Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Gretai Valiukevičiūtei,

pareiškėjo individualios įmonės „Gulzhan“ (toliau – IĮ „Gulzhan“) atstovui A. I., pareiškėjui R. O., pareiškėjų atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjų (konfiskuoto turto savininkų) IĮ „Gulzhan“ ir R. O. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024-09-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1640-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. H. ir suinteresuotas asmuo T. O. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą šiems asmenims nedalyvaujant nepateiktas. Todėl byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. H. ir suinteresuotam asmeniui T. O. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis).

Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad ginčijamu nutarimu Baltarusijos Respublikos pilietis A. H. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir 211 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - neteisėtai gabentų autodalių ir vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad būdamas vežėjo Rusijos Federac1ijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu pagal pateiktą eksporto deklaraciją iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną gabendamas puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas eksporto deklaracijų iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną per Rusijos Federaciją gabeno vilkiką „Volvo“ ir lengvųjų automobilių detalių krovinį, taip pažeisdamas 2014-07-31 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas 1), 2a straipsnio 1a dalį ir 31 straipsnio 1 dalį bei 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas 2 ir SMK), 267 straipsnį. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. H. nurodė, kad paėmė mašiną iš saugyklos ir jam pasakė važiuoti, todėl ir nuvažiavo, o bylos nagrinėjimo metu parodė, kad vilkiką iki neutralios zonos gabeno nepažįstamų asmenų prašymu už 100 Eur užmokestį, jam buvo perduotas segtuvas su dokumentais, kurių jis nematė. 2024-05-29 raštu Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į UAB „Transtomas“, kuri nurodė, kad neužsiima lengvųjų automobilių detalių pardavimu ir 2024-04-22 PVM sąskaitos-faktūros Nr. TR-1842 neišrašė. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR 241706, 241704, 241705) buvo nurodyta, kad vežimą vykdo Rusijos Federacijoje, Kaliningrade įsteigta bendrovė (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu buvo pateikta darbo sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini), licencija Nr. LIC-002673-EBKR, suteikianti teisę (duomenys neskelbtini) verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį, garantinis laiškas, kad vilkikas grįš į Lietuvą, tačiau sąskaitos, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, A. H. parodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra vežėjas, o muitinio tikrinimo metu pateiktais dokumentais buvo siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, kad krovinys yra gabenamas Lietuvos vežėjo, o vilkikas yra darbo įrankis, bet ne prekė, kurią draudžiama gabenti per Rusijos Federaciją. Taip pat nustatyta, kad A. H. gabenamas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2024-04-08 sąskaitą Nr. FA/1/04/2024 priklauso Kazachstano piliečiui R. O.. Šis vilkikas pripažįstamas ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo priemone ir dalyku, nes juo buvo vykdomas krovinio transportavimas, o taip pat jis buvo gabenamas į Kazachstaną per Rusijos Federaciją, nors tokios prekės gabenimas tranzitu per Rusijos Federaciją yra draudžiamas. Todėl vilkiko savininkas turėjo žinoti, kad jo Europos Sąjungoje įsigyta transporto priemonė bus gabenama į Kazachstaną per Rusijos Federaciją, kadangi tai trumpiausias ir pigiausias galimas maršrutas, priešingu atveju ženkliai išaugtų transportavimo kaštai. Be to, įvažiavus į Baltarusijos Respubliką, nuvykti į Kazachstaną galima tik vykstant tranzitu per Rusijos Federaciją. R. O. privalėjo pasirūpinti įsigytos transporto priemonės transportavimu taip, kad tarptautinės sankcijos nebūtų pažeidžiamos. Taip pat buvo sąmoningai klaidinama pateikiant dokumentus, sukuriančius įspūdį, kad vilkiku vežimą vykdo Lietuvos transporto įmonė, o vilkikas nebuvo deklaruotas eksporto procedūrai, tokiu būdu siekiant apeiti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Todėl mano, kad vilkiko konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga poveikio priemonė padarytam nusižengimui. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad Rusijos Federacijos vežėjo buvo gabenamas lengvųjų automobilių dalių krovinys, kuris buvo nedeklaruotas. Minėtas krovinys pagal 2024-04-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR-1842 buvo įsigytas Kazachstano įmonės „Gulzhan“. Krovinio pardavėjas UAB „Transtomas“ nurodė, jog sąskaitos šio krovinio įgijimui neišrašė ir lengvųjų automobilių detalių pardavimu neužsiima. Kita vertus, pastebėjo, kad krovinio pirkėjas privalėjo pasirūpinti, kad prekių transportavimą vykdytų vežėjas, kuriam netaikomos tarptautinės sankcijos. Kadangi autodetalių krovinys yra nusižengimo dalykas, buvo gabenamas vežėjo, kuriam taikomos sankcijos, o kroviniui nebuvo įforminta eksporto deklaracija, mano, kad jo konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga poveikio priemonė padarytam nusižengimui. Puspriekabė „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti Kazachstano piliečiui T. O., taip pat yra pripažįstama nusižengimo dalyku, kadangi buvo transportuojama Rusijos Federacijos vežėjo, tačiau buvo tinkamai pateikta jos išvežimo deklaracija, o nusižengimo padarymo metu jos gabenimas per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją nebuvo draudžiamas. Remiantis tuo, nuspręsta puspriekabės konfiskavimo netaikyti. Todėl mano, kad skundas neturėtų būti patenkintas, nes priešingu atveju asmenims, gabenusiems prekes, kurioms taikomi draudimai, ir asmenims, dalyvavusiems tiekimo, ekspedijavimo bei gabenimo grandinėje, bus sudaryta galimybė išvengti administracinio nusižengimo dalykų ir priemonės konfiskavimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Ginčijamu 2024-04-29 nutarimu A. H. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir 211 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - neteisėtai gabento autodalių krovinio ir vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad būdamas vežėjo Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, 2024-04-29 apie 12.00 val. atvykęs iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą vairuojamu vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitiniam tikrinimui pateikė eksporto deklaraciją, jog iš Europos Sąjungos į Kazachstaną gabena puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti papildomos informacijos, A. H. pateikė CMR važtaraščius, iš kurių nustatyta, jog A. H. be eksporto deklaracijų iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną per Rusijos Federaciją gabena vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lengvųjų automobilių detales, taip pažeisdamas Reglamento 1 2a straipsnio 1a dalį ir 31 straipsnio 1 dalį bei Reglamento 2 (SMK) 267 straipsnio 2 dalies a punktą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą, kas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 200 Eur iki 6 000 Eur. Be to, pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Reglamento 1 2a straipsnio la dalyje numatyta, kad draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Reglamento 1 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Reglamento 1 VII priede numatyta, kad į Reglamento 1 2a straipsnio 1 dalyje numatytų draudžiamų prekių sąrašą patenka kelių vilkikai, pritaikyti puspriekabėms traukti, kurių pavienės arba sudvejintos galinės ašys skirtos ne mažesniam kaip 9 t svoriui, ir specialiai suprojektuoti pagrindiniai komponentai.

Reglamento 2 (SMK) 267 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. SMK 5 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatyta, kad prekių pateikimas muitinei - pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. SMK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.

Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, kad 2024-04-29 apie 12.00 val. iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., vairuodamas vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko A. H., atstovaujantis Rusijos Federacijos vežėją - įmonę (duomenys neskelbtini), kuris muitiniam tikrinimui pateikė eksporto deklaraciją MRN 24PL331020E257274, pagal kurią buvo deklaruotas puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenimas iš Europos Sąjungos į Kazachstaną. Kitų eksporto deklaracijų A. H. SMK nustatyta tvarka nepateikė. Tačiau tarp A. H. muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų buvo rasti CMR važtaraštis Nr. 241704 ir sąskaita Nr. FA/1/04/2024, pagal kuriuos iš Europos Sąjungos turėjo būti išgabentas ir A. H. vairuojamas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei CMR važtaraštis Nr. 241706 ir sąskaita Nr. TR-1842, pagal kuriuos iš Europos Sąjungos į Kazachstaną turėjo būti išgabentos ir puspriekabėje pakrautas lengvųjų automobilių detalių krovinys. Teismas pažymi, kad pateikti CMR važtaraščiai ir sąskaitos vykdomo eksporto metu buvo A. H. žinioje, nes būtent jis šiuos dokumentus pateikė muitinio tikrinimo metu, todėl abejonių dėl to, kad A. H. buvo žinomos vilkiko ir krovinio eksporto iš Europos Sąjungos aplinkybės (tikrasis vežėjas, eksportuojamų prekių pobūdis, maršrutas ir kt.), nekyla. Juolab muitiniam tikrinimui buvo pateikti ir fiktyvus dokumentai apie A. H. – darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), nors pats A. H. bylos nagrinėjimo metu paneigė aplinkybę, kad šioje įmonėje dirbo. Ši melaginga informacija tik papildomai patvirtina A. H. sąmoningą norą prisidėti prie neteisėto ir muitinės įstaigą klaidinančio priekių gabenimo.

Taip pat byloje nustatyta, kad tiek puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei lengvųjų automobilių detalių krovinys pagal mutiniam tikrinimui pateiktus dokumentus nuosavybės teise priklausė Kazachstano Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims: puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – Kazachstano Respublikos piliečiui T. O., vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – Kazachstano Respublikos piliečiui R. O., lengvųjų automobilių detalių krovinys – Kazachstano Respublikos IĮ „Gulzhan“. Aplinkybę, jog krovinys ir vilkikas vyks į Kazachstaną, tiek vilkiko, tiek krovinio savininkai patvirtino teismo posėdžio metu. Be to, prekes iš Europos Sąjungos A. H. siekė pirmiausia išgabenti iš Europos Sąjungos į Baltarusijos Respubliką, tai yra valstybę, iš kurios vykimas į Kazachstano Respubliką yra palankiausias ir galimas tik tranzitu per Rusijos Federaciją, juolab prekių gabenimą šiuo atveju vykdė Rusijos Federacijoje įsteigta įmonė „Balt-Trans“. Nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad yra galimybė gabenti prekes į Kazachstaną ir per Turkiją, tačiau, kaip nustatyta byloje, A. H. atvyko ne į Bulgariją ar Graikiją, o į Lietuvą, siekdamas išvykimo būtent į Baltarusiją, todėl teiginys, jog atvykus į Baltarusiją prekės toliau bus gabenamos į Turkiją, šiuo atveju nėra logiškas. Kaip minėta anksčiau, duomenų, kad A. H. būtų tinkamai pateikęs eksportuojamas prekes (vilkiką, detalių krovinį) muitinei, tai yra įforminęs vilkiko ir detalių krovinio eksporto procedūrą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Rusijos Federacijoje A. H. gabentoms prekėms (vilkikui su Prancūzijos valstybiniais numeriais ir automobilių detalėms) yra nustatyti ribojimai.

Taigi, įvertinęs išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad aptariamu atveju ginčijamą nutarimą priėmusi institucija padarė tinkamą išvadą, jog A. H., būdamas vežėjo - Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini), kuriai yra taikomas Reglamento 1 31 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas transportuoti prekes Europos Sąjungoje ar vykstant tranzitu, atstovu, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie neteisėto prekių, daliai kurių be kita ko yra taikomas ir Reglamento 1 2a straipsnio 1a dalyje numatytas draudimas, pateikimo muitinei ir neteisėto gabenimo tranzitu per Rusijos Federaciją, ir jo veiksmus pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį kvalifikavo tinkamai. Administracinė nuobauda šiuo atveju individualizuota tinkamai, nenustačius A. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirta nepergriežta, artimesnė įstatymo sankcijose numatytai minimaliai baudai (ANK 515 straipsnio 1 dalis) ar baudos vidurkiui (ANK 211 straipsnio 1 dalis). Todėl panaikinti ginčijamą nutarimą bei teiseną A. H. atžvilgiu nutraukti teismas neįžvelgia.

Taip pat įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo naikinti ir ginčijamo nutarimo dalies dėl administracinio poveikio priemonės - vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir lengvųjų automobilių detalių krovinio konfiskavimo.

Kaip minėta anksčiau, pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnio 3 dalis). Už šio kodekso 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas) arba įgydamas šį turtą žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Šiuo atveju bylos aplinkybės rodo, kad konfiskuotos prekės – vilkiko savininkui R. O. neabejotinai turėjo būti žinoma, jog jo įgytas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai yra išgabenamas iš Europos Sąjungos draudžiamo vežėjo ir be kita ko - pažeidžiant Reglamento 1 2a straipsnio 1a dalyje numatytą tokių prekių eksporto draudimą. Nors teismo posėdžio metu R. O. tvirtino, kad net nenumanė, jog jo vilkikas bus nedeklaruojamas muitinėje ir neteisėtai gabenamas į Kazachstaną per Baltarusiją ir Rusiją, tačiau toks R. O. teiginys, teismo vertinimu, nėra įtikinamas. Visiškai abejotina dėl to, kad būdamas apdairiu ir rūpestingu brangios prekės savininku R. O. būtų patikėjęs ją nepažįstamiems asmenims jam nežinomiems vežimams atlikti, o aplinkybė, jog muitinės įstaiga šiuo atveju buvo klaidinama A. H. pateiktais duomenimis (darbo sutartimi, licencija, garantiniu laišku), jog jis yra Lietuvos Respublikos vežėjo atstovas ir naudoja vilkiką tik kroviniui gabenti, rodo, kad konfiskuoto vilkiko savininkas šiuo atveju veikė pagal iš anksto susiformavusią tyčią, siekdamas pagal iš anksto suderintą schemą apeiti gabenamai prekei (vilkikui) ir tokių prekių vežėjams taikomus draudimus ir kartu prisidėti prie tarptautinėmis sankcijomis įvestų ribojimų Rusijos Federacijai efektyvumo mažinimo.

Dėl lengvųjų automobilių detalių krovinio, kaip konfiskuoto turto, teismas pažymi, kad nors šiai prekių grupei nėra taikomi Reglamento 1 ribojimai, tačiau šiuo atveju jų gabenimu iš esmės siekta sustiprinti klaidingą išvadą, jog šioje situacijoje neteisėtai gabenamas tik detalių krovinys, bet ne vilkikas, kas suteikia pagrindą šį krovinį laikyti priemone, palengvinančią neteisėtą vilkiko gabenimą ir kartu ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Juolab šis krovinys nebuvo tinkamai pateiktas muitinės įstaigai (nėra parengta jo eksporto deklaracija), be to, remiantis UAB „Transtomas“ pateiktu rašytiniu paaiškinimu, jo įsigijimo dokumentai yra suklastoti, ir tokie dokumentai, kaip paaiškino jų savininko atstovas, net neegzistuoja.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netaikyti turto konfiskavimo tiek vilkiko, tiek lengvųjų automobilių detalių krovinio atžvilgiu teismas pagrindo neįžvelgia, nes priešingu atveju būtų paneigti patys Reglamento 1 2a straipsnio 1a dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai, be to, į civilinę apyvartą būtų išleistos abejotinos kilmės prekės (neturinčios teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų) prekės, apeinant ir įprastines prekių eksportavimo procedūras (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Skundo netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2024-09-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1640-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.