- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-9115-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00552-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., J. L., L. J., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L., R. L., L. J., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po tėvo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. L.. Pareiškėjas iki tėvo mirties gyveno kartu su tėvais jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko gyventi kartu su mama T. D. L.. Pareiškėjas po savo tėvo mirties rūpinosi visu tėvui priklausiu turtu kaip savu, ten gyvena iki šiol, tačiau paveldėjimo dokumentų laiku nesusitvarkė. Po pareiškėjo motinos mirties jos turtą paveldėjo pareiškėjo sesuo L. J., pateikdama notarui pareiškimą. Nurodė, jog nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga, jog galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. prašė jo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog nuo gimimo gyveno kartu su tėvais jiems priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). iki jo tėvo S. L. mirties, (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. Po tėvo mirties liko gyventi tėvams priklausančiame name kartu su mama ir žmona, naudojosi visu turtu kaip savo, keitė name langus, tvarkėsi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, dirbą tėvui priklausančią žemę. Dalį žemės dirba bendrovė, tėvas buvo perdavęs bendrovei dirbti tą žemę. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes toliau gyveno ir rūpinosi turtu. Jo sesuo ir brolis tėvo palikimo atsisakė. Jo motina, kuri mirė 2017 metais, penkerius metus iki mirties gyveno pas jo seserį L. J., kuri po motinos mirties priėmė motinos palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas yra mirusio S. L. sūnus. S. L. mirė (duomenys neskelbtini), mirties metu S. L. turėjo jam priklausančio turto. Pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi tėvams priklausančiame name, rūpinosi likusiu turtu kaip savo, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys bei liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kiti įpėdiniai, pareiškėjo broliai ir sesuo sutiko su pareiškimu, nepretendavo į turtą.
Suinteresuotas asmuo R. L. teismo posėdyje parodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka visiškai. Jis pats dėl savo mirusio tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, pas notarą palikimo neatsisakė. Nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į tėvo palikimą ir atsisako jo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys pareiškėjo brolis J. L. bei pareiškėjo sesuo L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog būtų tenkintas A. L. pareiškimas ir nustatytas jo prašomas juridinis faktas. Patys į palikimą po tėvo mirties nepretenduoja ir tai pavirtino pas notarą.
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. priėmė S. L. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, mirusiojo S. L. palikimo nekilnojamojo turto perėmimo valstybei procedūros Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos pradėtos nėra. Teismui nustačius, jog pareiškėjas gerino bei tvarkė žemės sklypus ir tai patvirtinus liudytojams, gali būti laikytina, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. parodė, jog yra pareiškėjo A. L. sutuoktinė. Jos vyras, po savo tėvo mirties faktiškai valdo visą, po tėvo mirties likusį turtą. Teigė, jog į sutuoktinio tėvų gyvenamąjį namą atsikėlė gyventi savaitę prieš vestuves, 1992 metais, ir nuo tada visą laiką su sutuoktiniu gyveno, jo tėvams priklausančiame name. Po vyro tėvo mirties kartu su pareiškėju liko toliau gyventi tėvams priklausančiame name, rūpinasi sodyba, pjauna žolę, prižiūri aplinką, remontavo namą, keitė langus, moka mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą. Perka malkas. Sodyboje augina gyvūnus, augina daržoves.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, jog yra pareiškėjo kaimynas, gyvenantis kaimynystėje nuo 1968 metų, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tėvų name gyvena nuo gimimo, prižiūrėjo tėvus, rūpinasi ūkiu. Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tėvų name, rūpinasi sodyba, dirba žemę. Pareiškėjo broliai atvyksta į sodybą į svečius, pasisvečiuoja ir išvyksta, o sodyba rūpinasi pareiškėjas.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. N. parodė, jog yra pareiškėjo kaimynė, gyvena kaimynystėje nuo 1968 metų. Nurodė, jog pareiškėjas visą gyvenimą gyveno su tėvais, prižiūrėjo visą ūkį. Vedęs pareiškėjas ir toliau gyveno pas tėvus. Kiti vaikai apsivedė ir išvažiavo. Mirus S. L. sūnus A. liko gyventi tėvų name, kartu su motina. Nurodė, jog pareiškėjas rūpinasi turtu, keitė langus, remontavo namą. Sodyba prižiūrėta, laikė gyvulius, sodyboje yra bičių, sodas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvas S. L. ir motina T. D. L. buvo sudarę santuoką 1957 vasario 10 d. (1957 m. vasario 10 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. 14). Pareiškėjo tėvai be pareiškėjo turėjo dar tris vaikus: J. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje yra suinteresuoti asmenys. Pareiškėjo motina T. D. L. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 398). Po jos mirties pareiškėjo motinai priklausiusį turtą paveldėjo suinteresuotas asmuo L. J.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjo tėvo S. L. vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 0,1286 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2,8700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 136/379 dalis 3,7900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motinos T. D. L. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 197/1582 dalį 15,82 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, pareiškėjo sesuo suinteresuotas asmuo L. J. paveldėjo iš pareiškėjo motinos. Iš 2007 m. lapkričio 16 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijimo matyti, jog ji liudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. L. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų S. L. palikimo priėmimo faktų. 2018 m. birželio 4 d. rašte Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė nurodė, kad po 2007 m. lapkričio 16 d. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po S. L. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos po šio asmens mirties nėra užvestos. Suinteresuotas asmuo L. J. 2007 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, kuriame nurodė, kad jai priklausančios palikimo dalies po tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nepriėmė ir gauti nenori, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir nepradėjo valdyti mirusiojo turto ir rūpintis kaip savo turtu, jokių turtinių pretenzijų į mirusiojo turtą neturi ir ateityje neturės, sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiojo turtą būtų išduotas kitiems įpėdiniams. Suinteresuotas asmuo J. L. 2007 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos rajono 3-jame notaro biure pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, kuriame nurodė, kad atsisako nuo jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui S. L., pareiškė, kad nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir nepradėjo valdyti mirusiojo turto ir rūpintis kaip savo turtu, jokių turtinių pretenzijų į mirusiojo turtą neturi ir ateityje neturės, sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiojo turtą būtų išduotas kitiems įpėdiniams.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o S. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtines teises nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys – J. L., R. L. ir L. J. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paveldėti mirusio S. L. palikimą. Suinteresuoti asmenys J. L. ir L. J. nuo jiems priklausančios palikimo dalies atsisakė 2007 m. gruodžio 14 d. pateikdami pareiškimus notarui dėl atsisakymo nuo palikimo. Suinteresuotas asmuo R. L. teismo posėdyje nurodė, jog į savo tėvo palikimą nepretenduoja ir jo atsisako.
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymai patvirtina, jog palikėjas savo mirties momentu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo nekilnojamo turto – žemės sklypus bei gyvenamąjį namą su priklausiniais. Pareiškėjas iki savo tėvo S. L. mirties kartu su tėvais ir sutuoktine gyveno tėvams priklausančiame gyvenamajame name, vedė bendrą ūkį. Po tėvo mirties pareiškėjas su sutuoktine ir motina liko gyventi tėvams priklausančiame name, naudojasi juo jau daugiau nei aštuoniolika metų, rūpinasi visu tėvui priklausiusiu turtu kaip savo, moka mokesčius, prižiūri, tvarko aplinką, dirba tėvui priklausiusią žemę. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas faktiškai valdo likusį palikimą pradėjęs juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. L., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmęs mirusio savo tėvo S. L. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.