausti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių darbuotojus, atsakingus už eismo organizavimą, UAB „Š. p.“ atstovus, apklausti tyrėją apie tai, kokiu pagrindu ji pradėjo administracinio nusižengimo bylą, nėra jokio pagrindo (atlikus šiuos veiksmus jokios reikšmingos bylai aplinkybės nebebūtų nustatytos).

18. Kaip minėta, apeliaciniame skunde G. P., be kita ko, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad automobilis „BMW“ pravažiavo kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui, šie veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

19. Pažymima, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, o šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad G. P. paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, t. y. pažeidė KET 8, 119, 140.5, 165, 167, KET 3 priedo 1.3 punktų reikalavimus. Apylinkės teismo išvada, kad G. P. padaryti KET pažeidimai laikomi keliančiais grėsmę eismo saugumui, nes priešpriešinė eismo juosta skirta važiuoti priešinga kryptimi judančioms transporto priemonėms (taigi išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET neabejotinai sukelia eismo įvykio tikimybę), yra teisinga. Dėl to apelianto veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir negali būti perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 4 dalį.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė nuobauda G. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta teisingai, be to, jam paskirtos nuobaudos apeliantas savo skunde neginčija.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį G. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas