- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-438-1734-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00509-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino J. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam priklausančio pistoleto „Sig Sauer“ Nr. U452697 ir 30 šovinių „Luger“ su dviem apkabomis konfiskavimą valstybės naudai. Nuobauda skirta už tai, kad J. P. 2007 m. rugpjūčio 15 d., apie 6.00 val., restorane „Amatininkų užeiga“, esančiame Didžioji g. 19/2, būdamas neblaivus (2,51 promilės, sunkus neblaivumo laipsnis), nešiojo su savimi jam priklausantį pistoletą „Sig Sauer“ Nr. U452697 ir 30 šovinių „Luger“ (9 mm kalibro šoviniais 9 x 19 mm) dviejose apkabose.
Šalies argumentai
J. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jo skundą – panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi nurodo, kad byloje nenustatyta, ar J. P. ginklo nešiojimo metu 2007 m. rugpjūčio 15 d., nuo 0.00 val. iki 6.00 val. buvo neblaivus (jei taip, tai kokio dydžio buvo neblaivumas), taip pat, ar jis buvo pakaltinamumo būsenos. Be to, 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6.31 val. neblaivumas buvo nustatytas neleistinu būdu (remiasi ATPK 270¹ straipsniu, Narkologinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu). Tuo tarpu 2010 m. liepos 7 d. nutartyje teismo išdėstyti argumentai, kad policijos pareigūno veiksmai atitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ reikalavimus, nepagrįsti, kadangi jokie poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymui. Įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį – neišsamūs, nepatikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, teismo išvada, kad J. P. sutiko su neblaivumo patikrinimo procedūra – neteisėta, kadangi tuo metu jis buvo ūmaus trumpalaikio psichikos veiklos sutrikimo būsenos. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarime konstatuota, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d., apie 6 val., J. P., būdamas neblaivus (2,51 promilės, sunkus neblaivumo laipsnis), nešiojo su savimi jam priklausantį pistoletą, tuo padarė ATPK 194 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pabrėžia, kad minėtų veiksmų metu jis buvo nepakaltinamas, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys ir dėl ko ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas. Apelianto nuomone, negali būti taip, kad baudžiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, nes asmuo nesuvokia veikos priešingumo teisei, nei gali juos valdyti, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis veikoje tuo pačiu metu yra nustatomas (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N12-537/2005). Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nenurodyta, kad J. P. kitu metu padarė minėtą pažeidimą, todėl teismo konstatavimas, kad J. P. 2007 m. rugpjūčio 15 d., nenurodant nešiojimosi laiko, neaptariant kokiu pagrindu teismas manė turįs teisę keisti svarbias atsakomybei aplinkybes ir tuo pačiu nutarimą, nepriimdamas dėl to sprendimo, prieštarauja Institucijos nutarimui. Jokiais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad kitu nei nutarime nurodytu laiku J. P. buvo sąmoningas ir turėjo suprasti savo veiksmus. Be to, neblaivumas buvo nustatytas 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6.31 val., o koks buvo J. P. girtumo laipsnis 0.00 val. ir vėliau, nėra nustatyta, nors nuo girtumo laipsnio priklauso veikos kvalifikavimas pagal ATPK 194 straipsnio atskiras dalis. Taip pat apeliantas mano, kad nuobauda jam skirta praėjus įstatymo numatytam terminui. Ginklo nešiojimo faktas Institucijos pareigūnams buvo žinomas jau 2007 m. rugpjūčio 15 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. Dėl šaunamojo ginklo nešiojimo nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo reiškiami įtarimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
J. P. kaltinimas suformuluotas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas jis už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d., Vilniuje, restorane „Amatininkų užeiga“, esančiame Didžioji g. 19/2, apie 6.00 val., būdamas neblaivus, 2,51 promilės (sunkus neblaivumo laipsnis) nešiojo su savimi jam priklausantį pistoletą Sig Sauer Nr. U452697 ir 30 šovinių „Luger“ dviejose apkabose, tuo padarė ATPK 194 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos).
Nagrinėjamoje byloje įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 8-9) ir Institucijos nutarime (b. l. 10) aprašytą pažeidimo esmę matyti, kad J. P. administracinėn atsakomybėn traukiamas už 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6 val. padarytą veiką. Byloje esančiuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. vasario 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-400 (b. l. 97-111) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos 2009 m. sausio 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-37 (b. l. 112-142) užfiksuota, kad J. P. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo ūmaus trumpalaikio psichikos veiklos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. balandžio 8 d. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-20) užfiksuota, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliktas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo, dėl to, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d., apie 6 val. 00 min. restorano „Amatininkų užeiga“, esančio Didžioji g. 19/2, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, J. P. pasikėsino nužudyti J. V.. Įvertinus šiame nutarime užfiksuotą kaltinimo esmę, kartu su ekspertizių išvadomis darytina išvada, kad J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje suformuluotame kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6 val. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra galimas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, tačiau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo gali būti konstatuota, jog veikoje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl subjektyviojo požymio – kaltės nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima – negali būti taip, kad baudžiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, t. y. asmuo nei suvokia veikos priešingumą teisei ir gali numatyti pavojingų padarinių kilimą, nei siekia pažeisti įstatymo saugomus teisinius gėrius, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis tokioje pačioje veikoje yra nustatomas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N12-537/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7).
Pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo konkretų laiką, peržengė J. P. suformuluoto kaltinimo ribas. Be to, toks kaltinimo ribų peržengimas buvo nepagrįstas – byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kokiu metu ir koks konkretus neblaivumo laipsnis buvo nustatytas J. P., be to, ar tuo metu jis buvo pakaltinamumo būsenos. Tuo tarpu atsakomybei pagal ATPK 194 straipsnį kilti yra svarbu nustatyti aiškų, abejonių nekeliantį neblaivumo laipsnį, t. y. nepakanka konstatuoti, kad kažkuriuo abstrakčiu momentu asmuo, turėdamas su savimi ginklą, vartojo alkoholį ir apgirto, nenurodant konkretaus girtumo laipsnio. Iš byloje esančios alkotesterio šaknelės (b. l. 155) matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6.31 val. J. P. nustatytas 3,64 promilės neblaivumas. Tačiau įvertinus pateiktą vaizdo įrašą (b. l. 152) matyti, kad nustatant neblaivumą, asmuo į alkotesterį pūtė 3 kartus. Tarp pūtimų buvo vos kelių sekundžių tarpai, tuo tarpu Lion Alcolmeter 500 Naudojimo instrukcijoje nurodyta, jog atsinaujinimo laikas – apie 100 sekundžių, esant 1,00 promilės AKK rezultatui (b. l. 90). Šios aplinkybės kelia abejonių prietaiso panaudojimo tinkamumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. P. buvo sulaikytas ir į policijos įstaigą pristatytas įtariant jį nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, sutinkamai su Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 10 punktu (redakcija, galiojusi iki 2008 m. vasario 1 d.), pareigūnai privalėjo pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumo nustatymui. Kita vertus, net ir pripažinus, kad J. P. 2007 m. rugpjūčio 15 d., 6.31 val. buvo neblaivus, byloje Institucija nepateikė įrodymų, kad jis, iki sutrinkant psichikai, buvo neblaivus nešiodamas ginklą ir koks konkretus neblaivumo laipsnis tuo metu jam galėjo būti nustatytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertų išvadoje konstatuota, jog patologinė intoksikacija alkoholiu gali trukti nuo kelių minučių iki 5 valandų (b. l. 140). Tuo tarpu aplinkybių dėl asmens kaltės ir konkretaus neblaivumo laipsnio netyrė ir abejonių nepašalino nei Institucija, nei iš naujo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
Dėl paminėtų trūkumų pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turi būti panaikinti ir byla turėtų būti grąžinta Institucijai trūkumams šalinti. Tačiau įvertintina tai, kad J. P. inkriminuojama veika buvo padaryta 2007 m. rugpjūčio 15 d., šiuo metu nuo veikos padarymo yra praėję daugiau nei ketveri metai. Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Įvertinus tai, jog panaikinus Institucijos nutarimą ir apygardos administracinio teismo nutartį, jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudą J. P. nebėra, darytina išvada, kad bylos grąžinimas papildomam nagrinėjimui nebegalimas, todėl byla J. P. atžvilgiu turi būti nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.