- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- A-1598-756/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03433-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Pareiškėjas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės tarnybos departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentas) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, 31 647 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. dėl įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad dirba Skyriuje (duomenys neskelbtini), o atsakovas, apskaičiuodamas atlyginimą, nepagrįstai jai nemokėjo visų priklausančių priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tokiu būdu, t. y. nemokant priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą pažeidžiama teisė į teisingą atlyginimą už atliktą darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo“ nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo patvirtinti nauji normatyvai vyresniajam specialistui (pašalpoms) – 336 pašalpų ir kitų išmokų skyrimo atvejai per mėnesį (16 per dieną), bet minėti normatyvai buvo nuolat viršijami. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį valstybės tarnautojams turi būti mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso 197 straipsnyje nustatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau, taigi šiuo atveju buvo visos priemokų skyrimui būtinos sąlygos.
3. Pareiškėja teigė, kad keletą kartų raštu ir žodžiu kreipėsi į Skyriaus vedėją, prašydama atsižvelgti į 2011 m. liepos 1 d. patvirtintus normatyvus, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Priemokų mokėjimas yra privalomas, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Iš atsiskaitymo lapelių matyti, jog už padidintą darbo krūvį 2013 m. vasario ir kovo mėnesiais pareiškėjai buvo mokami priedai, tačiau jie buvo neproporcingai maži, palyginus su padidėjusiu darbo krūviu. Pareiškėja prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydį apskaičiavo, atsižvelgdama į pareiginės algos dydį ir įprastą darbo krūvį viršijantį darbo mastą. Pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami delspinigiai, kurių dydis yra 0,07 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant delspinigius skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų.
4. Pareiškėja skunduose taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ne kartą kaltino pareiškėją dėl laiku nepaskirtų pašalpų, nors tai įvyko ne dėl jos kaltės. Pareiškėjos nuomone, tokiais nepagrįstais kaltinimais atsakovas kėsinosi pažeisti pareiškėjos garbę ir orumą. Darbdavys turi raštu pranešti darbuotojui apie keičiamą darbo mastą arba apmokėjimo už darbą sąlygas, tačiau pareiškėja apie tai nebuvo informuota. Darbo krūvis pareiškėjai padidintas neteisėtai ir nepagrįstai, nes papildomas darbo krūvis jai buvo skirtas be jos sutikimo. Pareiškėja teigė, kad ginčo laikotarpiu dirbo itin rizikingomis ir sudėtingomis darbo sąlygomis, t. y. darbo krūvis buvo itin didelis, dirbti reikėjo su nesaugiai veikiančia programine įranga, pareiškėja nebuvo supažindinta su programos veikimu, jos funkcijomis ir galimybėmis. Valdybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo“ nustatytas darbo krūvis sudaro sąlygas išsamiai susipažinti su bylos medžiaga, objektyviai ją įvertinti ir priimti sprendimą nustatytu terminu. Todėl labai svarbu atsižvelgti į adekvatų darbo krūvį, kadangi nuo jo priklauso teisė į teisingą atlygį, saugą ir sveikatą tarnyboje.
5. Pareiškėja teigė, kad dėl atsakovo pareigų nevykdymo, t. y. tinkamo programos veikimo neužtikrinimo, ji negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl atsakovas, nesudaręs tinkamų sąlygų dirbti, yra atsakingas dėl netinkamo pareiškėjos pareigų atlikimo. Programos veikimo trikdžiai trukdė pareiškėjai tinkamai atlikti tiesiogines savo funkcijas, t. y. laiku ir teisingai paskirti pašalpas, todėl turėtų būti atlyginama pareiškėjos patirta žala. Pareiškėjos manymu, ji turi teisę dirbti su testuota, saugia ir gerai veikiančia programine įranga. Darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas, t. y. darbdavys negali reikalauti iš darbuotojų tinkamai įvykdyti jiems paskirtas užduotis, jei nevykdo savo pareigos užtikrinti tinkamą darbo organizavimą.
6. Pareiškėja teigė, kad dėl didelio darbo krūvio ir nuolatinių programos sutrikimų darbe patyrė didesnę nervinę ir emocinę įtampą, dėl ilgą laiką trunkančio darbo krūvio viršijimo atsirado nuovargis. Per didelis darbo krūvis, darbo laiko normų viršijimas sukėlė (duomenys neskelbtini), kuri susidarė dėl ilgalaikio streso, šie neteisėti veiksmai sudaro pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas paprastai yra silpnesnė teisinių darbo santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už teisinius darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Neturtinės žalos dydį (20 000 Lt) pareiškėja nustatė atsižvelgusi į ilgą pažeidimų laikotarpį, neturtinių vertybių, kurioms pakenkta, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.