Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-350-459/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-09200-2015-0)

NUTARTIS

2016 m. balandžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paramos pilnamečiui būtinumo, nurodė, jog ieškovas nuo 2014-11-27 mokosi Klaipėdos statybininkų mokykloje pastatų restauratoriaus specialybės dieniniame skyriuje. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas nustatė, jog ieškovas jokio nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovo motina yra mirusi, ieškovas gyvena pas senelę. Be to, ieškovas dirba UAB „Senukų prekybos centre“, nurodo gaunantis 185 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išvadas apie ieškovo turtinę padėtį padarė neturėdamas pakankamų tam įrodymų, todėl kolegija pareikalavo ieškovo pateikti papildomus jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymą, pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitros, iš kurių matyti, jog ieškovas jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Taip pat pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-02-29, kurioje ieškovas deklaravo 2946 Eur pajamų, taip pat 2014-11-26 neterminuotą darbo sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ ir pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2016 metų vasario mėnesio, pagal kurios duomenis ieškovas vidutiniškai per mėnesį gauna 245,42 Eur darbo užmokesčio. Taigi pagal ieškovo pateiktus duomenis, susijusius su jo turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo turtinę padėtį iš esmės atitiko faktinę padėtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovui, besimokančiam statybininkų mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant profesinėje mokykloje, jam būtina finansinė parama. Ieškovas dirba, taigi deda pastangas užsidirbti mokslams ir pragyvenimui, tačiau uždirba mažiau nei minimumą, turto neturi. Ieškovo tikslas – įgyti profesinį išsilavinimą – turi būti remiamas, sudarant jam sąlygas įgyvendinti šį tikslą. Vertindamas atsakovo, ieškovo tėvo, turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį – Ispaniją, ieškovas nurodo, kad atsakovas dirba užsienyje, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas, kitus išlaikytinus asmenis byloje nėra. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo išvykęs į Ispaniją, tačiau nepavyko gauti pastovaus darbo, neturėjo pajamų, todėl 2015 m. lapkričio mėnesį grįžo į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog nuo 2015-11-30, t. y. jau po teismo sprendimo priėmimo, įsiregistravo darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog šiuo metu jokių pajamų neturi, materialiai, kol susiras darbą ir įsikurs, jam padeda draugė, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, taigi turi dėti visas pastangas, kad sugeneruotų pajamų; duomenų apie netektą darbingumą, kitus išlaikytinius atsakovas nepateikė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011).

Apeliacinės instancijos teismo nurodymu ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, jog mokosi Klaipėdos statybininkų mokykloje, 2015 metų birželio 29 d. įsakymu buvo perkeltas į II kursą, iš pažymos apie mokymosi pažangumą 2015-09-01-2016-01-22 matyti, jog jo vidurkis pažymių vidurkis sudaro 4,32, praleistų pamokų skaičius sudaro 177, iš jų dėl pateisinamos priežasties – 22. 2009-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, kasacinis teismas pažymėjo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo mokymasis atitinka pažangaus mokymosi kriterijus CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog tinkamai neįvertintas mokymosi pažangumo kriterijus, šiuos trūkumus pašalinus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 150 Eur per mėnesį finansinės paramos. Įvertinus naujai pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, kolegija daro išvadą, jog tokio dydžio finansinė parama pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principus. Priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties. Negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistos finansinės paramos dydis, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas dirba ir į jo gaunamų pajamų dydį, taip pat įvertinus atsakovo turtinę padėtį, yra per didelis, todėl mažintinas iki 50 Eur per mėnesį. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas deda pastangas pats save išlaikyti, tačiau jo gaunamų pajamų tam nepakanka, atsakovas yra darbingas darbingo amžiaus asmuo, neturintis kitų išlaikytinių, ieškovo pastangos mokytis ir įgyti specialybę turi būti remiamos, o nurodytas paramos dydis iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovas ne kartą baustas administracine tvarka (už vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti, vagystę (ne maisto, kaip nurodė ieškovas)), taip pat baustas baudžiamąja tvarka už nesunkų sužalojimą ir konstatavo, jog iš atsakovo priteistinas paramos dydis negali būti siejamas ir tapti papildomu ieškovo pajamų šaltinis tam, kad ieškovas galėtų mokėti priteistas baudas, atlyginti padarytas žalas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas: teismas vietoj ieškovo nurodė, jog ne kartą baustas atsakovas. Kadangi ši klaida nekeičia sprendimo esmės ir neatsispindi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kolegija tik pažymi, jog motyvuose padarytas toks rašymo apsirikimas, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistinos paramos dydį mažinant iki 50 Eur per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-27 iki R. V. baigs mokslus Klaipėdos statybininkų mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki 2017-05-24 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keičiant teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistina 18 Eur žyminio mokesčio ((50 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje pateikta pažyma apie 132,02 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Patenkinus 17 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Atsakovas pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. Kadangi patenkinta 67 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistina 36,18 Eur žyminio mokesčio ir 234,50 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93, 98 str.).

2016-04-26 teisme gautas prašymas priteisti iš atsakovo ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų gauta jau išnagrinėjus bylą iš esmės, išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnamečiam sūnui R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-27, iki R. V. mokysis Klaipėdos statybininkų mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki 2017-05-24.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V. 18,00 Eur žyminio mokesčio bei 22,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Iš ieškovo R. V. atsakovui A. V. priteisti 36,18 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 234,50 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.