Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, naudojantis ir garso bei vaizdo perdavimo priemonėmis (ZOOM platforma), sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. pažeidė viešąją tvarką, t. y., 2022 m. spalio 28 d. apie 19.46 val., viešojoje vietoje - skvere, esančiame už Širvintų rajono savivaldybės administracijos pastato, adresu: Vilniaus g. 61, Širvintos, įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, stebint aplinkiniams, kilus žodiniam konfliktui dėl menkos priežasties, tyčia rankomis sugriebė nepilnametei A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. už galvos plaukų, juos tempė, bei ranka sudavė vieną kartą į veidą, taip nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste - nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji K. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl šio įvykio, tiki, kad jos gyvenime daugiau tai nepasikartos. Prašo, kad jos mama galėtų laiduoti už ją.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Teismo posėdžio metu galima laiduotoja A. R. nurodo, kad prisiima atsakomybę už K., K. nėra mušeika, ji gera mergaitė, pirmūnė, pastoviai gauna pagyrimus. Tarp jų su K. yra labai geri santykiai, ji be galo geras vaikas, mokosi gerai, siekia savo tikslų, sportuoja. Dukra gyvena kartu su ja, visada jos kartu. Pasikalba daug, tik geri santykiai tarp jų. Ji dirba pas (duomenys neskelbtini) jau aštuonerius metus. Prašo atleisti dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės ir prašo laidavimo be užstato. Dabar dar jos (duomenys neskelbtini) darbai neprasidėję, o dirbdama gauna 800 Eur atlyginimą. Administracinių nusižengimų neturi. Dukra jos klauso, yra autoritetas jai. Dukra jai papasakojo apie įvykį iš karto, anksčiau irgi vis pasakodavo, kad A. P. vis kabindavosi prie jos dukros, visokiais žodžiais vadindavo, atsakydavo, kad reikia išsiaiškinti ir va, priėjo prie šio įvykio. Negalvojo, kad prieis net iki teismo. Dukros neteisina, kas įvyko – labai negerai, taip neturėtų būti. Dažnai kalbasi su dukra, ji gailisi dėl įvykio, kad taip pasielgė. Mokykla netoli dukrai, gyvena arti. Po pamokų dukra visada grįžta laiku. Visada jai praneša, kur eina su drauge. Gyvena dviese su dukra K.. K. planuoja studijuoti. Savo prašymą dėl laidavimo palaiko.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad K. R. kaltinama nesunkiu nusikaltimu, ji pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Kaltinimas pilna apimtimi pasitvirtino. Kaltinamoji pripažino savo kaltę, aplinkybes paaiškino, kodėl sukonfliktavo su nukentėjusiąja. Veika buvo atlikta matant kitiems asmenims, buvo pažeista viešoji tvarka. Kaltinamoji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltę pati pripažino. Iš surinktų duomenų, vaizdo įrašo medžiagos - klausimų dėl K. R. kaltės nėra. Mano galima kaltinamajai taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra tam visos BK numatytos sąlygos. K. gailisi, žala nukentėjusiajai nėra padaryta, civilinio ieškinio nukentėjusioji pusė nereiškė, mano, kad ateityje K. R. laikysis įstatymų, tuo labiau, kad ji anksčiau neteista, mokosi gerai, suprato savo klaidas. Visos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės išpildytos. Prašo K. R., kaltinamą pagal BK 284 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą jos mamai A. R. vieneriems metams, be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. K. motina - tinkama laiduotoja, ji gali daryti teigiamą įtaką dukrai, nes yra jai autoritetas, jų santykiai geri, pati mama charakterizuojama darbdavio teigiamai, yra nebausta, verta pasitikėjimo. Nukentėjusiajai taip pat vertėtų susimąstyti, veiksmai, atlikti iš K. pusės, nebuvo visiškai be priežasties, akivaizdu, kad tarp K. ir A. buvo ankstesnių konfliktų, patyčių požymių buvo iš abiejų pusių. Neteisina K., bet ji gindama savo garbę pasirinko ne tuos metodus. Mano, kad šią bylą galima užbaigti ją nutraukus, su laidavimu be užstato.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. P. įgaliotojas atstovas nurodė, kad tiek nukentėjusioji A. P., tiek jos atstovė pagal įstatymą D. D. nėra nusistačiusios prieš kaltinamąją, jos nesiekė, kad kaltinamajai būtų skirta kriminalinė bausmė. Nukentėjusioji neteikė civilinio ieškinio šioje byloje. Nukentėjusioji su savo įstatymine atstove neprieštarauja, kad teismas svarstytų prašymą dėl laidavimo. Prašo prašymą svarstyti teismo nuožiūra, o sprendimą priimti atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikantis įstatymų.

Kaltinamosios K. R. gynėjas nurodė, kad byla galėjo būti baigta anksčiau. Galima buvo baigti ikiteisminio tyrimo procesą BK 93 straipsnio nuostatomis. K. nusikalstant buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji dar yra moksleivės. Institucijos į šią bylą pažiūrėjo labai liberaliai ir paleido procesą tokiems jauniems asmenims pilna apimtimi. Konflikto priežastys buvo gana vaikiškos: viena ne taip pažiūrėjo, kita ne taip pasakė, tai nebuvo giluminės priežastys. Jis pilnai palaiko prokuroro išdėstytą poziciją, taip pat ir nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo išdėstytą poziciją. Prašo atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. K. R. yra gera moksleivė, ruošiasi studijuoti. Baudžiamojo persekiojimo tikslai bus pasiekti netaikant realios bausmės, užteks taikyti BK 40 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnametė nukentėjusioji A. P. parodė, kad viskas įvyko prieš kokį gerą mėnesį, mėnesį tiksliai nepamena apie 20.00 val. Ji su draugėm po mokyklos krikštynų nuėjo į miesto žaidimų aikštelės skverelį prie savivaldybės. Ten pasėdėjo ir ruošėsi eiti atgal į mokyklą, nes 20.00 val. turėjo vykti (duomenys neskelbtini). Ėjo per skverelį ir iš niekur nieko pribėgo K. su savo drauge K. S. prie jos. Buvo su dviem draugėm: V. S. ir D. Š.. Iš pradžių K. pradėjo eiti prie jos ir prie pat prisiglaudė ir pradėjo klausinėt, ką ji ten pasakė joms prieš išeinant iš pamokos rugsėjo mėnesį. Ji išeinant iš pamokos, jos sėdėjo ir pasakė „fu“, ji taip praeinant, tyliai, bet ne joms į veidą. Ir tą dieną priėjo jos prie jos ir pradėjo klausinėt: Ar čia mes tau „fu“ ir panašiai? Ir jo pasakė: Jo. Ir ten pradėjo kalbėtis, K. pasakė, kad į save pasižiūrėti ir panašiai. Sakė: Jeigu mes „fu“, tai kas tu tada? Tada K.pradėjo vėl į ją eiti ir ji ranką patraukė, taip ištiesė savo ranką, kad ji pasitrauktų nuo jos. K. pasakė: Tu čia nestumdysi mano draugės. Ir tiesiog stvėrė už plaukų. Pradėjo tempt, šalia jų buvo krūmai ir ji pradėjo ją tempt į tuos krūmus ir bandė paguldyt ant žemės. Tada ji tiksliai nepamena, bet jos kažkaip išėjo iš tų krūmų ir ji vis tiek tampė tuos plaukus ir tada atbėgo jos pusbrolis K. R.. Jis pribėgo, atitraukė ją, tada ji spardytis bandė ir išsilaisvino iš jo ir dar kartą šoko ant jos, tempė už plaukų ir trenkė į žandą. Taip tai iš pradžių nepajautė, bet kitą dieną atsikėlus mėlynę didžiausią pamatė ant žando. Trenkė tikriausiai su kumščiu, vieną kartą, prie akies, kairėje. Tuo momentu neskaudėjo, tik skaudėjo, kai už plaukų tampė, skausmas, kokie 9 balai būtų. Paskui porą dienų galvą skaudėjo. Kai ji trenkė, vėl jos pusbrolis atitraukė vieną nuo kitos ir ji ramiu veidu išėjo. Išėjo, nuėjo į „Maximos“ tualetą, kad susitvarkyti ir pamatė, kad negali eit į (duomenys neskelbtini) taip atrodant, paskambino mamai, kad atvažiuotų jos paimti, kad ji susiruoštų iš naujo. Papasakojo mamai, ji pasakė, kad važiuojam į policiją pareiškimo rašyt. Plaukų buvo išpešta gera sauja, ant veido kitą dieną vis ryškėjo mėlynė ir buvo patinimas. Kokias keturias dienas skaudėjo prie akies. Kai parašė pareiškimą policijoj, policininkas sakė nuvažiuoti pas medikus apžiūrai. Gydytojas viską užregistravo, viską išsiuntė policijai, kitą dieną ryškėjant mėlynei, mama pasiskambino policininkui vėl paklaust, ką daryti, sakė, kad vėl reikia užregistruoti ir mama iškvietė greitąją į namus, nes nebegalėjo važiuoti. Po įvykio su K. susitiko tik mokykloj, nes ten pat mokosi, atsiprašymo iš K. nebuvo. Pirmą kartą ji be rankų buvo praktiškai, ji labai užgriebus buvo už plaukų, ji nusilenkus buvo, bet antrą kartą, kai užšoko, ji pati už plaukų irgi buvo pastvėrus. Tą vakarą nesijautė labai blogai, jautėsi tik, kad buvo rauti plaukai. Ėjo, nes nenorėjo, kad ji jai sugadintų vakarą, kurį buvo susiplanavus. Praeinant tą dieną nieko tikrai nedarė. Alkoholio su savimi turėjo. Nes nešė draugui. Laikė pas save. Ji visiškai blaivi buvo. Konfliktą matė V. S., D. Š., K. S., K. R., aš ir K.ir dar keli, kur sėdėjo toliau, ji nematė kas, ten jos pažįstami. Buvo apsirengusi juodais džinsais, striukė buvo ir batai. K., jai regis, buvo su treninginėm kelnėm, o viršuj nepamena. Už plaukų K. ėmė todėl, kad gynėsi K. neatleistų. Jai nėra tikslo nei jai neatleidinėt, nei jai jos atsiprašinėt, nes jos nei draugės, nei niekas. Rugsėjo mėnesį K. ir K. praeidama pasakė žodį „fu“. Jos sėdėjo, ji išėjo iš kabineto. Staiga išėjo, praeidama pasakė, tada lipo laiptais, jos tuo pačiu atsakė. Ir šiaip jos ten mokykloj persimeta žvilgsniais. K. puolė, nes ji jos draugę pastūmė nuo savęs. Tempdama lyg ir nieko nesakė. Pirmas tempimas už plaukų truko kokias 2 minutes, o paskui antras - mažiau, gal minutę ištisą, be paleidimo. Ji tiksliai nepasakys. Su savo draugėm yra anksčiau kalbėjusi apie K. išvaizdą, bet tik su savo draugėm, ne jai į akis. Ji tiksliai nepamena, bet kad jos antakiai labai dideli, kad ji labai daug dažosi. Kalbėjo seniau, per pertraukas ir ne jai į akis. Ji nėra K. mačiusi išgėrusios nei karto, ji negalėtų tiksliai pasakyti, ar ji buvo girta ar ne, bet iš drąsos sprendžiant, tai jo. Tikriausiai blaiva. K. (duomenys neskelbtini) nebuvo, bet buvo jos draugė K.. (b. l. 119-121)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2022-10-28 apie 20.04 val. jai paskambino verkdama dukra A. P. ir pasakė, kad ją ką tik užpuolė K. R., išrovė jai plaukų. Dukra paprašė, atvažiuoti jos pasiimti. Ji su dukra susitarė, kad privažiuos prie parduotuvės ,,Eurostandart“. Nuvykusi į minėtą vietą, rado verkiančią savo dukrą. Kartu su dukra buvo ir jos dvi klasiokės V. ir D., tačiau ji jų pavardžių nežino. Dukra buvo užsiverkus, skundėsi, kad skauda galvos viršugalį, buvo matyti paraudęs kairės pusės žandas. Važiuojant dukra papasakojo, kad ji apie 20.00 val. su savo klasiokėmis ėjo iš parduotuvės ,,Iki“ link miesto centro. Link miesto centro ėjo už Širvintų savivaldybės administracijos pastato esančiu skvereliu. Dukra teigė, kad skverelyje matė sėdinčias iš matymo pažįstamas merginas K. S., K. R. ir kitus moksleivius. Pasak dukros, K. S. priėjo prie jos, prikišo savo veidą prie jos dukters veido ir pradėjo klausti ,,ko ji į jas žiūri, ką ji joms pasakė rugsėjo mėnesį mokykloje", pradėjo dukrą keikti necenzūriniais žodžiais. Tuomet dukra rankomis atstūmė K. nuo savęs, kadangi ji buvo prikišusi savo veidą prie dukters veido. Tuo metu, iš nugaros stovėjusi K. R. stvėrė dukrai už plaukų, pradėjo juos rauti, bandė parversti ant žemės. Dukra taip pat pasakė, kad K. R. kažkurio konflikto metu jai dar sudavė delnu į kairės pusės žandą. Pasak dukros, K. R. nuo dukters atskyrė kartu buvęs K. R.. Dukra visą laiką skundėsi, kad jai labai skaudėjo, ilgai negalėjo nurimti. Ji su dukra namuose persirengė ir atvažiavo į Širvintų rajono policijos komisariatą. Policijos pareigūnai nurodė, nuvyktume į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių, kad medikai užfiksuotų patirtus sužalojimus. Priimamajame dukrą apžiūrėjo medikai ir išleido į namus. Sekančią dieną pastebėjo, kad dukters sumuštas žandas yra patinęs, labiau pamėlęs. Dukra vis skundėsi galvos skausmu, teigė, kad yra negera, silpna. Tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri apžiūrėjo dukrą, tačiau rimtesnių sveikatos sutrikimų nenustatė (b. l. 74-77).

2022-12-09 apžiūros protokole, užfiksuota, kad atlikta 2022-10-28 Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2 vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų įrašų (nuo 19.39 iki 19.48 val.) apžiūra, kurios metu užfiksuoti skvere prie Širvintų savivaldybės pastato įtariamosios K. R. ir nukentėjusiosios A. P. veiksmai atlikti viena kitos atžvilgiu (b. l. 34-35).

2022-12-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3741/2022 ( 01 ) konstatuota, kad A. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP 2022-10-29. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 52-53).

2022-11-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - Širvintose, Vilniaus gatvėje už pastato Nr. 61. Už šio pastato yra įrengta vieša, neaptverta poilsio ir laisvalaikio zona. Poilsio ir laisvalaikio zonoje yra įrenti suoliukai, sūpynės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai. Poilsio ir laisvalaikio zonoje esantys takeliai iškloti betoninėmis trinkelėmis (b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinimas K. R. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino. Nustatyta, kad K. R. tyčią rankomis sugriebė nepilnametei A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. už galvos plaukų, juos tempė, bei ranka sudavė vieną kartą į veidą, taip nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste - nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, K. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji K. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. K. R. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jis mokosi (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji K. R. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo posėdyje apklausta A. R. sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio taikymas galimas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamoji K. R. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teista nebuvo, neturi administracinę nuobaudų, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji K. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti A. R. kaip laiduotoja, nes ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, yra kaltinamosios motina, kartu su K. R. gyvena, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. R. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. R., būdama K. R. motina, teigiamai charakterizuojama, objektyviai gali daryti pastarajai teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą. Ji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad yra visapusiškai pasiruošusi tinkamai atlikti laiduotojos pareigas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustato šios įmokos sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnis 1 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. R. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, išvadas padarė, todėl teismas sprendžia, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę K. R. nėra tikslinga.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 21,51 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 63-67). Nustatyta, kad byloje gautas Vilniaus teritorinė ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad K. R. atlygino padarytą žalą PSDF biudžetui. Civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio, procesas dėl Vilniaus teritorinė liginių kasos ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajai nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajai A. P. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Česlovas Bakasėnas. Teismui pateikta pažyma, patvirtinanti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo 230,30 eurų. Sprendžiant byloje pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl nukentėjusiajai A. P. teiktos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas dėl K. R. priteistinos sumos dydžio, atsižvelgia į tai, kad ji mokosi, neturi savarankiškų pajamų, byloje nėra pateikta duomenų apie jos turtinę padėtį ar kitą turimą turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinė liginių kasos civilinio ieškinio.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai nepilnametės nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš K. R..

Išaiškinti K. R., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.