- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- ATP-382-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02876-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas P. D. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. 2013 m. spalio 25 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Šalies argumentai
P. D. 2014 m. gruodžio 3 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi P. D. prašymo netenkino.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. D. skundą dėl minėtos apylinkės teismo nutarties, pastarojo skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
P. D. 2015 m. liepos 9 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi P. D. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, P. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
P. D. teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų su jo prašymu susijusių aplinkybių, bylos duomenis vertino tik formaliai, į juos nesigilindamas. Pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 22 d. jo padarytas pažeidimas yra vienintelis galiojantis jo administracinės teisės pažeidimas, nuo pat pažeidimo padarymo momento jis nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, savo kaltę pripažino, atsakomybės nevengė. Nors anksčiau jis ir buvo baustas už analogiškus pažeidimus, tačiau po teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą. Iki tol jis negalvojo turėti žmoną ir vaiką, dirbti, o ne tarnauti kariuomenėje, pakeisti savo įsitikinimus. Viskas pasikeitė po įvykio. Nurodo, kad už padarytą nusižengimą jam buvo sumažintas karinis laipsnis ir užkirstas kelias karjerai kariuomenėje, po kurio laiko jis tapo bedarbiu. Po to, kai pirmą kartą buvo nubaustas už panašų nusižengimą, išvadų iš to nepadarė, apie pasekmes nepalvojo. Tačiau jo nubaudimas antrą kartą labai pakeitė jį ir jo gyvenimą: jis suprato savo veiksmų pavojingumą, atsiribojo nuo visko, kas jam darė neigiamą įtaką (aplinka, draugų ratas, pomėgiai, požiūris), pradėjo sportuoti, nebevartoja alkoholio, neberūko. Be to, jis atsivertė į senąjį baltų tikėjimą, pradėjo rūpintis ne tiek savimi, kiek kitais (aukok.lt portale su žmona jie remia tuos, kuriems reikia pagalbos). Save jis kitiems pateikia kaip pavyzdį to, ko nereikia daryti – pažeidinėti įstatymus, taisykles, ir skatina elgtis tinkamai.
P. D. prašo atsižvelgti ir į tai, kad nuo rugsėjo 9 d. jo žmona išeis dekretinių atostogų, jai bus reikalingas poilsis, žmona jo vežioti nebegalės, o įmonėje jis bus ūkio dalies vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pareigas. Taigi, jei vairuotojo pažymėjimo jis neatgaus, stipriai komplikuosis įmonės veikla, o įdarbinti įmonėje dar vieną asmenį, kuris atliktų jo darbines funkcijas, netikslinga, nes tuomet jis turėtų išeiti iš darbo ir šeima netektų pajamų šaltinio.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. N-5-1886/2006), be kita ko yra pažymėjęs, jog asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į P. D. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo netenkinti skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį.
Atsiliepime pažymima, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tik ATPK 329 straipsnio numatytų sąlygų įvykdymas nėra priežastis sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nuomone, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnio bei administracinė nuobauda neatliks savo paskirties ir tuo bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pažymi, kad P. D. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilių girtumo laipsnis), be to, būdamas tokios būklės, viršijo leistiną greitį 55 kilometrais per valandą, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Be to, tai, kad P. D. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (be šio pažeidimo) buvo baustas 5 kartus, 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ypač neigiamai apibūdina pastarojo asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios – jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
P. D. skundas netenkinamas.
ATPK 302¹⁵ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, o prireikus teismas gali atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo P. D. skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pastarojo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
ATPK 329 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nuo teisės vairuoti transporto priemones P. D. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (59 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (39 b. l.). Akivaizdu, kad teismas ATPK 329 straipsnio taikymo P. D. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, o ne formaliai, kaip teigiama skunde. Teismas pagrįstai vertino ir P. D. asmenybę, t. y. tai, kad jis iki pažeidimų, už kuriuos yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimu, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (10 b. l.), ir iš ankstesnio baustumo nepasimokė – 2013 m. rugsėjo 22 d. vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus – jam nustatytas vidutinis, t. y. 1,65 promilių, girtumas (5 b. l.), bet ir viršydamas lestiną greitį net 55 kilometrais per valandą – esant leistinam 90 kilometrų per valandą greičiui, važiavo 145 kilometrų per valandą greičiu, ir tai rodo jo didelį neatsakingumą, abejingumą dėl savo ir kitų eismo dalyvių sveikatos ar net gyvybės. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pritarti apylinkės teismo išvadai, kad sutrumpinus P. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Šalies argumentai
P. D. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pakeitė gyvenimo būdą, pradėjo sportuoti, nebevartoja alkoholio, neberūko, atsivertė į senąjį baltų tikėjimą, pradėjo rūpintis kitais žmonėmis, dirba yra svarbios ir teigiamai pastarąjį charakterizuoja, tačiau jos nėra išskirtinės ir pakankamos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neigiamas pasekmes ne tik P. D., bet ir jo šeimai, taip pat nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad dėl teisės vairuoti netekimo kylančios neigiamos pasekmės nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, nes administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi dėl administracinės nuobaudos taikymo asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, jo netinkamo elgesio pasekmė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti P. D. skundą jame išdėstytais motyvais ir minėtą nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.