Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) R. B. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovui R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinant ar atsakovo nurodytos priežastys yra svarbios nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos.

2. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka patenkino, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 7 981,92 Eur žalos atlyginimą.

3. Atsakovas R. B. pateikė teismui prašymą sustabdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1644-1040/2016 vykdymą iki jis atliks bausmę (arba jos dalį) ir neišduoti vykdomojo rašto. Prašymą grindė aplinkybe, jog atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje neturi finansinių galimybių atlyginti priteistos žalos.

4. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktame atsiliepime su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas laisvės atėmimo bausmę atliks tik po daugiau nei 5 metų – 2021 metais, o toks ilgas teismo sprendimo atidėjimas neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Pažymi, jog prieš pateikdama vykdomuosius raštus antstoliui Teisingumo ministerija įvertina realias galimybes realiai išieškoti priteistas sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą netenkino.

6. Nustatęs, jog R. B. preliminaraus teismo sprendimo neginčija, o tik prašo atidėti šio sprendimo įvykdymą, teismas sprendė, jog atsakovo nurodyti sunkios finansinės padėties bei laisvės atėmimo bausmės argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

7. Pažymėdamas, jog sprendimo vykdymo atidėjimui teisinės reikšmės turi finansinės padėties pasikeitimo bei galimybės įvykdyti teismo sprendimą ateityje aplinkybės konstatavo, jog atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių tokias išvadas.

8. Teismas taip pat vertino bausmės atlikimo laikotarpį, aplinkybę, jog ieškovas nukentėjusiesiems atlygino būtent atsakovo nusikalstama veika padarytą žalą ir sprendė, kad už visą žalą yra atsakingas pats atsakovas ir nepagrįsta bei nesąžininga reikalauti, jog padengtos atsakovo nusikalstamų veiksmų žalos atlyginimo išlaidos neribotą laiką tektų išimtinai Lietuvos valstybei, patyrusiai ženklią žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmens gyvybės atėmimo atveju) bei išlaikant nusikaltusį asmenį laisvės atėmimo vietoje.

9. Sprendė, jog atidedant padarytos žalos atlyginimo momentą būtų pažeisti CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

10. Atmesdamas atsakovo prašymą pažymėjo, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis taip pat turi galimybes dirbti, be to, ieškovas atsiliepime nurodė, kad prieš teikdamas vykdomuosius raštus antstoliui dėl priverstinio išieškojimo, visuomet įvertina realias galimybes išieškoti priteistas sumas. Taip pat nurodė, jog atsakovas turi teisę pasinaudoti ir kitomis civilinio proceso kodekse išdėstytomis teisėmis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, įskaitant teisę sudaryti taikos sutartį su ieškovu vykdymo procese, numatant atsiskaitymą periodinėmis įmokomis ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595, 626, 627 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) R. B. pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria jo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki kol atliks bausmę tenkinti.

12. Nurodo, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturės finansinių galimybių grąžinti padarytos žalos. Pažymi, jog teismui konstatavus, kad nepakanka įrodymų prašymui patenkinti, pateikia pažymą, pagrindžiančią aplinkybę, jog išėjęs iš laisvės atėmimo vietos turės darbą, o iš darbo užmokesčio galės grąžinti priteistą žalą.

13. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi ne aplinkybė, ar atsakovas savanoriškai sumokės teismo priteistą sumą, tačiau laikotarpis, kada teismo sprendimas bus įvykdytas. Atkreipė dėmesį į vykdomųjų raštų pateikimo terminą ir nurodė, jog tenkinus atsakovo prašymą valstybė įgytų teisę reikalauti realaus žalos atlyginimo vėliau nei sueitų terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdymui.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nustatyta, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo R. B. ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai priteista 7981,92 Eur žalos atlyginimo. Atsakovo prašymas atidėti minėto preliminaraus teismo sprendimo vykdymą netenkintas, skundžiama nutartimi teismui konstatavus, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog grįžus 2021 metais iš įkalinimo įstaigos jo finansinė padėtis pagerės ir galės atlyginti ieškovui priteistą žalą.

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentu, kad sunki atsakovo finansinė padėtis ir aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra išimtiniai atvejai Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimui. Sutiktina su apylinkės teismo bei ieškovo argumentais, kad penkerių metų laikotarpis yra pakankamai ilgas teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, dėl ko būtų pažeisti CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

17. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką, pagrįstai įvertino ir skolininko galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nepateikti įrodymai apie tai, kad skolininko finansinė padėtis pasikeis (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą pateikė UAB „Ukmergės statyba“ 2016-05-20 raštą Nr. 134, nurodydamas apelianto darbo pareigas įmonėje, apibūdindamas jo charakteristiką ir nurodė, jog įdarbintų R. B. atlikus laisvės atėmimo bausmę, tačiau vertintina, jog minėtas raštas nepagrindžia aplinkybės, jog apeliantas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, penkeri metai pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl per minėtą laikotarpį gali įvykti įvairių nuo įmonės ar apelianto nepriklausančių objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, be to, įmonės pateiktas raštas nesuteikia jokios įdarbinimo garantijos.

18. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

19. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.