- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1349-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- J. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, notarė V
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, pareikštą atsakovei J. S. ir atsakovės J. S. priešieškinį dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pareikštą ieškovui V. S. ir atsakovei A. S., tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, notarė V. D. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) šalių santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamąjį namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui; 2) prievolių pagal 2007-10-12 būsto kredito sutartį kreditoriui Luminor Bank AS vykdymą priteisti ieškovui; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas perleido gyvenamąjį namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei A. S..
Šalies argumentai
3. A. J. S. pateikė priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) V. S. ir atsakovei A. S., kuriame J. S. prašo: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų pagal priešieškinį V. S. ir A. S. 2021-12-29 sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6732, ir taikyti restituciją – dovanojimo sutartimi A. S. neatlygintinai perleistus nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą su kitais statiniais(duomenys neskelbtini) , grąžinti V. S.; 2) dalijant J. S. ir V. S. santuokoje įgytą turtą, V. S. natūra priteisti 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamąjį namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), o J. S. natūra priteisti butą (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš ieškovo V. S. atsakovei J. S. 56 300 Eur kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį; 3) priteisti iš V. S. ir A. S. bylinėjimosi išlaidas.
4. 2022-02-03 vykusiame teismo posėdyje ieškovas ir atsakovė nurodė ir patvirtino, kad Jungtinės Karalystės teismuose nagrinėjamos dvi bylos dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių: viena byla, susijusi su tėvų pareigomis jų nepilnamečiams vaikams, kita – su šalių turtinėmis teisėmis (turtu).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą kol įsiteisės galutinis sprendimas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje J. S. ir V. S. byloje dėl tėvų pareigų jų nepilnamečiams vaikams ir įsiteisės galutinis sprendimas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje dėl šalių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų (turto), nutraukus santuoką.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus dėl Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamų dviejų civilinių bylų, taip pat šioje byloje šalių keliamus reikalavimus, pirmiausia tai, kad ieškovas prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmės šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai kartu negyvena (nuo 2013 m. balandžio mėnesio), atsakovė įrodinėja, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl neturi teisės prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, taip pat įrodinėja, kad šalys po 2013 m. dar keletą metų gyveno kaip šeima, nusprendė, kad yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Jungtinės Karalystės teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, susijusiose su J. S. ir V. S. tėvų pareigomis jų nepilnamečiams vaikams bei su J. S. ir V. S. turtinėmis teisėmis (turtu) ir pareigomis, nutraukus santuoką, kurios pradėtos anksčiau nei ši Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjama civilinė byla, nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl to, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, dėl kieno kaltės iširo santuoka, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (kuriam iš tėvų suteiktos vaikų globos teisės), kokiu būdu (forma) priteistas išlaikymas vaikams. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad Jungtinės Karalystės teisme (teismuose) nagrinėjamose bylose gali būti pasisakyta dėl šios bylos nagrinėjimui svarbių klausimų, tad įvertintino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
8. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, kad būtent Jungtinės Karalystės teismas turi jurisdikciją spręsti su vaikais susijusius klausimus. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitos valstybės institucijos, pagal konvencijos 5 – 10 straipsnių nuostatas turinčios jurisdikciją imtis vaiko asmens ar turto apsaugos priemonių, privalo susilaikyti nuo tokios jurisdikcijos vykdymo, jei klausimą nagrinėja kitos susitariančiosios valstybės institucijos, kurios prašymo metu turi jurisdikciją pagal 5 – 10 straipsnių nuostatas. Taigi, Lietuvos Respublikos teismas, kuris galėtų turėti jurisdikciją dėl klausimų, susijusių su šalių vaikais, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies (a) punktas), turi susilaikyti nuo klausimo nagrinėjimo, jei klausimas jau yra nagrinėjamas Jungtinės Karalystės teisme.
9. Pirmosios instancijos teismas mini, kad Reglamento Briuselis II bis 19 straipsnyje nustatyta, jog jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija (19 straipsnio 1 dalis); jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai (19 straipsnio 3 dalis).
10. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas, įvertinęs tai, kad pagal CPK 786 straipsnį išimtinai tik Lietuvos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, atsižvelgęs į tarptautiniuose teisiniuose instrumentuose įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad dviejų valstybių institucijoms turint jurisdikciją dėl sprendžiamo klausimo, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva turi atsisakyti jurisdikcijos arba sustabdyti nagrinėjimo procesą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, iškėlęs bylą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, negali atsisakyti nagrinėti šio klausimo ir nutraukti bylos, tačiau privalo sustabdyti bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė.
11. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2022-03-25 nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti bylą, nes Jungtineje Karalysteje nagrinejamos civilines bylos neturės įtakos nagrinėjamai bylai ir jose nebus nustatyti prejudiciniai faktai, svarbūs šios bylos nagrinėjimui. Sustabdžius šios bylos nagrinėjimą ir prieš tai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – areštavus ieškovo banko sąskaitas, neapibrėžtą laiko tarpą yra sustabdytas apelianto ūkinės veiklos vykdymas ir augantys skoliniai isipareigojimai bus vykdomi iš ieškovo turimo nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
13. Apeliantas paaiškina, kad Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamoje byloje išimtinai yra keliami klausimai tik dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo bei išlaikymo atsakovei ir nepilnamečiams vaikais priteisimo periodinėmis išmokomis. Kadangi Jungtinės Karalystės teismui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant padalinti santuokos metu įgytą turtą, nėra svarbu, nuo kada šalys pradėjo gyventi skyriumi, nagrinėjamoje byloje šis klausimas, priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, nėra ir nebus nagrinėjamas. Jungtinėje Karalystėje nėra spendžiami ir su sutuoktinio/sutuoktinių kalte dėl santuokos nutraukimo susiję klausimai, nes šalių santuoka Jungtinėje Karalystėje buvo nutraukta supaprastinto proceso tvarka. Jungtinėje Karalystėje 2020 m. atsakovės iniciatyva buvo iškelta ir civilinė byla Nr. FD20P00416 dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ši byla 2021 m. gruodžio mėn. Jungtinės Karalystės teismo buvo išnagrinėta ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Teigia, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra nagrinėjama tik viena byla.
14. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, gali būti būti padalintas tik šio teismo, o užsienio valstybių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto padalinimo nėra pripažįstami ir vykdomi. Jungtinės Karalystės teismui neturint jurisdikcijos nagrinėti šalių santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo klausimo, šioje byloje negalima remtis ir kaip prejudiciniais faktais Jungtinės Karalystės teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu. Priešingu atveju būtų pažeista išimtinė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcija spręsti dėl daiktinių teisių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
15. Atsakovė (pagal priešieškinį) A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko apelianto atskirąjį skundą.
16. A. J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tam tikros prejudicinės aplinkybės ar faktai, kurie bus nustatyti Jungtinės Karalystės teisme ir bus susiję su sutuoktinių turto padalijimu bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu, gali būti reikšmingi, sprendžiant ir šios bylos klausimą, susijusį su Lietuvoje esančio sutuoktinių įgyto turto padalijimu. Žinant, kokiu būdu bus padalintas Jungtinės Karalystės teismo dalintinas turtas ir kokio dydžio išlaikymas bus priteistas šalių nepilnamečiams vaikams, atitinkamai bus galimybė didesne apimtimi atsižvelgti į šalių nepilnamečių vaikų interesus. Kita vertus, atsakovė taip pat pažymi, kad Jungtinės Karalystės teisme šiuo metu nėra sprendžiami klausimai, susiję su šalių gyvenimo skyrium pradžia bei sutuoktinių kalte dėl santuokos iširimo. Klausimas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nagrinėjamu atveju jau yra išspręstas, kadangi santuoka Jungtinės Karalystės teisme jau yra nutraukta būtent dėl apelianto kaltės. Taigi klausimai dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo bei dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios buvo išspręsti Jungtinės Karalystės teismo procese, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla kol įsiteisės galutinis sprendimas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje J. S. ir V. S. byloje dėl tėvų pareigų jų nepilnamečiams vaikams ir įsiteisės galutinis sprendimas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje J. S. ir V. S. byloje dėl šalių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų (turto), nutraukus santuoką, yra teisėta.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Jungtinės Karalystės teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, susijusiose su J. S. ir V. S. tėvų pareigomis jų nepilnamečiams vaikams bei su J. S. ir V. S. turtinėmis teisėmis (turtu) ir pareigomis, nutraukus santuoką, kurios pradėtos anksčiau nei ši Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjama civilinė byla, nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje, sprendžiant dėl to, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, dėl kieno kaltės iširo santuoka, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (kuriam iš tėvų suteiktos vaikų globos teisės), kokiu būdu (forma) priteistas išlaikymas vaikams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Jungtinės Karalystės teisme (teismuose) nagrinėjamose bylose gali būti pasisakyta dėl šios bylos nagrinėjimui svarbių klausimų, dėl to nutarė, kad yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
20. Ir apeliantas, ir atsakovė nurodė, jog šalių kaltės klausimas dėl santuokos iširimo Jungtinės Karalystės teismų jau yra išspręstas. Šalys patvirtino, jog šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmos instancijos teismas, yra nagrinėjama tik viena civilinė byla Nr. EZ19D80274, kurioje yra sprendžiami klausimai dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo bei išlaikymo atsakovei ir nepilnamečiams vaikais priteisimo periodinėmis išmokomis. Taigi, Jungtinės Karalystės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami tik klausimai, susiję su atsakovės ir nepilnamečių vaikų išlaikymu bei šalių santuokos metu įgyto turto padalijimu. Byloje nėra sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai, be kita ko, susiję ir su šalių gyvenimo skyrium pradžios momentu. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu bylos sustabdymo pagrindu.
21. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas kaip antrą pagrindą dėl bylos sustabdymo nurodė, jog pagal tarptautiniuose teisiniuose instrumentuose įtvirtintą bendrąją taisyklę, dviejų valstybių institucijoms turint jurisdikciją dėl sprendžiamo klausimo, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva turi atsisakyti jurisdikcijos arba sustabdyti nagrinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, iškėlęs bylą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, negali atsakyti nagrinėti šio klausimo ir nutraukti bylos, tačiau privalo sustabdyti bylą.
22. Pažymėtina, kad CPK 786 straipsnyje nustatyta, jog išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši teisės norma visiškai eliminuoja ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybę spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, ši taisyklė taip pat reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje šalių kaltės klausimas dėl santuokos iširimo jau yra išspręstas ir šiuo metu Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjama byla dėl šalių turto padalijimo ir išlaikymo atsakovei bei nepilnamečiams vaikams priteisimo, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės neturės įtakos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai šalių bylai. Aptartos aplinkybės nesudaro kliūties pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl šalių turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo.
23. Įvertinus aptartus argumentus, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartis naikintina ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.