Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-02 · Administracinė byla Nr. eA-1406-261/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
eA-1406-261/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04176-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
S. H. H. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1406-261/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04176-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. H. H. (S. H. H. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. H. H. (S. H. H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. H. H. H. (S. H. H. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34371 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1328 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu paaiškino, kad bėga iš kilmės šalies, nes patiria etninį persekiojimą, jam sunku pragyventi finansiškai. Yra (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini). 2014 m., kai pareiškėjo gimtąjį kaimą užpuolė (duomenys neskelbtini), žuvo tėvas, dėdė buvo nušautas, mama labai išgyveno netektį ir jai sutriko širdis, jis jau 5–6 metai gyvena su seserimi ir kartu čia atvyko, nes savo šalyje neturi savo gyvenimo, nuolatos jiems primenama, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Sesuo jam labai padeda, nes jo regėjimas yra silpnas. Į (duomenys neskelbtini) jis negali grįžti, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių. Pareiškėjui gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu. Pareiškėjas norėtų oriai gyventi saugioje šalyje, kurioje negrėstų pavojus. Pareiškėjo asmeninė patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir nuolatinę baimę dėl bombardavimų, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą suteikti jam prieglobstį.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas?tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, todėl nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Tuo tarpu pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Be to, pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjo priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 m. vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

5. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Asmuo priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, jog turi egzistuoti individualios asmens savybės, dėl kurių žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės gali būti pažeidžiamos. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pasisakė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nebuvo laikyta visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka nei prieglobsčio, nei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

8. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nesurinko ir neištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo aspektu nurodė, kad nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Nors pareiškėjas nesutinka, kad jo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Pareiškėjas turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas teikia nuoširdžius paaiškinimus, jokiu būdu nereiškia, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteikiamas prieglobstis, kadangi jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytos sąlygos.

9. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje, t. y. priklausymas (duomenys neskelbtini) bendruomenei, nurodė, kad Departamentas surinko su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją bei padarė išvadą, kad paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus visas šias aplinkybes nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus. Be to, apklausos metu pareiškėjas taip pat nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini) religiniai bendruomenei, dėl kurių jis gali patirti persekiojimą. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nebuvo rasta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikdamas objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

11. Atsakovas dėl argumentų, kad pareiškėjas nepagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai buvo nutarta, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėjas gali pasislėpti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

13. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Į teismo klausimą, kas jam gresia, atsakė, kad jis nori, kad atvyktų sesės ir gyventi čia, susikurti normalų gyvenimą. Jo gyvybė yra pavojuje dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Grėsmė yra iš (duomenys neskelbtini), kurie yra valdžioje. Ši grėsmė yra visą laiką. Ji pasireiškė per genocidą, tas yra ir dabar. Jo tėtis buvo nužudytas prieš 12 metų vien todėl, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Jam asmeniškai niekas negrasino, bet kaip (duomenys neskelbtini) jam nuolat gresia diskriminacija. Jis negali normaliai gyventi. 2021 m. liepos 1 d. išvyko iš kilmės valstybės. Išvyko būtent tada, nes nebuvo galimybės tęsti gyvenimą, negalėjo gauti darbo dėl diskriminacijos. Nusprendė atvykti į Europą, kad būtų saugus ir susikurtų gyvenimą čia. Į Baltarusiją atvyko su viza. Prieglobsčio Baltarusijoje neprašė, nes ji ne Europos Sąjunga, ten nėra žmogaus teisių apsaugos. Žinojo, jog nelegaliai kirs Lietuvos-Baltarusijos sieną, bet neturėjo pasirinkimo, kaip kitaip atvykti į Europos Sąjungą. Jam, kaip (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje niekas negrėsė.

15. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad maksimalūs draudimo atvykti terminai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, prašė remtis teismų praktika, kuri tokius terminus laiko neproporcingais. Pabrėžė reikšmingus pareiškėjo apklausos trūkumus: pareiškėjas nurodė savo sveikatos problemas dėl regėjimo, tačiau Departamentas šių aplinkybių visiškai neįvertino, informacijos nerinko. Tai esminis pažeidimas, nes nebuvo aiškinamasi dėl pareiškėjo pažeidžiamumo šiuo aspektu. Pareiškėjo sveikatos klausimu nėra surinkti reikšmingi duomenys. Prašė remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. eI3-4351-816/2021 (neįsiteisėjęs). Papildoma apsauga pareiškėjui turėjo būti suteikta dėl sveikatos. Pabrėžė, kad Departamentas netinkamai traktuoja grėsmės individualumą. Tarptautinė teisė nereikalauja, kad būtent pareiškėjui būtų konkrečiai ir tiesiogiai grasinta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas buvo nužudytas prieš 12 m. dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Tai yra pareiškėjo individuali aplinkybė, asmeninė patirtis. Atkreipė dėmesį, kad nesurinkta naujausia kilmės valstybės informacija, ar (duomenys neskelbtini) diskriminacija vykdoma dabar. Viešai prieinami duomenys ((duomenys neskelbtini)) rodo, kad 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais kiekvieną dieną buvo pranešama apie (duomenys neskelbtini) civilių aukas.

Atsiliepimas

16. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo ir Konvencijos nuostatų. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia bendra informacija, kuri yra 8 metų senumo. Departamentas surinko informaciją apie 2014 m. rugpjūtį vykdytą (duomenys neskelbtini) genocidą, taip pat informaciją apie dabartinę (duomenys neskelbtini) padėtį nuo 2017 m. iki 2021 m., kuri yra reikšmingai pasikeitusi tiek dėl vietinės valdžios, tiek dėl tarptautinių organizacijų veiksmų. Nurodė, kad nebuvo galima identifikuoti persekiotojo ir jo motyvų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas ir jo atstovė duomenų, paneigiančių Departamento surinktą informaciją, nepateikė. Prašė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, paskelbta 2021 m. spalio 13 d., kurioje buvo analizuojamas bendros grėsmės (duomenys neskelbtini) klausimas. Pabrėžė, kad pareiškėjas neprašė prieglobsčio remdamasis asmens pažeidžiamumu: jis dirbo, todėl, tikėtina, gali susirasti kitą darbą. Tai, kad pareiškėjas nešioja akinius, nedaro jo pažeidžiamu asmeniu. Tarptautinė teisė neleidžia rinktis šalies, kurioje bus prašoma prieglobsčio. Pareiškėjas patvirtino, kad jis kirto sieną nelegaliai, žinojo tai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, tai patvirtina nelegalios migracijos grėsmę. Akcentavo, kad nei apklausoje, nei teismo posėdyje klausiamas pareiškėjas nenurodė, kad jam grėsmė kyla dėl sveikatos būklės. Prašė šių pareiškėjo atstovės teiginių nevertinti, nes jų nepalaiko pats pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei Departamento Sprendimo 4 punktą išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

18. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 27 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą dėl sulaikytų asmenų Nr. 152-1401, kuriame nurodyta, kad 18 val. 30 min. sulaikyta 4 vyrų grupė, kurioje buvo pareiškėjas. Asmenis pristačius į užkardą, pabendravus jiems telefonu su vertėju, jie raštu pateikė prieglobsčio prašymus. 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas raštu parašė prašymą suteikti jam prieglobstį, kuriame nurodė, kad bėga iš savo šalies dėl savo religijos ir grasinimo mirtimi. Taip pat nori gauti gydymą savo akims.

19. Teismas vertino 2021 m. liepos 31 d. surašytos Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį ir Prieglobsčio pirminės apklausos protokolo turinį, pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. apklausos Departamente metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, skundžiamo Departamento sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavo ginčui aktualų Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalyse, 87 straipsnio 1–2 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą bei pabrėžė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

20. Teismas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 7 d.; toliau – ir Tvarkos aprašas) 36 ir 99 punktų, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose kontekste įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš pareiškėjo pasakojimų, šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą dėl jo išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Nors pareiškėjas nėra nurodęs, kad dėl išpažįstamo tikėjimo jis asmeniškai yra patyręs prievartą ar kitus smurto veiksmus (prievartą patyrė artimi šeimos nariai), tačiau jam gresiantį pavojų pareiškėjas daugiau sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačio pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui dėl išpažįstamos religijos ar kitų Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėjas ir pats yra nurodęs, kad jam pavojus kyla daugiau dėl bendros situacijos valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančiais tautiečiais, taip pat noras išvykti iš kilmės valstybės yra susijęs su ekonominiais tikslais. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam jo kilmės valstybėje, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus, o ekonominiai tikslai nepatenka į Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių prieglobsčio suteikimo galimybę, apimtį. Pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyti ekonominiai motyvai (neranda darbo, sunku gyventi) neatitinka Konvencijoje nurodytų priežasčių prieglobsčiui suteikti.

23. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo regėjimo negalią nesudaro pagrindo jam suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog nemato be akinių, jis negali gydytis akių, nes negali susimokėti už gydymą. Sulaikant pareiškėją jis turėjo mobilųjį telefoną Iphone ir nurodė, kad už kelionę į Baltarusiją sumokėjo 5 000–6 000 dolerių. Tokia pareiškėjo turima suma ir vertingi daiktai nepatvirtina pareiškėjo tariamų finansinių sunkumų. Pareiškėjo pasakojimas tampa prieštaringas: viena vertus, teigia, kad neturėjo pinigų gydytis, kita vertus, nurodo dideles pinigų sumas, skirtas neteisėtam patekimui į Europos Sąjungą. Pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų kilusi kokia nors grėsmė Baltarusijoje ir kodėl jis neprašė prieglobsčio pirmoje jo pasiektoje saugioje valstybėje.

24. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyti argumentai dėl persekiojimo dėl religijos yra bendro pobūdžio, neindivualizuoti. Pareiškėjo dėdės nužudymą ir pareiškėjo išvykimą skiria nelogiškai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjas nenurodė, kaip individualiai jam pasireiškė grėsmė dėl jo tikėjimo. Be to, pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje niekas negrėsė, taigi tai buvo pirma saugi jo pasiekta valstybė. Į teismo klausimą pareiškėjas nurodė, kad neprašė prieglobsčio Baltarusijoje, nes ten negerbiamos žmogaus teisės, norėjo patekti į Lietuvą, žinojo, kad neteisėtai kirs Lietuvos-Baltarusijos sieną. Tai rodo neatitikimą tarp pareiškėjo deklaruotų prieglobsčio prašyme priežasčių (persekiojimas kilmės valstybėje dėl nedarbo, regėjimo, tikėjimo) ir jo elgesio (pirmoje saugioje valstybėje prieglobsčio neprašė).

25. Teismas akcentavo, kad nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu ar asmeniškai su pareiškėju. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine grėsme, pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžus į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjas su agresija asmeniškai nėra susidūręs), taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, nors (duomenys neskelbtini) teritorijoje iš tiesų veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau, remiantis naujausiais 2021 m. EPPB surinktais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Depatamentas pagrįstai įvertino, kad vien prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Departamentas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei kitos organizacijos, kurios (duomenys neskelbtini) bendruomenei teikia teisinę, humanitarinę ir kt. pagalbas, taip pat šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Departamento argumentais, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė taip pat ir ekonominė situacija (duomenys neskelbtini), tą, be kita ko, patvirtino ir pats pareiškėjas. Teismas pritarė Departamentui, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo Įstatymo 86 straipsnio prasme, t. y. ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Departamentas pagrįstai įvertino, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjas nenurodė jokių svarių argumentų, nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad dėl su sveikata susijusių priežasčių pareiškėjas negalėtų gyventi savo kilmės valstybėje.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos jo galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio, todėl nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Pareiškėjas neįrodė, kad tarp jo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso.

27. Teismas, atsižvelgdamas į Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

28. Teismas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalies kontekste nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausiomis 2021 m. tiek EPPB, tiek kitų tarptaurinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar/ir įrodymais priešingai neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius dėl surinktos informacijos nepakankamumo teismas vertino kaip nepagrįstus.

29. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi bei įvertinęs atsakovo Sprendimo argumentus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad pareiškėjui taikyta priemonė yra motyvuota, nulemta teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

30. Teismas Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs atsakovo pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti nėra proporcinga bei adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų terminą. Nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas darė išvadą, kad atsakovo Sprendimo dalis šiuo aspektu keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniais, atsižvelgdams į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vertino, kad pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

32. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja pagrindas keisti kitą Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nustatant 2 metų terminą.

33. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, dėl ko skundas atmestinas, taip pat atmestinas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Šalies argumentai

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą, jo skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas?tyrimą iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

36. Pabrėžiama, kad pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

37. Teigiama, kad Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų kontekste atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybė, pavyzdžiui apie (duomenys neskelbtini) aukas kryptingai juos užpuolant (duomenys neskelbtini) pajėgoms buvo pranešta 2021 m. rugpjūčio 16 d., 17 d., 30 d., 31 d. 2021 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) atakos metu buvo nužudyta 15 asmenų ir 25 sužeisti. Atsakovas remiasi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad ji yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti anksčiau, todėl nėra aktualūs. Pareiškėjas remiasi duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba.

38. Pažymima, kad aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui pasinaudoti JAV Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d. paskelbta ataskaita, 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita. Patikrinti duomenis apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) padėtį galima konkrečiuose internetiniuose puslapiuose. Pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai. Turint tokius duomenis galima tik konstatuoti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini).

39. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas remiantis teisės aktų reikalavimais. Ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, turi būti vertinama ir tai, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus.

40. Pabrėžiama, kad vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse, kuriai jis priklauso, patirtimi. Būtent (duomenys neskelbtini), kaip visuomenės grupė, susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, dėl ko pareiškėjui gali kilti pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Be to, pareiškėjo šeimoje ir artimoje aplinkoje buvo konkretūs atvejai, kai žmonės buvo užpulti ir nužudyti be konkrečios priežasties ir tas užpuolimas buvo siejamas būtent su tuo, jog asmuo buvo (duomenys neskelbtini). Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Negali būti reikalaujama iš asmens, kuris prašo prieglobsčio, slėpti savo įsitikinimus ar pažiūras ir tuo argumentuojant teigti, jog asmuo gali saugiai grįžti į savo kilmės valstybę. Nagrinėjamu atveju svarbi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) ginama saviraiškos laisvė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad Chartijoje įtvirtintos teisės pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti persekiojimo veiksmą.

41. Teigiama, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), gali patirti didelę žalą ir tiesioginį smurtą, nes paskutiniu metu išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) itin suaktyvėjo, o pasikėsinimai vykdomi kryptingai ne tik iš (duomenys neskelbtini) pusės, bet ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų. Tokie faktai vienareikšmiškai patvirtina, kad ne eiliniam, o bent kiek išprususiam (duomenys neskelbtini) gyventi (duomenys neskelbtini) saugiai nėra jokių galimybių. Atsakovas neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija.

42. Atkreipiamas dėmesys, kad sankcijos pareiškėjui nustatytos pagal įstatyme numatytas maksimalias ribas, tačiau byloje nėra faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokią būtinybę. Atsakovas turėjo įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Atsiliepimas

43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

44. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas plačiau nepaaiškina, kokių pareigų Departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės, nes Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

Atsiliepimas

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt.

46. Atsakovas pabrėžia, kad kilmės valstybės informaciją nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių arba pagrįstai bijo patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Pareiškėjas nepateikė argumentų, paneigiančių atsakovo išvadą dėl pabėgėlio statuso jam nesuteikimo, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, vertintini išimtinai kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija.

47. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas ir teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo. Departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Departamentas Sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami. Pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neginčijo, jog pareiškėjo kilmės valstybėje yra beatodairiškas smurtas, tačiau konstatavo, kad, vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateikta nuoroda į vienetinį išpuolį pareiškėjo kilmės valstybėje nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) susidurs su persekiojimo grėsme arba netinkamu elgesiu grįžimo į kilmės valstybę atveju. ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek teismas. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjas nepateikė.

Atsiliepimas

49. Atsakovo teigimu, pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, todėl Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nesuteiktina ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

50. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįsti, tinkamai motyvuoti. Akcentuoja, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tokiu atveju bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas bus išspręstas. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas sutrumpino Departamento nustatytą draudimo atvykti laikotarpį.

51. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjo teisę būti tiesiogiai išklausytam, teikti paaiškinimus. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 12 d. posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

53. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

54. Įvertinęs Departamento surinktus duomenis nagrinėjant pareiškėjo prašymą, jo pateiktus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

55. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuri grindžia nesutikimu dėl jo situacijos faktinių aplinkybių vertinimo bei neteisingo teisės taikymo, kas apelianto manymu nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

56. Dėl faktinių aplinkybių, apibūdinančių prieglobsčio prašytojo padėtį jo kilmės šalyje, vertinimo pažymėtina, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persiekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys.

57. Šios nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kuri prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

58. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).

59. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, minėtų kriterijų kontekste neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

60. Šio ginčo atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia jo priklausymu (duomenys neskelbtini) etnoreliginei grupei jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis patyria persekiojimą, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių.

61. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) 2021 m. sausio mėnesį paskelbtose, (duomenys neskelbtini) skirtose gairėse, nurodoma, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Situacijos analizė neatleidžia valstybių narių nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti kiekvieną prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.

62. Šios nuostatos patvirtina, kad vien tik priklausymas atitinkamai religinei bendruomenei nėra pagrindas konstatuoti persiekiojimo baimę ir nenustačius diskriminacinių ar kitokių persekiojimo veiksmų už savo religijos praktikavimą ar priklausymo tam tikrai religinei bendruomenei, nėra pakankamas pagrindas suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Tokio pagrindo nesudaro ir pareiškėjo nurodoma jo sveikatos būklė (silpnas regėjimas), nenustačius su tuo susijusios diskriminacijos kilmės šalyje ar sąlygų, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinto kankinimo draudimą.

63. Pirmosios instancijos teismas ištyrė saugumo situaciją pareiškėjo kilmės šalyje bei pareiškėjo nurodomas individualaus persekiojimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos nepakankamos suteikti prieglobstį. Teismas išvadas pagrindė tarptautinės teisės normomis bei pabėgėlio statusą suteikimo sąlygomis, nustatytomis nacionaline teise, todėl nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas.

64. Teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. H. H. H. (S. H. H. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysVeslava Ruskan