Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamojo R. P. gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, gyvenantis Kapėnų k. Viekšnių sen. Mažeikių r., nevedęs, išsilavinimas pradinis: baigęs 8 klases, nesimoko, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, 2010-09-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, teistas 2 kartus: 1) 2010-11-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 dalį viešaisiais darbais 5 mėn., įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2011-03-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 2 p. „b“ pp., paskirtą bausmę subendrinus su 2010-11-29 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 35 paroms, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. apiplėšė panaudojęs peilį, tai yra 2010 m. vasario 7 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas A. N., adresu (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje išsitraukė iš kišenės buitinės paskirties peilį ir laikydamas jį nukreiptą į nukentėjusiąją A. N. bei grasindamas žodžiais „papjausiu, paskersiu“, pareikalavo iš jos pinigų, nukentėjusiajai išėmus piniginę iš virtuvės spintelės stalčiaus ir ją atidarius, laikydamas atkištą peilį prie A. N. ir juo grasindamas, pagrobė iš piniginės nukentėjusiajai A. N. priklausančius - 20 litų ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu atvažiavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš tai buvo išgėręs butelį 0.7 litrų talpos degtinės ir alaus. Tėvas tuo metu girtas miegojo. Kadangi norėjo dar išgerti, o pinigų neturėjo, tai nutarė nueiti pas netoliese gyvenančią močiutę, kurios pavardė N. Sumanė močiutę pagąsdinti ir pasiimti nors 5 litus. Išeidamas iš tėvo namų su savimi pasiėmė virtuvinį peilį, kurį įsikišo į kišenę. N. gyvenamojo namo durys buvo neužrakintos. Moteris sėdėjo virtuvėje prie krosnies. Jis išsitraukė peilį ir laikydamas atkištą į priekį pareikalavo iš jos pinigų, sakė, kad papjaus. Įrėmęs peilio N. į pilvą nebuvo. N. priėjo prie virtuvinės spintelės ir iš jos stalčiaus išsiėmė piniginę. Moteris iš piniginės paėmė 10 litų ir jam padavė, po to padavė dar 10 litų. Peilį visą tą laiką laikė atkišęs į priekį, moteris buvo labai išsigandusi. Pasiėmęs 20 litų, iš gyvenamoji namo išėjo. Išeidamas peilį įsikišo į kišenę. Prie gyvenamojo namo, kieme, susitiko kaimynę O. J., su kuria persimetė keliais žodžiais. Peilį vėliau išmetė netoli tėvo gyvenamo namo. Grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, Mažeikių rajone, kur parduotuvėje nusipirko alaus, jį išgėrė ir nuėjo namie miegoti. Kitą dieną į namus atvažiavo N. sūnus, kuris jį nuvežė į policiją. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, nurodė, kad jeigu turėtų pinigų, tai nukentėjusiajai žalą jau būtų atlyginęs, todėl žada ją atlyginti vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. P. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus patvirtino vietoje (b.l. 42-47).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-02-07 pajuto kaip kažkas įėjo į namus. Pamatė prie durų kaltinamąjį su peiliu rankoje. Jis pasakė, kad duotų jam pinigų, o tai ją paskers. Ji labai išsigando dėl savo gyvybės ir ištraukė piniginę iš kurios jis pagriebė 20 litų ir pabėgo. Po to iš karto atėjo kaimynė O. J., kuriai viską papasakojo. Kaimynė pasakė, kad matė tą vyriškį ir jį pažįsta, ji pasakė, kad tai R. P. iš Kapėnų k. Tada ji paskambino savo dukrai. Ji atvažiavo ir iškvietė policiją. Kaltinamajam atleidžia, nors giliai širdyje nuoskauda išliks ilgam. Po įvykio sutriko jos sveikata: pakilo kraujospūdis, sutriko širdies veikla, sutriko miegas, patyrė didelį išgąstį ir stresą. Prašo iš kaltinamojo priteisti 20 Lt turtinę žalą ir 2000 Lt neturtinę žalą.

Liudytoja O. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė kaip R. P. nuėjo į nukentėjusiosios namus. Nujautė, kad kažkas gali būti ne taip, kadangi pagalvojo, ko jam prireikė eiti pas tą senyvą moterį. Anksčiau kaltinamasis taip pat nebuvo ramaus būdo, švaistydavosi peiliu. Išėjo ir lauke susitiko girtą kaltinamąjį išeinantį iš kaimynės, t.y. nukentėjusiosios. Nematė, kad R. P. turėtų ką rankose. Nubėgo pas kaimynę, ji buvo labai išsigandusi. Ji papasakojo, kas atsitiko, kad ją R. P. gąsdino peiliu ir reikalavo pigių. Pinigus kaltinamasis pagriebė pats ir pabėgo. Tada ji paskambino nukentėjusiosios dukrai.

Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-02-07 buvo atvažiavusi aplankyti mamos - nukentėjusiosios. Ne užilgo kai išvažiavo, jai paskambino ir pasakė, kad pas ją buvo atėjęs plėšikas ir grasindamas peiliu atėmė pinigus, tai yra 20 Lt. Kai grįžo pamatė mamą labai persigandusią ir ji viską papasakojo, kad kaltinamasis jai grasino ir reikalavo pinigų. Po apiplėšimo mamai pablogėjo sveikata, jai reikėjo leistis vaistus.

Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną nesulaukė sūnaus, vėliau žmonės papasakojo, kad matė, jog jį kažkokie žmonės sumušė, ir išsivežė. Vėliau pas ją atvažiavo kriminalistai ir papasakojo, kas atsitiko. Sūnus jai papasakojo, kad persigėrė ir nuėjo pas nukentėjusiąją, jai grasino bei reikalavo pinigų. Sūnus taip elgiasi tik būdamas girtas, blaivus jis ramus žmogus. Jis nuo alkoholizmo nesigydo, nors to jo yra prašiusi ne vieną kartą, o jis tik juokiasi iš jos. Jau nuo mažens negali su juo susitvarkyti. Mokydamasis profesinėje mokykloje jis pradėjo bėgioti iš namų, mokyklos nebaigė. Anksčiau prieš šį nusikaltimą nusikaltęs nėra. Tik jau po to jai sudaužė vandens boilerį, išvežė ir pardavė dujų balioną.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsikėlęs iš ryto sutiko kaimyną, kuris apie įvykį sužinojęs iš N. jam papasakojo, ką jo sūnus pridarė. Jis papasakojo, kad sūnus nuėjo pas kaimynę ir būdamas su peiliu atėmė iš jos pinigus. Po to jis pats nuėjo pas kaimynę paklausti kas atsitiko. Kaimynė papasakojo, kad buvo atėjęs jo sūnus ir paėmė 20 litų. Tada parėjo namo ir už kokių 2-3 val. atvažiavo mašina, atėjo N. sūnus. N. paklausė, kur yra jo sūnus. Jam atsakius, kad sūnus gyvena Kapėnuose pas močiutę, jie su mašina išvažiavo pas jo sūnų į Kapėnus. Atvažiavus į Kapėnus, rado sūnų namie. Po to visi nuvažiavo pas N.. Privertė R.P. N. atsiprašyti. Sūnus atsiprašė ir jį išsivežė. Po šio įvykio namie neberado savo nedidelio su juodom briaunom peilio.

Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-02-07, apie 16 val., mama A. N. pranešė, kad ją apiplėšė. Pas mamą atvyko 2010-02-08 ryte. Mama papasakojo, kad buvo atėjęs vyriškis, grasino peiliu ir pagrobė 20 litų. Jis kalbėjosi su kaimyne O. kuri pasakė, kad tai buvo R. P.. Tuomet nuėjo pas R. tėvą, kuris nurodė, kad ieškoti Rolando reikia pas močiutę, (duomenys neskelbtini) km., Mažeikių raj. Ten Rolandą ir rado. Kartu su Rolandu ieškojo peilio, tačiau nerado, tada atvežė vaikiną į policiją (b. 1. 20).

2010-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos apžiūra (b.1. 4-13).

2010-02-23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. buvo apžiūrėtas kelio pakraštys, esantis Virvytės gatvėje tarp 11 ir 13 namo. Apžiūra buvo atliekama panaudojant metalo ieškiklį, buvo ieškoma peilio. Apžiūrėjus 2x6 metrų plotą, kuriame kaltinamojo R. P. parodymu jis išmetė peilį, esant iki 30 cm sniego aukščiui, peilis nerastas (b.1.54-57).

Kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kadangi jis plėšimo metu panaudojo peilį.

Kaltinamasis R. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajai A. N. priklausančius 20 litų. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo R. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 str.)

Skiriant bausmę R. P. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kad jis padarė vieną sunkų tyčinį iš savanaudiškų paskatų baigtą nusikaltimą nuosavybei. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, nesimoko, nedirba, jokių pajamų negauna, charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, šiuo metu teismo teistas, administracine tvarka baustas, nukentėjusiosios atsiprašė, žala neatlyginta, žadėjo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. 2010-09-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius, nevykdo, teismui pateiktas 2011-08-10 teikimas, kuriame nurodyta, kad, pasak R. P., jis nevykdo teismo į pareigojimo neatlygintinai dirbti, nes tingi, tai parodo, jo požiūrį į teismo skirtą jam pasitikėjimą, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas turi pagrindo manyti, kad R. P. bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus vienintelę straipsnio, kuriuo jis kaltinamas, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau švelnesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Kadangi R. P. padarė sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėti, pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str., nėra pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. ieškinio reikalavimą, kuris teisėtas ir pagrįstas, iš kaltinamojo jai priteistina 20,00 Lt turtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Neturtinė žala atlyginama vaisais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Jokios nusikaltimų rūšys šioje normoje nėra nurodytos. Tai reiškia, kad taisyklė galioja bet kurio nusikaltimo padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-223/2010).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamasis R. P. apiplėšė nukentėjusiąją A. N. panaudojęs peilį, dėl to nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu būdama beveik 84 metų amžiaus labai išsigando, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, jai sutriko sveikata, ji turėjo gydytis. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis Rolandas yra darbingas žmogus, tačiau niekur dirbantis, oficialių pajamų neturi, o taip pat neturi savo vardu jokio registruoto turto, be to padarė 20 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. P. priteistina 2000 Lt neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubausti jį dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtą bausmę, pritaikius bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą dviejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į bausmės laiką pagal ankstesnius teismo nuosprendžius visiškai atliktą bausmę bei laikino sulaikymo nuo 2010-02-08 iki 2010-02-10 laiką ir suėmimo laiką nuo 2011-07-04 iki 2011-08-10.

Palikti galioti R. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. 20,00 Lt turtinę ir 2000,00 Lt neturtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius