- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-153-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17168-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- G. V., B. D.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir B. D. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui V. V. dėl žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. V. ir B. D. ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., B. D. ir V. V., riba nesutampa su gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kertėmis, o yra atstume nuo gyvenamo namo kerčių pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo planą; 2) nustatyti servitutą G. V. ir B. D., suteikiantį jiems teisę naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi 1 metro pločio ruožu prie sklypo ribos su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo planą. Nurodė, kad ieškovams kartu su trečiuoju asmeniu V. V. nuosavybės teise priklauso 0,600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai žemės sklypą ir gyvenamąjį namą nusipirko iš V. D.. Pirkimo–pardavimo sutarties VI skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ yra numatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. sutartimi tarp bendraturčių, t. y. V. D. ir V. V. yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal šios sutarties planą ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu „ A“ 199 kv. m. Prie ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies, kurio riba pagal pridedamą prie pirkimo–pardavimo sutarties planelį yra nuo taško „1“ iki taško „10“, yra kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui R. D.. Ieškovams nusipirkus gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) ir norint gyvenamąjį namą apšiltinti, iškilo ginčas su atsakovu, kuris teigė, kad jo žemės sklypo riba taškuose „1“ - „10“ baigiasi lygiai su ieškovams priklausančio gyvenamo namo siena ir jis nesutinka, kad gyvenamo namo sieną ieškovai apšiltintų ir užimtų jo žemės sklypo 10 cm ir šiltinant naudotųsi jo žemės sklypo dalimi. Atsakovas tokiu būdu pažeidžia ieškovų teises. Ieškovų B. D. ir G. V. gyvenamasis namas yra atitinkamai per 0,10 m, 0,22 m, 0,09 m atstume nuo žemės sklypo ribos, dėl ko neįmanoma apšiltinti sienos. Šiems darbams reikalingas minimalus 1 metro pločio ruožas tam, kad būtų galimybė fiziškai prieiti prie sienos ir ją apšiltinti. Todėl ieškovai prašė numatyti pagal 2015-05-25 UAB „Geodezininkai“ paruoštą projektą 1 m pločio juostą tam, kad būtų galima atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus bei kitus su jo eksploatacija ir priežiūra susijusius darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad nuo 1957 m. žemės sklypo riba ėjo ties gyvenamojo namo siena, o tiksliau ugniasiene, t. y. ugniai atsparia mūrine siena. Prie šios sienos buvo priglaustas sandėliukas, tarp sandėliuko ir ugniasienės niekada nebuvo jokio tarpo, jie buvo prigludę vienas prie kito. Taigi ugniasienė visada žymėjo kaimynų sklypų ribas. Kadastriniai matavimai atlikti 2012-02-20 ir įregistruoti 2013-06-03 VĮ Registrų centras. Nėra įrodyta ir patvirtinta aplinkybė, kad matininkai, atlikdami atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, padarė teisės aktų pažeidimus, nes tokie darbai atliekami jau įvertinus pateiktus dokumentus bei pačią situaciją vietovėje. Servituto nustatymas galimas tik tam tikrais atvejais, t. y. jei savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto daikto naudoti nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis pagal paskirtį. Šios aplinkybės neįrodytos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V. ir B. D. bei V. V., riba nesutampa su gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kertėmis, o yra pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo ribų planą nurodytame atstume nuo gyvenamo namo kerčių, nustatė servituto teisę G. V., B. D., suteikiančią teisę naudotis žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., dalimi 1 metro pločio ruožu prie sklypo ribos su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo planą, priteisė iš atsakovo R. D. ieškovams G. V. ir B. D. 82,55 Eur žyminį mokestį, 781,42 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,28 Eur.
4. Teismas nustatė, kad ieškovams kartu su trečiuoju asmeniu V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,600 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nurodė, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo pietvakarinės dalies kerčių koordinatės nesutampa su žemės sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinatėmis. Palyginus žemės sklypo namų valdos žemės sklypo ribų plane ir matininkės A. B. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 esančią informaciją, nustatyta kad, žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis atlikus kadastrinius matavimus 0,12 m pailgėjo, šiaurės rytinės ribos ir pietvakarinės ribos linijos ilgis 0,12 m sutrumpėjo ir pietrytinės ribos linijos ilgis 0,06 m sutrumpėjo. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus atstatyti žemės sklypo ribos posūkio taškai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (pagal matininkės parengtą žemės sklypo planą M 1:500), atitinkamai per 0,10 m, 0,22 m ir 0,09 m pasislinko rytų kryptimi į ieškovų ir V. V. dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pusę. Tokiu būdu ribos posūkio taškai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo sutapdinti su dviem gyvenamojo pastato kertėmis. Transformavus žemės sklypo ribų posūkio taškų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, koordinates į valstybinę koordinačių sistemą, naudojant licencijuotą programinę įrangą „Geomap“, nustatyta, kad žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis nepakito, šiaurės rytinės ribos linijos ilgis - 0,01 m sutrumpėjo, pietrytinės ribos linijos ilgis - nepakito, o pietvakarinės ribos linijos ilgis - 0,01 m sutrumpėjo. Taigi, darytina išvada, kad matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribas atstatė nesivadovaudama žemės sklypo namų valdos žemės sklypo ribų planu. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtintos ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014-04-08 rašte, kuriame nurodyta, kad matininkė A. B. 2014-02-07 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2014-02-03 raštą. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi kartu su matininkės A. B. 2014-02-03 raštu pateiktoje žemės sklypo plano M 1:500 ištraukoje nurodytus sprendinius, nustatė, kad matininkė, pakartotinai atstatydama žemės sklypo ribas šio žemės sklypo ribos posūkio taškus, kurie matininkės 2014-02-03 pateiktoje žemės sklypo plano ištraukoje pažymėti Nr. 3 ir Nr. 4, sutapatino su žemės sklype esančio gyvenamojo namo pietvakarinės dalies pastato kertėmis. Taip pat nustatė, kad linijų ilgiai tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, kurie Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto Geodezijos skyriaus darbuotojo Č. V. parengtame žemės sklypo namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 pažymėti Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, nesutampa su matininkės A. B. 2014-02-03 pateiktoje žemės sklypo plano ištraukoje nurodytais ribų linijų ilgiais. Matininkė A. B. vėliau pati pripažino savo atliktų matavimų klaidingumą ir juos ištaisė, kaip yra nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-14 rašte. Kiti byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos raštai iš esmės patvirtina nurodytas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į šiuos byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pateikti Nacionalinės žemės tarnybos raštai išsamiai ir aiškiai pagrindžia ginčijamų žemės sklypų netikslių ribų nustatymo aplinkybes, o tai įrodo ieškovų ieškinyje išdėstyto reikalavimo nustatyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams bei trečiajam asmeniui, riba nesutampa su gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kertėmis, o yra atstume nuo gyvenamo namo kerčių pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo planą, pagrįstumą. Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, kadangi ieškovai neturės galimybių atlikti namo apšiltinimo darbų net ir patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, bet nepatenkinus antrojo, nes tikėtina, kad atsakovas neleis ieškovams net ir laikinai, t. y. apšiltinimo darbų atlikimo metu patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Tai yra būtina ir ieškovams vėliau atliekant jiems priklausančio gyvenamojo namo išorinės sienos, besiribojančios su atsakovo žemės sklypo riba, priežiūrą. Tiek abiejų šalių nurodytas faktas, jog ieškovų gyvenamojo namo siena yra įtrūkusi, tiek visuotinai žinoma aplinkybė dėl gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros ir apšiltinimo būtinumo, siekiant kokybiškesnių, taupesnių, sveikesnių gyvenimo sąlygų, leidžia pripažinti atsakovo veiksmus trukdant ieškovams atlikti elementarius savo gyvenimo sąlygų pagerinimo veiksmus nepagrįstais ir neprotingais, taigi pažeidžiančiais esmines ieškovų teises ir teisėtus interesus į nuosavybę, taip pat saugią ir sveiką gyvenimo aplinką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos būtinos sąlygos CK 4.45 str. 1 d. taikymui, ir remdamasis NŽT raštais sprendė, jog ginčo žemės sklypų riba iš esamų dokumentų nėra aiški. Atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo ribų posūkio taškai) įregistruoti ir jų paženklinimas vietoje, sutinkant visiems gretimų sklypų savininkams/naudotojams, atliktas 1994 m. parengto namų valdos žemės sklypo plano M 1:500, kuris nėra nuginčytas, pagrindu. Ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atliekami 1995 m. birželio mėnesį, t. y. jau po to, kai buvo atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano M 1:500 kadastro duomenys ir jų paženklinimas vietoje suderintas su tuomete žemės sklypo dalies, kuri šiuo metu priklauso ieškovams, savininke N. M. ir gretimų žemės sklypų savininkais/naudotojais (iš kurių vienas buvo atsakovas), kurie yra pasirašę nurodytame plane. Iš esmės žemės sklypų ribos posūkio taškų koordinatės sutampa abiejuose namų valdos žemės sklypų planuose. Vienintelis šių planų neatitikimas yra ieškovų žemės sklypo plane esanti žemės sklypų ribos posūkio taško Nr. 13 koordinatė, kurios iš viso nėra atsakovo žemės sklypo plane. Tačiau šio žemės sklypų planų neatitikimo negalima laikyti esminiu dokumentų (planų) prieštaravimu. Vėlesnė N. M. priklausiusios žemės sklypo dalies savininkė V. D., iš kurios žemės sklypo dalį įsigijo ieškovai, atsakovui niekada nereiškė pretenzijų dėl žemės sklypų ribos kadastrinių duomenų ir jų paženklinimo vietoje. Taigi ne tik žemės sklypų planai, kuriuose nėra esminių neatitikimų, bet ir tai, kad sklypų savininkai dar 1995 m. susitarė dėl sklypus skiriančios ribos, kuri pažymėta ir eina per objektyvius objektus (tvorą ir ieškovų sklype esančio gyvenamojo namo kertes), ankstesni ieškovų žemės sklypo dalies savininkai (N. M., V. D.) pripažino ir 20 metų neginčijo žemės sklypų planuose abipusiu susitarimu nustatytos, pažymėtos bei faktiškai nusistovėjusios ribos, ieškovai, įgydami žemės sklypą, matė ir suprato įgyjamos sklypo dalies, besiribojančios su atsakovo žemės sklypu, ribas, iš esmės patvirtina, kad žemės sklypo riba yra aiški.
1.2. Teismas nepagrįstai nustatė žemės sklypų ribas pagal ieškovų pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo ribų planą, kadangi nurodytas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. sklypo ribų plane nėra nurodytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, pagal šį planą nėra parengta kadastro byla, nėra surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuris yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, šis žemės sklypo planas nėra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo sprendimo vykdymas yra neįmanomas, kadangi įvykdžius sprendimą bei likus galioti notariškai įformintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai bei nepakeitus duomenų registre, gautųsi dviprasmiška situacija, kai tą patį objektą reguliuotų tiek seni, tiek ir nauji duomenys.
1.3. Teismas, nustatydamas žemės sklypų ribą pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo ribų planą, nesiaiškino ieškovų ir atsakovo valdomų žemės sklypų ploto, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą.
1.4. Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, neįvertino, ar ieškovai turi teisę apšiltinti išorinę namo sieną, besiribojančią su atsakovo sklypu, be atsakovo sutikimo, nes po apšiltinimo ieškovų pastatas kirs žemės sklypų ribą ir pateks į atsakovo žemės sklypą, o tokiu atveju turi būti reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovams teisę atnaujinti (modernizuoti) svetimame žemės sklype pastato sieną bei netrukdomai naudotis atsakovo žemės sklypo dalimis, t. y. pripažinti jiems užstatymo teisę ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga prižiūrėti ir remontuoti pastato sieną.
1.5. Teismas pasisakė dėl ieškovų teisės apšiltinti pastato sieną, nors tai yra išimtinai administracinius įgaliojimus turinčių subjektų kompetencija. Ieškovai teisę į reikalavimo dėl atsakovo žemės sklypo užstatymo teisės teismine tvarka patenkinimą galimai įgis tik tuo atveju, kai jie Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų tvarka parengs pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą, o atsakovas, kaip žemės sklypo, kuriame bus vykdomi pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbai, nemotyvuotai atsisakys duoti sutikimą. Kol ieškovai nėra parengę pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, atsakovas net neturi galimybės vertinti, ar suteikti ieškovams sutikimą dėl ieškovų pastato apšiltinimo jo žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Teismas nustatė nepagrįstai plačios apimties servitutą. Ieškovai siekė, jog jiems būtų suteikta teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, siekiant užtikrinti ieškovams priklausančio pastato sienos priežiūrą ir remontą. Teismo sprendimu ieškovams suteikta teisė naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui, dalimi 1 metro pločio ruožu su dviem papildomais įėjimais prie sklypo ribos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruoštą sklypo planą. Taigi ieškovams suteikta teisė apskirtai naudotis atsakovo sklypo dalimi, nors jie siekė, jog jiems būtų suteikta teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, siekiant užtikrinti ieškovams priklausančio pastato sienos priežiūrą ir remontą.
1.7. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė aplinkybes, susijusias su servituto neatlygintinumu. Jei atsakovas atskiru ieškiniu kreiptųsi į teismą dėl servituto atlygintinumo, po šio sprendimo įsiteisėjimo atsakovas (šioje byloje ieškovas), remdamasis CPK 182 str. nuostatomis, galėtų teigti, kad aplinkybė dėl servituto atlygintinumo yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių iš teismo sprendimo motyvai dėl servituto atlygintinumo šalintini.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Tiek ieškovo G. V. pareiškimas, tiek ir pinigų priėmimo kvitai yra tik ieškovo vardu, o duomenų apie tai, kad ieškovė B. D. bylinėjimosi procese patyrė kokias nors išlaidas, nėra, todėl teismo sprendimo vykdymas šioje dalyje neatitiktų teisingumo kriterijų, t. y. vienas iš ieškovų be pagrindo (neteisėtai) praturtėtų kito ieškovo sąskaita.
Šalies argumentai
1.9. Ieškovo pateiktuose dokumentuose dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytos datos yra metais ar keletą metų senesnės, nei pats bylinėjimosi procesas, todėl nėra aišku, kokiu būdu jos yra siejamos su šiuo teismo procesu. G. V. pareiškime nurodytos sumos neatitinka mokėjimo dokumentų. Atsakovas neturėjo galimybės pareikšti nuomonę dėl šių dokumentų prijungimo, kadangi visi dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo prijungti prie bylos po baigiamųjų kalbų.
Atsiliepimas
6. Ieškovai G. V. ir B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo išvada, jog žemės sklypo riba yra neaiški tarp ieškovams ir atsakovui priklausančių žemės sklypų, yra paremta 2013-08-29 Nacionalinės žemės tarnybos raštu. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinė institucija, kurios kompetencija abejoti nėra pagrindo. Skundo argumentas, kad ieškovų gyvenamojo namo sienos apšiltinimas yra pastato atnaujinimas (modernizavimas), prieštarauja Statybos įstatymui, ir yra nepagrįstas, nes sienos šiltinimas negali būti laikomas pastato atnaujinimu (modernizavimu). Apšiltinimo darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams, todėl rašytinis valstybės įgaliotų tarnautojų pritarimas nereikalingas. Apšiltinimas į atsakovo žemės sklypo dalį neįsikiš ir atsakovo žemės sklypo dalies neužims, todėl ieškovai neprivalėjo gauti atsakovo sutikimo dėl tariamos jo žemės sklype užstatymo teisės ir reikšti reikalavimą dėl užstatymo teisės atsakovo žemės sklype. Ieškovams servitutas nustatomos atsakovo žemės sklype gyvenamojo namo sienos apšiltinimui ir priežiūrai, todėl ieškovai naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi kitom reikmėms negalės. Bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos ieškovo G. V. vardu, yra iš bendrų abiejų ieškovų pajamų, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisinga. Atsakovą atstovavo kvalifikuota teisininkė (advokatė), taip pat atstovas pagal įgaliojimą, kurie jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl pateiktų kvitų neišreiškė, ir jie buvo pateikti baigiant teisminį nagrinėjimą. Ginčas su atsakovu prasidėjo 2013 m., todėl ieškovai kreipėsi teisinių paslaugų į advokatę 2013 metų liepos mėn. Advokatė ruošdamasi bylai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, paruošė raštą, už kurį buvo sumokėta 2013 m. liepos 15 d. pagal kvitą, o toliau buvo mokama dalimis už procesinių dokumentų parengimą teismui, atstovavimą ir kt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Ieškovams G. V., B. D. ir trečiajam asmeniui V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas R. D. nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovams žemės sklype nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris yra prie sklypų ribos. Tarp šalių kilo ginčas dėl gretimus sklypus skiriančios ribos ir ieškovų teisės į servitutą, kuris užtikrintų ieškovams galimybę apšiltinti sklypų riboje esančią gyvenamojo namo sieną ir ateityje leistų vykdyti jos priežiūrą ir aptarnavimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patenkino ieškinio reikalavimus ir nustatė, kad sklypus skirianti riba nesutampa su ieškovams priklausančio gyvenamojo namo kertėmis, o yra UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 paruošto sklypo ribų plano nurodytuose atstumuose, taip pat nustatė ieškovams servitutą, suteikiantį jiems teisę naudotis 1 metro pločio ruožu, esančiu atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype, pagal tą patį 2015-05-25 parengtą žemės sklypo planą.
10. Atsakovas R. D. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog sklypų riba yra neaiški, nes ji nustatyta kadastro duomenyse, teismo sprendimu nustatyta sklypų riba pagal žemės sklypo planą, kuriame nenurodytos koordinatės, nėra parengta kadastro bylą, nesurašytas ribų paženklinimo aktas, jis nesuderintas, be to, teismas nesiaiškino valdomų žemės sklypų plotų. Teismas nustatydamas servitutą neatkreipė dėmesio į tai, kad po gyvenamojo namo sienos apšiltinimo pastatas pateks į atsakovo žemės sklypą, todėl ieškovai turi siekti užstatymo teisės pripažinimo ir tam būtinas pastato atnaujinimo projektas bei atsakovo sutikimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nustatė nepagrįstai plačios apimties servitutą, nes ieškovai prašė, kad jiems būtų užtikrinta teisė naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi siekiant tik užtikrinti jiems priklausančio pastato sienos priežiūrą ir remontą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Ieškovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – ieškovų santuokos liudijimo nuorašą (t. 2, b. l. 31) ir UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 parengtą žemės sklypo planą su jame nurodytomis koordinatėmis (t. 2, b. l. 33–34), kuriuos prašo prijungti prie bylos.
12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi šis draudimas nėra absoliutus. Be to, teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje priimti teisingą sprendimą.
13. Ieškovų pateikti nauji įrodymai yra susiję su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis, būtinybė juos pateikti ieškovams atsirado atsikertant apeliacinio skundo motyvams, nes atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje pateiktas sklypų ribą nustatantis žemės sklypo planas yra netinkamas, kadangi jame nenurodytos koordinatės, todėl pripažintina, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovai santuokos liudijimo nuorašą teikia, atsikirsdami apeliacinio skundo argumentams dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl konstatuotina, kad šie įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis). Atsakovas, gavęs atsiliepimą į ieškinį, turėjo galimybę su šiais naujais įrodymais susipažinti ir pateikti rašytinius paaiškinimus dėl jų, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
14. Ieškovai atskiru prašymu taip pat prašo prijungti prie bylos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tačiau šis prašymas pateiktas likus nedaug laiko iki paskirto teismo posėdžio, be to, šis įrodymas galėjo būti pateiktas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kadangi kadastrinių matavimų byla padaryta 2016-08-06, o tokį įrodymą priėmus tektų atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant atsakovui galimybę su juo susipažinti. Dėl šių priežasčių siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo šis ieškovų prašymas netenkinamas.
Dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo
15. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalį ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog sklypus skirianti riba yra neaiški, kadangi atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti ir jų paženklinimas vietoje atliktas 1994 m. parengto namų valdos žemės sklypo plano M0 1:500, kuris nėra nuginčytas, pagrindu. Analogiškai 1995 m. atlikti ir ieškovams priklausančio žemės sklypo namų valdos matavimai, kurių duomenys iš esmės atitinka atsakovo namų valdos plano duomenis (išskyrus ieškovų plano 13 koordinatę, kurios iš viso nėra atsakovo plane) ir tokia nusistovėjusi riba nekito daugiau kaip 20 metų.
17. Vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015), lygiai taip pat ir faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
18. Nepriklausomai nuo to, kokie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo atveju, kai pagrįstai kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, bylą nagrinėjantis teismas turi tirti visus byloje reikšmingus įrodymus ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
19. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pats atsakovas R. D. 2013 m. siekė patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau su tuo nesutiko ieškovai, o Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad matininkė atlikdama matavimus pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie ir vėliau nebuvo pašalinti. Būtent dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovai kreipėsi į teismą, kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos. Tačiau ieškovai ir patys kėlė žemės sklypų ribų tikslinimo klausimą ir ieškinyje prašė nustatyti, kad ginčo sklypų riba nesutampa su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio ieškovams, kertėmis, o yra tam tikrame atstume. Visa tai rodo, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl sklypus skiriančios ribos, nors ir sutiktina su atsakovu, kad sklypų riba yra nustatyta dokumentuose, kadangi kadastro duomenys pagal abiejų namų valdų žemės sklypų ribų planus, atliktus 1994–1995 m., yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes bei į nurodytą suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad vis tik tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo ir toks ginčas gali būti nagrinėjamas.
20. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovų pateiktas UAB „Geodezininkai“ 2015-05-25 žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 14A) nėra tinkamas ginčui išspręsti, kadangi neatitinka jam keliamų reikalavimų, ir pagal jį negali būti nustatyta sklypus skirianti riba. Pirmiausia, iš šio plano matyti, kad ieškovų pastato siena eina būtent sklypų riba, o ne tam tikru atstumu, kaip ieškinyje teigė ir kaip to prašė nustatyti ieškovai.
21. Reikalavimus atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo planą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurių 15 punkte numatyta, kaip turėtų būti atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, tarp jų turi būti nurodytos koordinatės, suformuojama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, o žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi (taisyklių 16.5 punktas), žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams (Taisyklių 25 punktas), surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (Taisyklių 29.7 punktas), šiuo teisės aktu taip pat yra nustatyti žemės sklypo planui keliami reikalavimai (Taisyklių 51 punktas). Ieškovų pateiktas planas šių reikalavimų neatitinka jame nėra nurodytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, jis nėra nustatyta tvarka suderintas, nėra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir pan.
22. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti ginčijamos sklypų ribos pagal tokį žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 14 A), kuris neturi reikalingų duomenų ir netgi, atvirkščiai, nepatvirtina, jog sklypų riba nesutampa su ieškovams priklausančio gyvenamojo namo kertėmis. Teismui priėmus sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kai nėra tinkamo šią ribą nustatančio plano, jis iš esmės tampa neįvykdytinu.
23. Pažymėtina, kad nėra aiškus ir tokio ieškinio reikalavimo pagrindas, kadangi ieškinyje nėra nurodyta, kodėl žemės sklypų riba neturėtų eiti gyvenamojo namo siena, kai tokie kadastriniai matavimai jau yra įregistruoti, įregistravus ieškovų namų valdos žemės sklypo ribų planą. Tiek ieškovai, tiek teismas rėmėsi vien Nacionalinės žemės tarnybos raštais, kuriuose faktiškai kritikuojami atsakovo užsakymu atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimai, tačiau šie raštai jokiu būdu nepagrindžia ieškovų reikalavimo nustatyti sklypus skiriančią ribą pagal jų pageidavimą. Tai rodo, kad tiek ieškovai, tiek pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ką patvirtina ir ieškovų bandymas pašalinti šį trūkumą su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiant patikslintą žemės sklypo planą (t. 2, b. l. 33–34) ir vėliau bandant pateikti į bylą kadastrinių matavimų bylą. Tačiau ieškinio reikalavimas, grindžiamas šiuo planu, nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, o atsakovas neturėjo galimybės dėl jo pareikšti atsikirtimus, t. y. galimybė nustatyti žemės sklypų ribą pagal tokį planą nebuvo nagrinėjama ir nebuvo nustatinėjamos su tuo susijusios aplinkybės.
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu faktiniu pagrindu buvo reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribą, ar yra pagrindas ją nustatyti kitaip, nei yra pažymėtos žemės sklypų ribos pagal namų valdos žemės sklypų ribų planus, kai žemės sklypų kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kokia konkreti, t. y. nustatyta pagal konkretų žemės sklypo planą žemės sklypus skirianti riba turėtų būti, ar ribos keitimas turi įtakos sklypo plotui (sumažėjimui ar padidėjimui), todėl teismas neišsiaiškino visų esminių su ginčo išsprendimu susijusių faktinių aplinkybių, ir tai rodo, kad buvo neatskleista bylos esmė. Kaip jau nurodyta, tiek ieškovai, tiek teismas nukrypo nuo ginčo esmės, remdamiesi ir analizuodami vien Nacionalinės žemės tarnybos raštuose nurodytas aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ieškovų reikalavimu nustatyti žemės sklypų ribą pagal ieškovų planą, nes šiuose raštuose aptariamos aplinkybės dėl atsakovo R. D. atliktų kadastrinių matavimų patikslinimo.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008). Byloje nustatyta procesinė situacija patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje jos esmė nebuvo atskleista.
26. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Kai byloje esminės aplinkybės nėra išsiaiškinamos ir ištiriamos, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių tai įvertinti, ypač kai tai yra susiję su būtinybe pateikti patikslintą reikalavimą, kuris būtų grindžiamas nauju žemės sklypo planu, nurodant tinkamą reikalavimo pagrindą. Todėl sprendimas reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribą dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl servituto nustatymo
27. Pirmosios instancijos teismas tenkino ir ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovai turi teisę apšiltinti išorinę namo sieną, besiribojančią su atsakovo sklypu, be atsakovo sutikimo, nes, jo nuomone, pastatas po apšiltinimo pateks į jo sklypą ir tuomet būtų reikalinga pripažinti ieškovams užstatymo teisę. Tai rodo, kad ginčas dėl servituto nustatymo yra susijęs su reikalavimu nustatyti sklypų ribą, todėl esant tokiai situacijai negali būti nagrinėjamas atskirai, o neišsprendus ginčo dėl žemės sklypų ribos nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai ir tinkama apimtimi nustatytas servitutas. Dėl šios priežasties naikintina ir sprendimo dalis dėl servituto nustatymo, ir byla šioje dalyje taip pat grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendime nurodytus motyvus, kad teismas, atsakovui keliant klausimą dėl servituto atlygintinumo, atsižvelgė į tai, jog atsakovas nenurodė jokių konkrečių atlygintinumo sąlygų, ieškinyje taip pat nenurodoma dėl servituto atlygintinumo, todėl šio klausimo iš esmės nesprendė. Tačiau, atsakovo nuomone, tai užkerta jam kelią ateityje reikšti reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo, todėl tokie motyvai turėtų būti pašalinti iš sprendimo.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.
30. Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Šioje byloje servituto atlygintinumo klausimas neišspręstas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bylą nagrinėjant iš naujo, tikslinga spręsti ir šį klausimą, kas užtikrintų tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyrą ir leistų nustatyti servituto pagrįstumą, jo turinį bei apimtį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.